Su ūkininkais susitikę perdirbimo įmonių atstovai negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio. Žemės ūkio rūmuose surengtame pieno gamintojų susitikime su stambiausių pieno perdirbimo bendrovių vadovais aptarė kritišką ūkių situaciją.
Tačiau perdirbėjai tik dar kartą pareiškė, kad didinti supirkimo kainų nėra jokių galimybių.
Gamintojai jau ties bedugne
Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko pristatyti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenys rodė, kad supirkimo kainos nukritusios iki 2004 m. lygio, tuo tarpu pieno produktai pigo mažai. „Palyginę pieno produktų kainas su kitomis ES šalimis esame maždaug viduryje, tačiau žaliavos supirkimo kainos – pačios mažiausios. Perdirbėjams eksportuojamų produktų kainos taip pat nukrito, bet ne tiek, kiek supirkimo“, – sakė B.Markauskas.
Pasak B.Markausko, jo gimtajame Klaipėdos rajone yra 22 pieno ūkiai, paėmę dideles paskolas. „Juos dabar gelbsti tik tai, kad šias paskolas jie gavo kredito unijose, o su jomis lengviau susitarti dėl paskolų grąžinimo atidėjimo“, – aiškino pirmininkas.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas pridūrė, kad jau ir stambūs ūkininkai parduoda telyčias, vadinasi, daug kur bandos neatnaujinamos, kai kur stoja pašarų ruošimo darbai, nes nėra už ką pirkti degalų.
Ketina trauktis
Raseinių r. ūkininkas Vytautas Ročka skaičiais įvardijo, kokių priemonių buvo priverstas imtis, kad kaip nors išgyventų. „100 tūkst. Lt sutaupiau nepirkęs trąšų žolei, 50 tūkst. Lt sutaupiau koncentruotiems pašarams, 30 tūkst. Lt – šienainio gamybai, – vardijo žemdirbys. – Taigi darome viską, kad tik kaip nors išgyventume. O jūs, perdirbėjai, taip pat turėtumėte susirūpinti pieno ūkių likimu, nes be mūsų nereikės ir jūsų.“
Šakių r. Kubilių žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas pageidavo aiškumo. „Atsisakyti pienininkystės nebus didelė bėda, – mano jis. – Galime pradėti auginti javus, rapsus – ten protingai dirbant dar galima uždirbti nedidelį bent 5 proc. pelną, o pienininkystėje patiriame 20–25 proc. nuostolį. Tad norime žinoti, ar verta būti naiviems ir vis dar tikėtis pokyčių, ar geriau skersti karves ir keisti ūkininkavimo kryptį. Kitais metais jau gali būti per vėlu, nes bankai už skolas atims viską.“
Kiti pieno gamintojai stebėjosi, kad perdirbėjai mažai domisi pieno ūkių situacija, nors nuo jų priklauso ir įmonių veikla.
Perdirbėjai skėstelėjo rankomis
Pieno gamintojų asociacija yra paskelbusi reikalavimą, kad nuo rugpjūčio 1 d. perdirbėjai padidintų supirkimo kainas bent 5 centais už litrą. Tačiau perdirbėjai susitikime aiškiai pasakė, kad tai neįmanoma. „Supirkimo kainų kritimą stabilizavo tik ES intervenciniai pieno miltelių pirkimai, – teigė bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. – Be rugpjūčio 18 d., kai bus skelbiami nauji pirkimai, nieko pasakyti negalime.“ Pirmininkas abejoja, ar intervencinių pirkimų kainos bus tokios, kad perdirbėjai galėtų padidinti pieno supirkimo kainą. „Bus gerai, jei jos išliks tokios pačios“, – sakė jis.
D.Trumpos teigimu, kiekvienas papildomas centas už litrą pieno perdirbėjams kainuotų 5 mln. Lt papildomų išlaidų. „Šiandien mūsų situacija tokia, kad negalime sau to leisti, nes užsienio rinkose yra pieno produktų perteklius“, – tikino D.Trumpa.
Bendrovės „Pieno žvaigždės“ valdybos pirmininkas Valdemaras Klovas pripažino, kad šį pusmetį sulauks pelno – 6–7 mln. Lt. „Bet jis reikalingas vykdyti kreditoriniams įsipareigojimams, – tvirtino V.Klovas. – Turime 180 mln. Lt kreditą, o sandėliuose guli produkcijos už 60–70 mln. Lt.“
Siūlo kentėti
Perdirbėjai tegalėjo pasiūlyti iš paskutiniųjų veržtis diržus. „Jei išlauksime, kai savo bandas pradės skersti vokiečiai ir prancūzai, tada rinkoje ims trūkti pieno, pakils jų produktų paklausa, o tuo pačiu ir supirkimo kainos, – mano „Agrowill Group“ valdybos narys Linas Strėlis. – Tada laimės tie, kurie sugebės išgyventi šį laikotarpį. Tiesa, sunku pasakyti, kada tie pokyčiai įvyks.“
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas baigiantis susitikimui padarė išvadą, kad šiuo metu perdirbėjai susirūpinę tik savo išlikimu ir jau negalvoja apie žaliavos gamintojus. „Perdirbėjai tikisi, kad mums nekils rankos išskersti savo bandas, bet spalį ir lapkritį bus matyti, kas teisus“, – kalbėjo jis.
