„Šiandien ši akcija nėra protesto, o miesto vartotojui parodyti realybę, kokią kainą gauna šiandien ūkininkas ir vartotojas, ką parduotuvėje moka. Galbūt vartotojui kils klausimai, kaip yra pasidalinami pinigai. Šiandien ūkininkas gauna nuo 8 iki 15 centų už kilogramą, o parduotuvėje pienas kai kuriais atvejais kainuoja iki 1 euro“, - BNS sakė pieno kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas A.Stančikas.
Kooperatyvas prie Žemės ūkio ministerijos atvežė 6 tonas 4,2 proc. riebumo pieno, už kurį, anot A.Stančiko, perdirbėjai moka apie 15 centų už kilogramą, o norint padengti jo gamybos ir transportavimo savikainą, reikėtų gauti 25-27 centus. Paskutinį kartą tokia pieno supirkimo kaina buvo 2014 metų rudenį.
„Mes šiandien kalbame, kad ūkininkas turi išgyventi, o ne uždirbti kažkokius pelnus ar investicijas. Šiandien ne Lietuvoje yra pieno krizė, o visame pasaulyje ir Europoje. Tai iššaukė ne mūsų ūkininkai, o durni sprendimai pačios Europos, pačių politikų. 2008 metais buvo nuspręsta, jog nuo 2015 metų bus panaikinta pieno kvotų sistema. Ji reguliavo gamybą, o dabar yra šuolis gamybos ir perprodukcija. Tuo naudojasi prekybininkai, kai kuriais atvejais perdirbėjai ir šiandien žemdirbio sąskaita jie gana pelningai dirba“, - kalbėjo A.Stančikas.
Kai kuriems ekspertams teigiant, jog pieno krizę būtų galima sušvelninti mažinant smulkiųjų ūkių skaičių bei didinant vidutinius ūkius, A.Stančikas sakė nepritariantis tokioms idėjoms.
„Šiandien mes kalbame apie kaimo gyvybingumą. Turi būti skiriamas dėmesys verslui, kad jis vystytųsi kaime, kad smulkusis ūkininkas turėtų pajamas iš kito verslo, o jo tas ūkis būtų, kaip pridėtinės vertės ar saviems poreikiams. Kokie šiandien yra ūkiai, tokie ir turi egzistuoti“, - kalbėjo A.Stančikas.
Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovė Jūratė Dovydėnienė BNS sakė, kad pieno dalinimo tikslas - pranešti žmonėms, kokią galutiniam vartotojui parduodamo pieno kainos dalį gauna gamintojas.
„Tikslas yra supažindinti visuomenę, ar tikrai mūsų visoje grandinėje yra tvarka ir viskas teisinga. Mes norime eiliniam piliečiui parodyti, kokia tenka žemdirbiui dalis ir ar tikrai jis tik tokią dalį turi gauti“, - teigė J.Dovydėnienė.
Jos žodžiais, už tokį pieną turėtų būti mokama per 20 centų, kad pieno gamintojai galėtų bent išgyventi.
„Šiuo metu vyksta dar Rokiškyje tokia pati akcija. Ten yra ekologinis kooperatyvas ir taupant sąnaudas organizuoja Rokiškyje. Jei matysime, kad vartotojas ateina ne paimti butelio pieno, o jam įdomu ir tos sklaidos reikia, tai tos akcijos tikrai bus. Dabar matome, kad didžioji dalis ateina tikrai ne butelio paimti“, - tvirtino J.Dovydėnienė.
Anot jos, tikimasi, kad rudenį pieno supirkimo kainos gali stabilizuotis.
Vyriausybė su pieno perdirbėjais neseniai vėl sutarė, kad pastarieji vasarą nemažins pieno supirkimo kainos, o valdžia parems gamintojus papildoma milijonine parama. Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad Rinkos reguliavimo agentūra leido perdirbėjams iki 14 proc. sumažinti pieno supirkimo kainą. Kai kurie jų sako, jog šis leidimas gautas balandį, ir kaina jau sumažinta.
Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas BNS anksčiau sakė, jog krizę išgyvenančiai Lietuvos pieno rinkai dabar padėtų tiesioginė finansinė parama, o vėliau reikėtų mažinti smulkiųjų ūkininkų skaičių, stambinti vidutinius pieno gamintojus bei skatinti kooperaciją.
Sudėtinga padėtis pieno sektoriuje kilo dėl pasaulinės pieno krizės ir žaliavinio pieno pertekliaus. Šią situaciją pablogino ir 2014 metų vasarą Rusijos paskelbtas maisto produktų embargas iš ES, be to, didelę įtaką sektoriui padarė pernai pavasarį panaikintos ES taikytos pieno kvotos, kurios reguliavo jo gamybą visoje bendrijoje.
Skaičiuojama, kad dėl pasaulinės pieno krizės ir žemų supirkimo kainų pieno gamintojai pernai prarado apie 75 mln. eurų pajamų.
