„Ko jūs iškart nepamatytumėte, tai tokio žingsnio (išmokų suvienodinimo – BNS) įtaka žemės ūkio konkurencingumui, darbo jėgos migracijai ir kitoms sritims“, – diskusijoje apie ES žemės ūkio politiką po 2020 metų ketvirtadienį Vilniuje teigė EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius Tasas Haniotis, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką.
Lietuvos ūkininkai ir Vyriausybė siekia, jog tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams po 2020 metų siektų visos ES vidurkį.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys anksčiau BNS teigė, jo pagal dabartinį EK pasiūlymą 2027 metais Lietuvos žemdirbiams bus mokamos 80 proc. ES vidurkio išmokos.
Anot EK pareigūno, kadangi Lietuvos ekonomikos plėtra nėra tolygi kitų ES narių plėtrai, tiesioginių išmokų suvienodinimas negali būti staigus.
„Turime atrasti sureguliavimo kelią, kuris būtų nestaigus ir atsižvelgtų į visos ekonomikos plėtrą“, – sakė T. Haniotis.
Jis pridūrė, kad žemės ūkis visoje ES ir Lietuvoje neužima didelės ekonomikos dalies, todėl tiesioginių išmokų didinimas nespręs emigracijos ir kitų problemų.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas diskusijoje klausė, kodėl EK nesiūlo Lietuvai tiesioginių išmokų, prilygstančių Europos Sąjungos (ES) vidurkiui.
„Pigi žemė, mažas darbo užmokestis – tai yra argumentai, kuriuos išgirstame iš Europos ir senųjų narių. (...) Kokios pasekmės? Juk tai yra konkurencinių sąlygų iškreipimas“, – teigė A. Stančikas.
Jo teigimu, dėl mažesnių tiesioginių išmokų Lietuvoje didėja emigracija ir dėl jos valstybė praranda mokestines pajamas iš išvažiavusių žmonių.
„Apmokyta darbo jėga išvažiuoja ir mokesčius moka kitoms valstybėms“, – sakė Seimo narys.
EK birželio pradžioje pateikė paramos žemės ūkiui pasiūlymus po 2020 metų. Finansų ir Žemės ūkio ministerijų skaičiavimais, Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) siūloma skirti 5,136 mlrd. eurų paramos – 8,7 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete.
Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.
Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau jos visada buvo mažesnės nei bendrijos vidurkis. Šalies ūkininkai argumentuoja, kad gaudami mažesnis tiesiogines išmokas jie pralošia konkurencinę kovą prieš Vakarų Europos žemdirbius.