aleksandras stulginskis

Seimo nariai ir buvę bendražygiai gėlėmis ir ovacijomis šįryt apipylė ilgiausiai iki šiol parlamente dirbusį politiką – Česlovą Juršėną. Progos net dvi. Šiandien Juršėnas švenčia 85-ąjį jubiliejų, be to, Seimas jam skyrė apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Pasveikinti socialdemokratų veterano atvyko ir buvę šalies vadovai – Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis.

Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui už jo indėlį į derybas dėl stojimo į NATO ir Europos Sąjungą Seime buvo įteiktas Aleksandro Stulginskio apdovanojimas. Su apdovanojimu Seimo posėdžių salėje V. Adamkų sveikino dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, kuris savo kalboje įpynė tiek paties V. Adamkaus gyvenimo momentų, tiek atsižvelgė ir į dabarties aktualijas.  Pasak G. Nausėdos, prezidentas V. Adamkus padarė daugiau nei įmanoma per vieną gyvenimą.

Prezidento institucija Lietuvoje tvirtai stovi ant kojų, bet taip buvo ne visada. Kuriantis Lietuvos valstybei visuomenė ir politikos elitas aršiai diskutavo, ar mums reikia prezidento, ką jis darys ir ar nereiks jam lankstytis kaip carui. Tarpukario Lietuvos žmonės nepatikliai žiūrėjo į aukščiausios valdžios simbolius ir tik laikui bėgant suvokė, kad prezidentas – ne caras ir jį labai lengva pakeisti.

tv3.lt tęsia projektą, kurio metu savo skaitytojams pristatome Lietuvą garsinusių vyrų žmonas. Iki šios dienos visiems aktualu, kokią įtaką žinomiems ir stipriems vyrams darė jų antrosios pusės, kaip padėjo siekti tam tikrų rezultatų. Pristatome jums ypatingą porą, kurių meilės istorija verta kino filmo. Tai - antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis ir jo žmona Ona Matulaitytė. Apie tai pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgailė.

Jau šį sekmadienį, sausio 7 dieną, LRT ekranus išvys dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ tęsinys. Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirtas projektas dešimtyje serijų ir toliau pasakos apie iškilias šaliai nusipelniusias istorines asmenybes. Trečiadienio vakarą sostinėje vyko filmų ciklo tęsinio premjera, kuri sudomino ir televizijos garsenybes.

1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.

Vasario 16-osios signatarų atminimą pagerbė aukščiausi šalies vadovai ir garbės sargybos kariai. 1918 m. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas S...

Trečiadienio popietę Kaune, prie namo Neringos gatvėje, kur 1960–1967 metais gyveno tarpukario Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, atidengta jo atminimui skirta lenta. Ta proga miesto savivaldybės surengtame paminėjime Kauno Aleksandro Stulginskio katalikiškos vidurinės mokyklos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją. Trumpą Prezidento biografiją pristatė jo vardu pavadintos mokyklos direktorius Vytautas Dubauskas.

Ketvirtadienį Martyno Liuterio universitete (Halė–Vitenbergas, Žemutinė Saksonija, Vokietija) atidengta atminimo lenta Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui (1885–1969). Ceremonijoje dalyvavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šiandien Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų giminaičiai lankysis pas prezidentę Dalią Grybauskaitę, tarp jų bus ir Ona Žiugždienė: ši 80 metų guvi senolė - antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vyriausiojo brolio Benedikto vaikaitė. Ilgą laiką lotynų kalbą dėsčiusi, šiuo metu Vilniuje gyvenanti O.Žiugždienė sako, kad be Vasario 16-osios neįsivaizduojama šiandieninė Lietuva, todėl kiekvienam lietuviui ji turėtų būti bene svarbiausia šventė.

Tuo metu, kai Nobelio Taikos premijos laureatas JAV prezidentas Barackas Obama ketina siųsti papildomą karių kontingentą į Afganistaną, karines pajėgas stiprinti ketina ir Lietuva. Visuomenei nepastebėjus konservatorės Rasos Juknevičienės vadovaujama Krašto apsaugos ministerija netrukus ketina Lietuvoje tyliai įteisinti tris kariuomenes. 2010 m. sausio 1-osios rytas daugeliui lietuvių bus tragiškas ne (tik) dėl pagirių, bet ir dėl uždarytos Ignalinos atominės elektrinės – kils kainos.

Galima dar kartą konstatuoti ir pasidžiaugti, kad 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Pilies g. 26, gimė genijus. Šiandien švenčiame Valstybės atkūrimo dieną. Nepraeis nė mėnuo ir reiks švęsti dar vieną. Atėjus liepos 6-ajai minėsime ir švęsime patį valstybės gimimą. Tokia jau esame respublika – švenčianti ne savojo monarcho nukirsdinimą ar nušalinimą, o jo karūnavimą.

„Pas mus yra blogiau nei karo stovis: tai absoliutus įstatymo ir teisės paneigimas. Matydami tai svetimieji, dažniausiai vokiečiai, kalba apie Belagerungszustand (apsiausties padėtį – V.V.). Juk nuėmus karo stovį, valdymo metodai nepakitės, sauvaliavimas, anarchija eis kaip ėję didyn.“ Ne, čia ne apie dabartinę Lietuvą, karo padėties pas mus dabar nėra.

Prieš dvejus metus – 2006 m. rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsiąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo tėvynė Lietuva.“ Gyvenimo ironija: Mykolo Krupavičiaus (1885–1970) – kunigo, publicisto, tarpukario Lietuvos politiko ir valstybininko – palaikai sugrįžo savojon žemėn metu, kada dešimtys tūkstančių lietuvių neatsigręždami bėga iš šalies, kurią jis ragino branginti labiau nei tėvą ir motiną.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.

Vasaroti pradedantis kurortas lyg iš žiemos miego prikėlė apsnūdusius tautiečius - mieste jau nuo penktadienio knibždėte knibždėjo pramogų išsiilgusi liaudis, kurios, rodos, net vasaros įkarščiu tiek daug nepamatysi. Juolab ir gero oro savaitgalį nepagailėta. Nors sezono pradžios šventės organizatoriai jau kelinti metai deklaruoja, jog renginiai orientuoti vyresnei kultūringai publikai - deja, tokios buvo mažuma.

Lietuvos didmiesčių gyventojai patenkinti prezidento Valdo Adamkaus darbu antrąją kadenciją ir mano, jog jis yra geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas. Tai parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa. Pasak tyrimo, V.Adamkaus veiklą antrąją kadenciją palankiai teigiamai vertina 31,4 proc. apklaustųjų, 34,1 proc. mano, jog prezidentas dirbo vidutiniškai. 10,6 proc. apklaustųjų nuomone, V.Adamkus dirbo geriau pirmąją kadenciją.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena.

STEIGIAMASIS SEIMAS (dalyvavo per 90 proc. rinkėjų). Pirmas posėdis - 1920 05 15 /istorinė data/; daugumą sudarė Lietuvos krikščionių demokratų blokas; Pirmininkas - Aleksandras Stulginskis (ir valstybės vadovas) pamatiniai dokumentai - Nepriklausomybės deklaracija; Valstybės Konstitucija (1922 08 01). Pasiekė tarptautinio pripažinimo, pradėjo žemės ir švietimo reformą.Parlamentarai dalyvavo karo veiksmuose, trumpam sudarę Mažąjį Seimą.

Nors ir priskiriamas jaunosios kartos politikams, trečiadienį (02.26) prie valstybės vairo stojantis prezidentas Rolandas Paksas nėra jauniausias Lietuvos prezidentų galerijoje. Pagal istorijos metraščius R. Paksas yra septintasis prezidentas nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės sukūrimo 1918 metais ir trečiasis - nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Valstybės vadovo įgaliojimus R. Paksas gaus būdamas 46-erių.