Vasaroti pradedantis kurortas lyg iš žiemos miego prikėlė apsnūdusius tautiečius - mieste jau nuo penktadienio knibždėte knibždėjo pramogų išsiilgusi liaudis, kurios, rodos, net vasaros įkarščiu tiek daug nepamatysi. Juolab ir gero oro savaitgalį nepagailėta.
Nors sezono pradžios šventės organizatoriai jau kelinti metai deklaruoja, jog renginiai orientuoti vyresnei kultūringai publikai - deja, tokios buvo mažuma.
Šventės lankytojams pasiūlytas tikrai platus spektras sporto, kultūrinių bei pramoginių renginių. Atsisakyta brangių dalyvių iš užsienio ar garsių Lietuvos popatlikėjų ir pasikliauta vietos „žvaigždėmis“ - folkloro ansambliais bei pučiamųjų orkestrais, žadinusiais miestą bei linksminusiais šventinės mugės lankytojus.
Beje, kasmetis kermošius šiemet pirmą kartą turėjo savo pavadinimą - rašytojo Motiejaus Valančiaus literatūrinio personažo Palangos Juzės. Lyg norint pateisinti šį svarbų pajūrio kraštui vardą čia beveik nebūta kičinių prekių - siūlyti tautodailininkų, gintaro meistrų, kulinarinio paveldo žinovų rankų darbo gaminiai, čia pat demonstruotos senovinės medžio drožimo bei audimo staklės, vietoje gamintos žvakės, prekiauta ekologiškais produktais.
Šeštadienį Palangoje pradėtas ne tik vasaros, bet ir laivybos sezonas, žvejybos mėgėjai savo kateriukais išplaukė varžytis, kas laimės „Baltijos menkę-2008“. Nuo jūros tilto laidyti aitvarai, o centriniame miesto stadione surengtas Lietuvos ilgų metimų čempionatas.
Vakarop gausūs J. Basanavičiaus gatvės lankytojai pasitiko teatralizuotą paradą „Palangos istorija“. Šįkart karnavalinėje eisenoje dalyvavo ne kokie užsienietiški gigantiški monstrai, kaip kad būta prieš keletą metų, o istorinės kurorto asmenybės - grafai Tiškevičiai, pirmasis kurorto gydytojas, pirmojo lietuviško vaidinimo „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir aktoriai, tarp jų ir rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Lietuvos prezidentai Aleksandras Stulginskis bei Antanas Smetona, tarpukario poetai, pirmasis Palangos burmistras Jonas Šliūpas.
Visi jie miesto gatvėmis judėjo senoviniais 1922-1949 metų gamybos itin retais automobiliais, paskolintais kolekcininko iš Šiaulių. Deja, vienas jų Jūratės ir Kastyčio skvero taip ir nepasiekė - dėl techninių mašinos gedimų J. Šliūpui teko išdidžiai pozuoti už poros šimtų metrų.
Šventės kulminacija - įspūdingas muzikinis fejerverkas, papildytas lazerių šviesos efektais. Na, o sekmadienį liaudis pakviesta pasigrožėti itin nekasdieniu reginiu - žirgų lenktynėmis paplūdimyje. Beje, tai sukėlė kai kurių Palangos savivaldybės tarybos narių pasipiktinimą, neva šitaip visiškai pamintos nustatytos gyvūnų laikymo ir vedžiojimo taisyklės, draudžiančios į paplūdimį vestis kokius nors gyvius.
Vasaros pradžios šventei išleistas specialus laikraštukas „Plekšnė“, skelbiantis šventės programą bei trumpai primenantis Palangos istorinius akcentus.
Nepaisant visų šių renginių, orientuotų kultūringai publikai, Palangai, ko gero, dar negreitai pavyks atsikratyti „pašvęsti“ suvažiuojančio jaunimėlio iš aplinkinių gyvenviečių, kurį bandoma atbaidyti ir uždraudus garsią muziką J. Basanavičiaus gatvės kavinėse, ir atsisakius triukšmingų koncertų, kuriuos pakeitė solidi pučiamųjų muzika.
Dar neįvakarojus vos žengęs žingsnį iš centrinių miesto gatvių galėjai išvysti paauglių, nevengiančių svaigiųjų gėrimų, grupeles, o kiek vėliau - ir tokio laiko leidimo pasekmes.
Tiesa, sustiprinę šventės laikotarpiui savo pajėgas kurorto policijos pareigūnai (tvarka jų rūpinosi per 40) dirbo šauniai, aktyviai patruliavo renginių vietose. Pasak jų, rimtų nusikaltimų neužfiksuota, tačiau padaryta nemažai smulkių nusižengimų. Pramogautojų antplūdžiui tinkamai buvo pasirengę ir medikai, budėjo keli gelbėtojai, aktyviai kurortą švarino miesto tvarkytojai.
Lina NARBUTAITĖ
