Kas valstybės silpnumas? Na, aukso kiekis ižde. Trumpai, tautos (nacijos) sukurtas (kuriamas) turtas.
Jūs ką, tikrai nežinote? Pagal dydį Šveicarija, Švedija, danija. Kodėl jos išlaviravo geriau II- pasaulinio karo išvakarėse?

Dėl diskusijų. Jūs praleidote mano paklausimą: žalias Jūs jaunuolis (pvz, mano sūnus taip pat Julius-36, bet jis tokių komunistuojančių filosofijų nevarinėja), ar zirzentis pensininkas, svajojantis sugrįžti į Fordo išrastą konvejerinį (daug Nuklono jaunų KAIMO mergaičių sėdėjo prie konvejerio) gyvenimo būdą.
Pirmuoju atveju aš matau diskusijos prasmę, nes jaunimas paprastai mokosi. Iš savo klaidų taip pat.
Antruoju atveju - nesusikalbėjimas garantuotas, nors ir man jau 66.

Makiaveliška politika (Makiavelis; 1469 m. gegužės 3 d. – 1527 m. birželio 21 d.) ?
Beveik 500 metų atgal.
Na ne. Man pažangiau "anrepreneriška politika", kurios Lietuva šiandien neturi. Ir kurią V.Valiušaitis per istorinę prizmę ir lietuviškais terminais (ūkininkystė, įmoninkystė) siūlo vystyti.
Ta prasme (antreprenerismas kaip pasaulinis reiškinys) aš žaviuosi šiandieniniais kapitalizmo vedliais: Phelps, North, schramm, baumol, Acs, Audretsch, Thurik, Wennekers ir kt. Na ir lietuviais Jucevičius, Snitka, jų mokslinės ataskaitos kai ką pažangaus demonstruoja.
--------------------
O Jūsų, apart senojo mąstytojo Makiavelio, kas teorinis šiandieninio Lietuvos kapitalizmo pagrindas?
Garantuotai Marxas...
Nors ir jį cituoja Vakarų ekonomistai šiandien.
Kaip luzerystės teoretiką ekonomikoje ir visuomeninėje sandaroje.

jei norite diskutuoti toliau, paaiškinkite, prašau, ką turite galvoje "valstybės silpnumas".
Na o dėl Lietuvos modernizacijos, tai kaip ten būtų su Vilniaus "zuikučiais" ir centrinės valdžios institucijų atstovais, būtent LTSR laikotarpiu dauguma lietuvių vis dėlto gavo galimybę ir ja pasinaudojo persikelti gyventi iš kaimo į būtent miestų daugiabučius. Beje, tai buvo pirmoji karta, kurios šeimų dauguma gavo vandens unitazą, dujinę viryklę, centrinį buto šildymą, balkoną, valandinį darbą, na ir nustatytu laiku mokamą atlyginimą/pensiją ir pan. Na bet dabar ne apie tarybinį laikotarpį diskusija. Nežinau, ar jums ką nors sako žodis "makiaveliška politika", bet tiesiog nežinau kito termino, kuriuo galima būtų apibūdinti tos "reformos" "vidutinio ūkininko" idėją. Iš esmės buvo pasiekta, kad visuomenė praktiškai neturėtų įtakos valdžiai.

O dabar apie tarybinį laikotarpį.
Jūs rašote:
"Ironija, bet Lietuvos modernizaciją, gyventojų perkėlimą į miestus ir pramonę, technologijų parką kurti teko LTSR komunistams."
Tam reikia atskiro straipsnio, ar LTSR komunistai atliko tą funkciją.

Mano patyrimas trumpai.
Aš 21 metus dirbau Šiaulių Nuklono elektronikos gamykloje. Ir jokio lietuviškumo ten nnebuvo. Pagrindiniai vedantieji specai buvo importuoti iš TSRS. Viską valdė Maskvos Elektronikos (kopijuojančios Vakarų technologijas) ministerija. Visus teisinius, ekonominius, techninius dokumentus reikėjo derinti su Maskvos tarnybomis. Su Vilniumi jokių reikalų. Kai ministras Šokinas atvažiuodavo į Lietuvą LTSR komunistų viršūnėlė kaip zuikučiai šokinėjo apie jį...
Ir taip buvo su kiekviena sąjungine pramones šaka.
Ir tai dabar vadinama "užsienio investicijomis".
Tokių "užsienio investicijų" siekia ir dabartinė centralizuota Vilniuje socialistinė-kapitalistinė valdžia. Jai svarbu pačiai išgyventi. Maži žmogeliai tegul bėga. kas nors gal liks?
-------------------------------------
O Jūs "pramonę, technologijų parką kurti teko LTSR komunistams."
Arba esate visiškai jaunas ir aną laikotarpį skaitote iš archyvų, arba pensininkas - užkietėjęs komunistinis ideologas.

Nesupratote?
Klausiate: "kas sutrukdė Lietuvai išspręsti santykių su kaimyninėm valstybėm problemas ? ".
Atsakymas: valstybės silpnumas.
Konkrečiau: manau, kad nuo 1926 tam sutrukdė "vidutinio ūkininko" idėjos sužlugdymas.
Krupavičiaus tremtis (nušalinimas).
Tai gerai paaiškina autorius V.V.
------------
*)"Gerai suplanuotas ir tinkamai įgyvendintas žemės valdymo santykių pertvarkymas leido ne tik sustiprinti tarpukario nepriklausomos Lietuvos ūkio efektyvumą, bet ir suprojektuoti perspektyvų socialinį visuomenės modelį, kurio pagrindu tapo pažangus, socialiai brandus, valstybiškai susipratęs vidutinis ūkininkas".

Man nepatinka, kai darote išvadas, didesnes už prielaidas. Nesiimčiau spręsti ir aiškinti "kokie perversmai įvyko žmonių galvose". Tiesą sakant, nematau nieko blogo, jei ir "smetoninės" propagandos produktų vartotojų skaičius mažėja. Kaip užrašė klasikas: "...gėriesi ir verki, o įsižiūrėjęs į tai, kuo gėriesi, vos susilaikai neapsivėmęs"? Bet nesiimu giliau to spręsti. Propaganda, ideologija -- ta prasme ne mano dėmesio sritis. Taip ir nesupratau, kas sutrukdė Lietuvai išspręsti santykių su kaimyninėm valstybėm problemas ?

"Aisku yra. Kai dirbi pas save, dirbi geriau ir produkcijos daugiau pagamini. Geriau ir paciam ir visai shaliai."

Nesąmonė. Dvare kumečiai gyvendavo geriau nei daugelis ūkininkų. kumečiai gaudavo ir atlyginimą ir maisto produktų. Jiems nereikėdavo patiems rūpintis nei ką sėti, nei kada pjauti ir tai normalu. žemės reforma išties pritvirtino žmones prie žemės (sutinku su Juliumi) ir suteikė nepagrįstų vilčių kad ją dirbdami jie prasigyvens. Tačiau pats didžiausias tarpukario Lietuvos nusikaltimas yra pats žemės atėmimas iš teisėtų savininkų dvarininkų, kurie žemę gavo iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių. Valstybės pagrindas - teisingumas, tai suprato dar romėnai, o apie kokį teisingumą galima kalbėti jei iš vienų atimama ir kitiems atiduodama!

Tų išvadų, kurios atrodo gana akivaizdžios, daryti nesinori. Dėl to taip ir parašiau klausimu.

Kurios didvalstybės elgėsi nedraugiškai? Bolševikinė Rusija 1919 - 1920 stengėsi užimti Lietuvą, visai neklausdama, ką mano lietuviai. Lenkija nenorėjo pripažinti Lietuvos valstybės buvimo. Vokietijos valdžia iki 1933 metų elgusis atšiauriai, po 1933 metų pradėjo atvirai veikti prieš Lietuvą. -- Šioje vietoje būtų galima pagudrauti. Mat, žmogus, kuris nežino, kad tuomet aplinkybės buvo tokios, vargu ar gali spręsti teisingai apie pasiekimus ir klaidas. -- Bet, kaip vis dėlto atrodo, Jūs gerai žinote tas aplinkybes.

Tuomet kam taip gudraujate? Pavyzdžiui -- sakiau, kad užsienio valstybės negarantavo Lietuvai kreditų dėl to, kad jos padėtis buvo sunki. Negaunant kreditų, nebuvo įmanoma vienu ypu vystyti pramonės, bet reikėjo palaukti, kol esamas ūkis duos pelno. Ir tai tikrai kai ką paaiškina, apie ką buvo kalbama.

Apie visą bendrai politiką, apie užsienio politiką, apie emigraciją, apie kitus dalykus nė nebuvo kalbama. Reik suprast, kad jūs pats čia tuos dabar pridėjote. Bet kodėl prie pirma pasakytų žodžių ("užspaustai tarp trijų priešiškų didvalstybių")?

O šiaip, tai yra Jūsų reikalas, neigiamai manyti apie prieškarinę Lietuvą ar teigiamai. Ką pastebėjau, yra tik kažkoks atsiradęs bendras polinkis taip manyti. Jį pastebėjus ir kyla klausimas: Kodėl? Kokia priežastis? Kokie perversmai įvyko žmonių galvose, kad susidarė tokia nuomonė? Jos atsiradimą sunku suprasti. Ir būtų lengva suprasti vieninteliu atveju. Jeigu dabartinės Lietuvos pasiekimai reikšmingai viršytų anų laikų. Jeigu taip būtų, į praeitį tikrai galėtume žiūrėti iš aukšto. Būtume to verti.

Ne politinė nuostata čia svarbiausia... tik kaip čia toliau diskutuoti, jei išvadas darote didesnes už prielaidas? Iš tiesų, ano meto vyriausybė demokratijos ir pramonės vystymo problemomis kaip savo piliečių nevargino, taip ir pati nesivargino... Valdžia sau, gyventojai sau. Tvarkėsi, kaip kam patogiau buvo. Iš tiesų, daugelis gelbėjosi emigracija. Palyginti su LTSR, sutinku, emigracijos procedūra, palyginti, buvo rojus :) Kitur sakote "užspaustai tarp trijų priešiškų didvalstybių". Beje, kurių? Ką tai reiškia? Kam tada politikai reikalingi, jei ne kurti ir palaikyti tokius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, kad jie būtų gyventojams naudingi, o ne atvirkščiai? Jei jie to daryti nenori ar nesugeba, tai ko jie tuomet verti? Konfliktuoti, durimis trankyti, bylinėtis dėl bylinėjimosi, posėdžius sujaukti, kaip žinia, didelės diplomatijos ir išminties nereikia... Posakis "užspaustai tarp trijų priešiškų didvalstybių" dar nieko nepaaiškina ir ydingos politikos nepateisina.

Kurių nuomone, tarpukario Lietuvoje nebuvo nieko gero - pasidomėkite, kokia Lietuva buvo 1918-1920 m. ir 1939 m. Kai palyginsite: ūkį, daugumos gyventojų pragyvenimo lygį, švietimą - tada ir bus galima kalbėti. O pigios posovietinės propagandos nebereikėtų.

Čia Julius kaltino Lietuvos valdžia bolševizmu, kitaip sakant, niekuo nepagrįsta savavališka prievarta. Ir kartu jis iškėlė mintį, jog Lietuvai reikėjo programos "vystyti pramonę ir perkelti žmones iš kaimo į miestą".

Dėl pirmos dalies, vystyti pramonę, reikia visiškai sutikti. Taip. Bet negi, manote, Lietuvos vadovai buvo tokie kvailučiai, kad to nesuprato? Žinoma, ne. Buvo daug valandų praleista, svarstant, kaip geriau ir sėkmingiau tai padaryti. Tačiau tam reikėjo kapitalo. Kapitalo paskolų , mažai valstybei, užspaustai tarp trijų priešiškų didvalstybių, užsienio valstybės neskubėjo garantuoti. -- Tokiom sąlygom Lietuva kapitalo galėjo gauti tik iš savo pačios ūkio pelno. T. yra iš to, paties ūkio, kuris buvo ir veikė. To ir buvo tikimasi. Kai žemės reforma įsisuko, jau Smetonos laikais, pramonės augimo klausimas iškilo visu aštrumu. Tuo, nepaisant pasaulinės krizės, buvo rūpinamasi. Nemaža dalis pramonės įmonių, kurias kaip "tarybines' dar atsimename, ir buvo įkurtos tuo metu, būtent 4 dešimtmetyje. Pradėta rūpintis ir asfaltuoti kelius ir daugeliu kitų dalykų.

Dėl antros dalies, perkelti žmones iš kaimo į miestą, tam buvo du būdai. Vienas būdas buvo išbandytas dar gerokai prieš XX amžių Anglijoje. T. y . sudaryti sąlygas klestėti tik stambiems kaimo ūkiams. Tuomet, atėjus tam tikram laikui, valstiečiai būtų išsibėgioję patys. Apie tai neįmanoma parašyti per mažai. Tas siaubingas gyvenimas, kurį turėjo pasitikti kaime gimę ir miestų lūšnynuose atsidūrę žmonės, tuo metu, XX amžiaus pradžioje buvo pavaizduotas ir rašytojų, ir dailininkų, ir mokslininkų. Ekonomikos mokslus baigę žmonės, kurie tvarkė valstybę, žinojo, kaip toks sprendimas būtų buvęs nežmoniškas. Be to, Lietuvoje jis būtų nevykęs ir politikos atžvilgiu. Lietuvos sodiečiai buvo patys didžiausi nepriklausomybės ir vyriausybės rėmėjai. Su jais taip pasielgti būtų reiškę pražūtį ir vyriausybei, ir valstybei. -- Antras būdas perkelti žmones iš kaimo į miestą buvo įgyvendintas bolševikų TSRS tam pačiam 4-an dešimtmety. Buvo jėga ardomi kaimų ūkiai ir valstiečiai sujungiami į gamybines įmones, vad. "kolektyvinius ūkius". Iš kolektyvinių ūkių pasitraukti buvo draudžiama. Nepaisant to, nesuvokiama tvarka varyte varė žmones į miestus, kur buvo galima ir daugiau uždirbti, ir laisviau jaustis. 6 dešimtmetį, sušvelnėjus draudimams, iš kolūkių žmonės tiesiog bėgo. -- Ta pati tvarka po 1945 įvesta ir Lietuvoje. Ypač dvasinio gyvenimo nuostolių Lietuva patyrė dėl tokios prievartos. Jie nepalyginamai skaudesni, nei ta "modernizacijos" nauda, kurią gavo Lietuva iš kolūkių sukūrimo.

Bet, kas svarbiausia, straipsnyje juk kalbama ne apie visą Lietuvos valdžią. Ne apie Lietuvos vyriausybių veiklą. Kalbama apie vieną žmogų, ir kad jis gerai atliko sau pavestąjį darbą. Tad tie priekaištai kažkur visiškai pro šalį.

-----------------------------

Suprantu, kad būsiu kaltinamas, kad perdedu arba laikausi tam tikros politinės pozicijos. Tačiau labai norėčiau pasakyti dar vieną dalyką.

Kažkada, prieš 10 metų, Lietuvoje buvo labai giriama Europa. Buvo šūkis: Įstoti į Europos Sąjungą! Bet kokia kaina! Dar ir žmonės tam pritarė. Tą parodė 2003 mt. balsavimas, kada nusiteikę neigiamiau gal nėjo balsuoti, bet irgi labai nesipriešino. Bet vos įstojome į Europos Sąjungą, staiga nuotaikos pasikeitė. Nesivarginsiu, kalbėdamas, kiek rašalo buvo išlieta, bandant rodyti, kad ES tarnauja Rusijai ir panašiai. Dabar idealu tapo kitos valstybės o gal ir jokios.

Panašiai prieš 15 metų buvo giriama prieškario Lietuva. Palyginti su tarybine Lietuva ji buvusi rojumi. Šiandien, ir vėl, girdime, kad Lietuvą prieškary valdė "SSSR šnipai", kad jos valdžia vykdė "bolševikinę" žemės reformą, kad persekiojo lenkus ir žydus (!), ir taip toliau.

Ir noriu paklausti tų žmonių, kurie taip keičia savo nuomones: Ko jūs siekiate? Koks jūsų tikslas? Kodėl tiek daug neigimo ir netgi kažkokios užslėptos neapykantos? Žodžiu, ką visa tai reiškia.