Deja, nepaisant didelių pastangų, Vokietija jokių realių pažadų dėl nepriklausomybės nesuteikė. 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje ir vėl pakeitė situaciją. Vokietija tapo nuolaidesnė ir tai galiausiai lėmė, kad 1917 m. rugsėjo 18-22 d. buvo žengtas didelis žingnis link nepriklausomybės atstatymo - Vilniuje įvyko Lietuvių konferencija. Konferencijoje buvo priimta rezoliucija, kuri numatė, kad bus sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Taip pat buvo išrinktas vykdomasis organas – Lietuvių Taryba. Būtent ši Taryba 1917 m. gruodžio 11 d. priėmė Lietuvos nepriklausomybės deklaravimo aktą; tiesa, jame buvo numatomi įsipareigojimai Vokietijai.
Dalis Tarybos narių buvo nepatenkinti šiuo punktu. Tai iššaukė diskusijas, kol galiausiai vienas iš narių, Steponas Kairys, pateikė siūlymą anuliuoti įsipareigojimus Vokietijai. Šis žingsnis įžiebė dar didesnius ginčus tarp Tarybos narių (kai kurie nariai manė, kad visiškas atsiribojimas nuo Vokietijos tuo metu buvo pernelyg rizikingas žingsnis). Nesutikdami su įsipareigojimais Vokietijai, iš Tarybos pasitraukė keturi jos nariai. Šis įvykis sutrikdė Lietuvių Tarybos darbą ir kėlė didelį nerimą, todėl, praėjus mėnesiui, 1918 m. vasario 11 d., Tarybos posėdyje buvo nutarta pasitraukusius narius sugrąžinti. Pastarieji sutiko sugrįžti tik su sąlyga, jog bus priimta jų Lietuvos nepriklausomybės akto formuluotė, nurodžiusi visišką nepriklausomybę nuo visų šalių. Įdomu tai, kad šis pasiūlimas tik nežymiai skyrėsi nuo galutinio varianto.
Pasitraukę nariai taip pat reikalavo, kad iš Tarybos pirmininko posto atsistatydintų būsimas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (šis jų reikalavimas buvo patenkintas ir 1918 m. vasario 15 d. pirmininku tapo daktaras Jonas Basanavičius). Vėl susirinkusi visos sudėties Lietuvių Taryba po kelerius pastaruosius mėnesius trukusių politinių peripetijų 1918 m. vasario 16 d., apie 12 val. 30 min., Vilniuje, Pilies g. 26 (tuomet Didžioji g. 30), pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
Jį pasirašė visi 20 Lietuvių Tarybos narių, tarp jų: viena iškyliausių Lietuvos asmenybių - J. Basanavičius, būsimi šalies prezidentai - A. Smetona bei Aleksandras Stulginskis, ir kiti žymūs tarpukario veikėjai. Nepriklausomybės paskelbimas yra vienas iš reikšmingiausių įvykių šalies istorijoje. Jis žymėjo naują puslapį modernios Lietuvos kurime.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
Įdomu tai, kad 1918 m. vasario 16 d. Tarybos nariai pasirašė du akto egzempliorius: originalą ir dublikatą. Iki šiol nežinoma nė vieno iš šių dokumentų buvimo vieta.
