STEIGIAMASIS SEIMAS (dalyvavo per 90 proc. rinkėjų).
Pirmas posėdis - 1920 05 15 /istorinė data/; daugumą sudarė Lietuvos krikščionių demokratų blokas; Pirmininkas - Aleksandras Stulginskis (ir valstybės vadovas) pamatiniai dokumentai - Nepriklausomybės deklaracija; Valstybės Konstitucija (1922 08 01). Pasiekė tarptautinio pripažinimo, pradėjo žemės ir švietimo reformą.Parlamentarai dalyvavo karo veiksmuose, trumpam sudarę Mažąjį Seimą.
I SEIMAS (išrinktas 1922 spalio 10; paleistas Prezidento A.Stulginskio dekretu 1923 03 12).
Absoliučios daugumos nebuvo: valstiečių liaudininkų - 20; krikdemų blokas - 38; socialdemokratų - 10; darbininkų kuopa - 5 vt.; tautinių mažumų - 5 mandatai. Pirmininkas Justinas Staugaitis. Seimas 1922 m. Valstybės Prezidentu, remiantis Konstitucija, išrinko Aleksandrą Stulginskį.
II SEIMAS (išrinktas 1923 05 13; kadencija baigės1926).
Absoliučią daugumą sudarė Krikščionys demokratai, Ūkininkų sąjunga (po 14 mandatų) ir Darbo federacija - 12; Valstiečiai liaudininkai gavo 16; socialdemokratai - 8; tautinių mažumų - 14 mandatų. Pirmininkas - Antanas Tumėnas, vėliau - Leonas Bistras.
Pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija; įtvirtinta žemės ūkio reformos raida; išplėtotas pradinio ir vidurinio mokymas švietimo sistemoje; sudarytos įstatyminės sąlygos karo padariniams įveikti.
III SEIMAS (išrinktas 1926 05 10; iš dalies pakeista sudėtis pakeičiant Seimo vadovybę perversmo metu 1926 12 26/27; paleistas Prezidento A.Smetonos aktu 1927 04 12).
Daugumą sudarė Valstiečiai liaudininkai (22), socialdemokratai (15). Krikščionys demokratai gavo 14, Ūkininkų sąjunga - 11, Darbo federacija - 5, tautininkų sąjunga - 3, Ūkininkų partija - 2 mandatus. Pirmininkas - Jonas Staugaitis; nuo 1926 12 27 - Aleksandras Stulginskis.
Pasirašyta Sutartis su Sovietų Sąjunga (šiai tai buvo I sutartis su Vakarų valstybe); pradėtos Prekybos sutarčių derybos su Vokietija ir SSRS; panaikinti demokratiniai suvaržymai (t.y. visiškai įsigaliojo Konstitucijos nuostatos; išplėtota žodžio laisvė).Prezidentu išrinko Kazį Grinių, nuverstą perversmo metu 1926 12; vėliau išrinktas Antanas Smetona.
IV SEIMAS (išrinktas 1936 06 10; politinės partijos buvo suvaržytos ir neturėjo teisių dalyvauti rinkimuose; pagal naują Rinkimų įstatymą kandidatai turėjo galimybę patekti tik iš apskričių ir miestų tarybų; iš viso - 49 atstovai; I posėdis - 1939 09 01).
Formaliai svarstė priėmė naują - 1938 m. Konstituciją; išplėtojo kai kurių vidaus ekonominių klausimų svarstymą, peticijų nagrinėjimą. Pirmininkas - Konstantinas Šakenis.
Paleistas 1940 07 01, Sovietų Sąjungai užėmus Lietuvos Respublikos teritoriją.
AUKŠČIAUSIOJI TARYBA-ATKURIAMASIS SEIMAS (pirmas posėdis 1990 03 10; Nepriklausomybės aktas - 1990 03 11 /istorinė data/).
Išrinkta per 2 turus 140 atstovų. Daugumą balsų gavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovai. Pirmininkas - Vytautas Landsbergis (ir Valstybės vadovas).
Paskelbė Lietuvą atkuriant nepriklausomą demokratinę Respubliką; iš esmės pradėjo ūkio sistemos reformą ir desovietizaciją, pasiekė Jungtinių Tautų Organizacijos pripažinimo; parengė naujos Konstitucijos (1992) projektą, priimtą gyventojų referendumu (1992 10 25).
VI SEIMAS (1992-1996).
Rinkimuose dalyvavo 75,25 proc. rinkėjų. Pirmininkas - Algirdas M. Brazauskas (1992-1993; pagal Konstituciją laikinai ėjo Prezidento pareigas); nuo 1993 02 25 - Pirmininkas Česlovas Juršėnas.
Daugumą balsų gavo Lietuvos demokratinė darbo partija (kairiųjų, 76 mandatai) ; Tėvynės santaros blokas - 49.
Apie 40 proc. Įstatymų buvo susiję su ūkio (muitinės, žemės, kooperacijos, finansų) reforma. 1993 iš Lietuvos išvesta Sovietų Sąjungos (Rusijos) kariuomenė.
VII SEIMAS (1996-2000)
Parlamentinę valdančiąją koaliciją sudarė dešiniosios jėgos - Tėvynės sąjunga ir krikščionys demokratai. Opozicijoje - Lietuvos demokratinė darbo partija, socialdemokratai.
Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Imtas įgyvendinti parlamentinės kontrolės principas; išplėtojo valstybės kapitalą turėjusių įmonių privatizavimą.
VIII SEIMAS (2000-2004); išrinkti - 141 narys (pilna Seimo sudėtis pagal Konstituciją)
Daugumą iš pradžių sudarė "naujosios politikos" koalicija: Naujoji Sąjunga (socialliberalai) ir Liberalų sąjunga.
Nuo 2001 06 22 ši koalicija nutrūko, ir 06 27 Naujoji Sąjunga pasirašė susitarimą su socialdemokratais (vad. A.M.Brazausko)
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje - 19; Socialdemokratų koalicijos frakcijoje - 53 nariai.
Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Sėkmingai pasiekti tikslai įstoti į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto aljansą (NATO);Surengtas stambiausias politinis renginys - NATO parlamentinės asamblėjos pavasario sesija (2001 05); išplėtotas įstatymų projektų, susijusių su ekonomikos objektų privatizavimo pasekmėmis, svarstymas, vieši klausymai, parlamentinio darbo komitetuose atvirumas.
