Ketvirtadienį Martyno Liuterio universitete (Halė–Vitenbergas, Žemutinė Saksonija, Vokietija) atidengta atminimo lenta Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui (1885–1969). Ceremonijoje dalyvavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Šios lentos atidengimo iniciatorius yra Vokietijos–Lietuvos bendruomenės vadovas, buvęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Ulrichas Rozengartenas (Ulrich Rosengarten).
Šiandien Lietuvoje A. Stulginskis dažniau prisimenamas ir vertinamas kaip Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, o ne kaip žemės ūkio ir valstybės turtų ministras ar aktyvus žemdirbių pagalbininkas. Tuo tarpu Lietuvos tarpukario agropolitikai padėjo tvirtus pamatus mūsų valstybės žemės ūkio formavimuisi.
A. Stulginskis buvo Lietuvos švietėjas, visuomenės veikėjas, iškilus politikas, aktyviai dalyvavęs Lietuvos atkūrimo byloje, dirbęs Lietuvos Taryboje, Seime, Vyriausybėje, vadovavęs šioms institucijoms, daug nuveikęs spaudos baruose, jis svariai prisidėjo prie Lietuvos bankininkystės sistemos sukūrimo, ūkininkų telkimo, visada kovojo už jų teises.
Net pasitraukęs iš aktyvaus politinio gyvenimo A. Stulginskis išliko jautrus pilietis, rėmęs kultūrą, studentus, neturtingas šeimas.
1920–1922 metais A. Stulginskis buvo Steigiamojo Seimo Pirmininkas ir tuo pat metu ėjo valstybės vadovo pareigas. Jam pirmininkaujant ši konstitucinė asamblėja pasiekė tarptautinį Lietuvos pripažinimą, parengė ir priėmė pirmąją nuolatinę Valstybės Konstituciją. 1922 metais pirmasis Seimas A. Stulginskį išrinko Respublikos Prezidentu, o nuo 1926 m. gruodžio 18 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. jis ėjo trečiojo Seimo Pirmininko pareigas.
A. Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje. Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje jis Vilniuje vadovavo Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti. A. Stulginskis taip pat yra Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos nutarimo dėl nepriklausomos Valstybės atkūrimo (1918 m.) signataras, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjas ir centro komiteto pirmininkas, antros, trečios ir ketvirtos Vyriausybių narys.
Sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, 1940 metais A. Stulginskis buvo suimtas ir ištremtas į Rešotų lagerį Krasnojarsko krašte. Į gimtinę jis gavo leidimą grįžti 1956 metais. A. Stulginskis mirė Kaune 1969 m. rugsėjo 22 d. Palaidotas Panemunės kapinėse.
A. Stulginskio idėjos ir darbai aktualumo neprarado ir po penkiasdešimties metų okupacijos. 1918 m. jo pradėtas leisti laikraštis „Ūkininkas“. Ir šiandien patariamojo pobūdžio leidiniai yra labai populiarūs, nenutolę nuo to meto idėjos pagelbėti žemdirbiams. 1919 m. A. Stulginskio įsteigta Ūkininkų sąjunga atkurta 1989 m. Šiandien ši nevyriausybinė organizacija yra viena gausiausių ir aktyviausių Žemės ūkio ministerijos socialinių partnerių. Ne mažiau svarbi to meto Lietuvai buvo kooperatyvų veikla, kurioje A. Stulginskis taip pat aktyviai dalyvavo – buvo kooperatyvų „Lietūkis“ ir „Linas“ tarybos narys. Išvysčius aktyvią prekybą žemės ūkio produktais ir įranga, šių kooperatyvų prekyba su užsieniu 1939 m. siekė 77 proc. viso šalies eksporto. Į Vokietiją šie kooperatyvai eksportavo grūdus.
