agnė širinskienė

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai jau dalinasi informacija apie savo per kadenciją nudirbtais darbais. Tačiau kiek prie skelbiamų pasiekimų iš tiesų prisidėjo valdantieji? Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su valstiečių atstove Agne Širinskiene ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperte Ieva Valeškaite.

Seimas antradienį 72 balsais „už“ atstatydino „Tvarkos ir teisingumo“ vadovą Remigijų Žemaitaitį iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto nebeieškoti R. Žemaitaičiui pamainos, tačiau Ramūnas Karbauskis užsimena, kad laisvą vietą užims kas nors ir valdančiųjų. Tuo metu politologai atkreipia dėmesį, kad toks laisvų kėdžių stumdymas Seimo nestabilumo klausimo neišspręs.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujoms valstiečių pataisoms dėl taršių automobilių mokesčio – jis būtų mokamas tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną. Keičiantis jau įregistruoto automobilio savininkui, mokestis nebūtų imamas.  Už jį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 35, 16 parlamentarų susilaikė.

Seimo opozicija ketvirtadienį neleido „valstiečiams“ pateikti siūlymo dėl naujo automobilių taršos mokesčio. Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma paprašė pertraukos iki kito posėdžio. „Negalime tokių projektų svarstyti, nes numatyta jų įsigaliojimo data nuo sausio, o pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik po pusės metų. Prašome frakcijos vardu pertraukos.

Prieš porą savaičių Seimui atmetus Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymą, Seime registruotas naujo panašaus mokesčio projektas. Jame numatyta mokesčio suma būtų mažesnė nei pirminiame variante, be to, jį mokėtų mažiau transporto priemonių valdytojų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

LVŽS frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė trečiadienį registravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Valdančiųjų siekius perbalsuoti dėl nepasitikėjimo juo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vertina kaip pastarųjų desperaciją. „Vyksta bet kokia desperacija, vadinkime ją širinskinine desperacija, su R. Karbauskio ir J. Bernatonio pagalba.

Į Seimą tautos išrinktieji, pasirodo, kartai atžygiuoja ne vieni, o su savo augintiniais. Parlamentarė Agnė Širinskienė prisipažįsta retkarčiais ateinanti su savo keturkoju – triušiu Dornu. Įtakinga valstietė su numylėtiniu į Seimą atėjo ir pirmadienį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė svarsto, kad galbūt Seime reikėtų naujos tradicijos – politikų su augintiniais dienos.

Korupcijos byloje įtariamaisiais tapusių teisėjų atleisti Seimas neskuba. Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino likimą parlamentarai veiningai atidėjo rudeniui. Politikai bijo, kad jų posėdyje nepasirodžius pačiam teisėjui ar jo advokatams šie vėliau Parlamentą, o gal ir Lietuvą Starsbūre užverstų skundais. Apie tai, kad Lietuva gali būti apskųsta dėl žmogaus teisių pažeidimų, Seimo nariams dėstė ir kito įtariamuoju tapusio teisėjo – Egidijaus Laužiko advokatas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po to, kai buvo pasirašyta koalicijos sutartis, iš visuomenės akiračio nedingo. Praeitą savaitę Agnė Širinskienė priėmė sprendimą jungtis prie „Tvarkos ir teisingumo" frakcijos Seime, o tai provokavo visuomenės diskusijas. Apie esamą situaciją TV3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino LVŽS partijos pirmininką Ramūną Karbauskį.

Pokyčiai vyksta ne tik Vyriausybėje, tačiau ir Seime. Jau tapo aišku, kad valstietė Agnė Širinskienė jungiasi prie tvarkiečių frakcijos Seime. Tai sukėlė aštrių diskusijų bangą socialiniuose tinkluose. Apie šiuos pokyčius tv3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino pačią Seimo narę, valstietę Agnę Širinskienę. Jungiates prie tvarkiečių, bet sakote, kad būsite ir valstiečių frakcijos posėdžiuose.

Seime antradienį atkurta tvarkiečių frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

 Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikisi antradienį atkurti tvarkiečių frakciją Seime, prisijungus „valstietei“ Agnei Širinskienei. Kiek vėliau paskelbta, kad A. Širinskienė prisijungs prie frakcijos. „Aš tikiuosi, kad šiandien apie pietus ir išsispręs. Turiu susitikimą su kolege Agne Širinskiene, preliminariai esame apsisprendę, kaip tas turėtų būti, koks jos vaidmuo mūsų frakcijoje“, – ankstų antradienio rytą Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė advokatūros siūlymui, kad individualų konstitucinį skundą galėtų surašyti tik advokatas. Advokatūra sako, kad privalomai įtraukus profesionalius teisininkus skundai bus kokybiškesni, bet kritikai perspėja, kad advokatūros monopolis apribos žmonių galimybes patiems ginti savo teises, nes advokatų paslaugos daug kam bus per brangios. Advokatūros tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė tikina, kad tik advokatūra gali užtikrinti reikiamą kvalifikaciją.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina rudenį keisti pavadinimą, jos vadovybė taip pat neatmeta galimybės kurti naują politinę jėgą. „Bus naujas pavadinimas. (...) Lapkričio mėnesį šauksime kongresą ir dėl to apsispręsime“, – BNS antradienį sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Agnė Širinskienė yra viena iš aktyviausių valstiečių frakcijos narių parlamente, tačiau pasirodė pranešimai, kad politikė neatmestų galimybės išgelbėti sugriuvusią „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją. Pati A. Širinskienė įsitikinusi, kad taip būtų užtikrintas valstybės stabilumas, tačiau ekspertai abejoja, ar Ramūnas Karbauskis lengvai paleis savo artimiausią bendražygę.

Seime šią savaitę subyrėjusią dėl valdančiosios koalicijos besiderančios „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją yra pasiryžusi gelbėti „valstietė“ Agnė Širinskienė. Apie tai ji pareiškė ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ frakcijos posėdyje, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Dienraščiui politikė teigė, kad kol kas tokios galimybės su „tvarkiečių“ vedliu Remigijumi Žemaitaičiu neaptarinėjo, tačiau patvirtino, jog tokį sprendimą galėtų priimti.

Nors referendumas dėl Seimo narių mažinimo neįvyko, valdantieji nepasiduoda. Grupė parlamentarų įregistravo įstatymo projektą, kuriame nori įvykdyti tai, kas buvo siūloma referendume – sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Tik šį kartą tai spręstų pats parlamentas. Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu organizuotame referendume dalyvavo 47,45 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisakė 76,18 proc., prieš – 23,82 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija praėjusią savaitę palaimino lyderio Ramūno Karbauskio planą trauktis iš valdžios rinkimų pralaimėjimo atveju. Vieneri rinkimai jau pralaimėti, tačiau Seime dirbantys valstiečiai neskuba patvirtinti paliksiantys valdančiąją daugumą.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“ ir „lenkai“ Lietuvos banko (LB) veiklą ir Seime atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-2010 metų krizės pasekmių trečiadienį nutarė aptarti be LB atstovų. Į susitikimą atvykusiems LB valdybos nariui Tomui Garbaravičiui ir banko Finansinio stabilumo departamento direktoriui Simonui Krėpštai buvo pasakyta, kad jų pozicija nebus išklausoma.

Sprendžiant nutarimo dėl referendumo klausimą Seimo salėje aidėjo kaltinimai populizmu, priedanga rinkiminei kampanijai ir nerimas dėl grėsmės demokratijai. Parlamentarai mažai diskutavo, kaip šis sprendimas gali pakeisti jų rinkimo tvarką ar kasdienį Seimo darbą. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o galimos žalos daugiau nei naudos.

Antstoliais pasipiktinę gyventojai pagalbos šaukiasi, kur tik gali – „Sodroje“, ministerijoje arba kreipiasi į Seimą. Visą pensiją nuskaičiuojančių ar už vokų siuntimą milžiniškų sumų reikalaujančių antstolių „aukso amžius“ baigėsi – nauji Teisingumo ministerijos paruošti įkainiai nebeleis išieškoti nepagrįstai didelių sumų. Kiek anksčiau Kėdainių dienraštis „Rinkos aikštė“ aprašė istoriją, kai iš pensininko antstoliai nuskaitė visą jo pensiją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neįžvelgia korupcijos požymių įstatymo pataisose, kurios leistų Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą naudoti asmens tapatybei nustatyti. Tačiau tarnyba atkreipia dėmesį į viešai išsakomus nuogąstavimus dėl galimų terorizmo finansavimo ir pinigų plovimo grėsmių.

Kovo 28-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykę legendiniai „Auksinių svogūnų“ apdovanojimai sugrįžtą į televizijos ekranus. Praėjusiais metais tikra ceremonijos vinimi tapo aktorius Vitalijus Cololo, įkūnijęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę Agnę Širinskienę. Šiemet spaudoje prieš renginį spėliota, kad daugybę kilogramų pastaraisiais mėnesiais numetęs humoristas gali prarasti griežtumu garsėjančios politikės vaidmenį.

Seimas nesutiko svarstyti opozicinių socialdemokratų projekto dėl privalomo skiepijimo nuo poliomelito, tymų ir raudonukės. Ketvirtadienį parlamentarai nesutiko šio projekto įtraukti į sesijos darbų programą – už balsavo 36, prieš buvo dešimt ir 28 Seimo nariai susilaikė.

Klaipėdos jūrų uosto vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimas yra kerštas už dalyvavimą rinkimuose, sako „valstiečių“ frakcijos Seime narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. „Šiuo atveju labai panašu, kad su žmogumi yra susidorojama dėl jo dalyvavimo rinkimuose, o paprastai dėl savo pilietinių ir politinių teisių realizavimo žmonės negali būti persekiojami“, – BNS teigė parlamentarė.

Į Seimo komisijos apklausą praėjusią savaitę neatvykus Austėjai Landsbergienei, Seime antradienį pateiktos pataisos, numatančios baudas laikinąsias tyrimo komisijas ignoruojantiems asmenims. Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad neatvykimas į laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdį ar atsisakymas teikti medžiagą jai užtrauktų 150–600 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–900 eurų baudą.

Teisėjų korupcijos tyrimas, per kurį sustabdyti aštuonių teisėjų įgaliojimai, išryškino teisėjų stygių ir verčia keisti įstatymus, norint užtikrinti sklandų teismų darbą. Šis klausimas trečiadienį aptartas per uždarą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį. Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams sakė, kad Teisėjų taryba pateikė siūlymus, kaip reikėtų pataisyti Teismų įstatymą, norint spręsti šį klausimą, tačiau atsisakė atskleisti pasiūlymo turinį.

Valstiečių frakciją paliekantys nariai Ramūną Karbauskį kaltina diktatūra, partijos viduje vis garsiau kalbama apie diskusijų ir demokratijos stoką, o pats valstiečių lyderis nevengia viešojoje erdvėje kritikuoti jo partijos iškeltą Seimo pirmininką. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad apie valstiečių krizę kalbėti per anksti, bet situacija gali drastiškai pasikeisti. Šią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime neteko dviejų narių.

Valstiečiai gegužę, kartu su antruoju prezidento rinkimų turu, reikalauja dar vieno referendumo. Jame Ramūno Karbauskio kariauna siektų sumažinti Seimo narių skaičių – nuo dabartinių 141 iki 121. Tai esą sutaupytų valstybės pinigų. Tačiau opozicija čia įžvelgia klastą – esą „valstiečiai“ tokiu būdu siekia mobilizuoti savo rinkėjus, kad šie antrajame ture gausiau palaikytų S. Skvernelį. Idėjai sumažinti parlamentarų skaičių nepritaria ir teisės ekspertai.

Ramūnas Karbauskis ir Jarosławas Kaczyńskis nėra nei prezidentai, nei premjerai, nei parlamento vadovai. Tačiau viešai žinoma, kad jie yra bene įtakingiausios politinės figūros savo šalyse, vienas Lietuvoje, kitas Lenkijoje. Nors formaliai šių politikų pozicijos panašios, tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad juos lyginti yra sunku. R. Karbauskis gyvenime nėra jautęs ne tik alaus, šampano ar vyno, bet ir kavos skonio.

  Seimo valdančiųjų ir opozicijos politikai antradienį Konstituciniame Teisme pristatė skirtingas pozicijas, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka.   Konservatorius Stasys Šedbaras ir socialdemokratas Julius Sabatauskas teisme sakė, kad paskelbus referendumą su pertrauką pirmą ir antrą dieną balsuosiantys piliečiai turės nevienodas sąlygas, be to, bus pažeistas nepertraukiamumo principas.

Kolegų pokštą, kai Seime šie apžiūrinėjo taikinį su užrašu „Gabrielius“, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis vertina kaip užribinį humorą. „Žmogus žmogui parodė, pasijuokė, tai nebuvo tikslas viešai tyčiotis, kažkaip kitaip. Čia skonio reikalas (...). Aš į šią vietą žiūriu kaip į tam tikrą humorą, galbūt tokį šiek tiek užribinį, bet ką darysi – mes tokioje visuomenėje gyvename, kur tai priimtina“, – žurnalistams šeštadienį teigė valdančiųjų lyderis. Kaip skelbė naujienų portalas lrt.

Blaivumą tikrinti atsisakiusiems vairuotojams grės baudžiamoji atsakomybė. Tokį sprendimą penktadienį priėmė Seimas, ėmęsis lopyti neblaivius vairuotojus nuo baudžiamosios atsakomybės gelbėjusią įstatymo spragą. Penktadienio posėdyje parlamentarai palaimino Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurio užtrauks baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę blaivumo nesutikusiems pasitikrinti vairuotojams.

Ramūno Karbauskio noras keisti vaikų apsaugos sistemą įžiebė nemenką ginčą tarp Seimo narių Agnės Širinskienės ir Dovilės Šakalienės. Kol viena baiminasi, kad pataisos kelia pavojų vaikų saugumui ir atbaidys žmones nuo pranešimų apie smurtą prieš vaikus, kita ramina, kad pataisos įneš daugiau aiškumo į dabartinę sistemą. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Seimo narių veiklos įstatymo projektas nebus svarstomas, kol nebus aiškus parlamentarų atostogų modelis, teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. „Nežinau, kada galėtų būti svarstomas projektas. Kad svarstytume šį klausimą, ypač atostogų, reikėtų atsakyti sau į daug kitų klausimų“, – BNS sakė komiteto pirmininkė. Anot jos, pirmiausia būtina sukurti Seimo narių atostogų modelį, kuris panaikintų visas galimas grėsmes.

Seimas po audringų diskusijų nusprendė paremti Jungtinių Tautų Migracijos paktą. Kol vieni kalba apie tai, kad tai neįpareigojantis dokumentams, susitarimo kritikai atkerta, kad tai gali sukelti naują migrantų krizę. Pusantrų metų rengtame susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo. Jungtinės Tautos kalba apie tokios deklaracijos būtinybę, kai migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičius padidėjo iki 250 milijonų.

Seime atmosferą toliau kaitina ginčai dėl laikinųjų komisijų. Tik šį kartą įtampa kyla ne tarp valdančiųjų ir opozicijos, o pačių „valstiečių“ gretose.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad iniciatoriai atsiims siūlymą leisti Vyriausybei skolintis lėšų ne tik gynybos biudžetui didinti, bet ir valstiečių partnerių socialdarbiečių partijai finansuoti. „Matyt, mes turėtume nesutapatinti to finansavimo, kaip šiuo atveju išėjo toks sublokuotas skirtingų tikslų finansavimas. Už partijų finansavimą aš aiškiai pasisakau, kad jos turi būti finansuojamos skaidriai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento pirmininkas.

Seimo posėdyje ketvirtadienį kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai pamėgino pademonstruoti dar neregėtą cinizmą. Prie Finansų ministerijos pasiūlymo Lietuvai įgyvendinti įsipareigojimą NATO dėl šalies gynybos Agnė Širinskienė pridėjo savo siūlymą skirti biudžeto lėšų finansuoti naujas parlamentines partijas, šiuo atveju – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

 Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. eurų Vilnius, rugsėjo 15 d. (BNS). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų. Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Valdantieji „valstiečiai“ skundžia opozicinius konservatorius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl rinkimų metu politikams galbūt mokėtų atlyginimų iš dotacijų. Kaip skelbia naujienų portalas delfi.lt, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė su skundu į VRK kreipėsi dar šių metų gegužės 3-ą dieną.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius išvengė apkaltos. Seimas šeštadienį patvirtino specialios komisijos išvadas, kad nėra pagrindo A. Skardžiui pradėti apkaltos procesą. Už išvadas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 33 parlamentarai, 13 susilaikė. Apkaltos komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad komisija daugiausia rėmėsi ikiteisminio tyrimo išvadomis. Teisėsauga nenustatė, kad Seimo narys būtų padaręs nusikalstamą veiką.

Sprendimą dėl apkaltos pradėjimo socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui Seimas planuoja priimti šeštadienį. Penktadienį parlamentarai apsvarstė apkaltos komisijos išvadas, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos proceso. Po šios stadijos joms pritarė 55 politikai, prieš buvo 14, 11 susilaikė. Galutiniam sprendimui reikalingas dar vienas balsavimas.   Pagrindo pradėti apkaltą nemato Tyrimo komisija tyrė tris A. Skardžiui suformuluotus klausimus. Komisija nemato pagrindo A. Skardžiui kelti apkaltą.

Socdarbiečių siūlomas naujas partijų finansavimo modelis, Agnei Širinskienei pageidavus ir didesniam Seimo narių skaičiui nubalsavus, atkeliavo svarstymui į jos pirmininkaujamą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tačiau ketvirtadienį prieš Seimo posėdį komitetui nepavyko apsvarstyti  pataisų dėl partijų finansavimo pertvarkos – nebuvo kvorumo. Į posėdį susirinko valdantieji „valstiečiai“ ir pataisas inicijavusių Socialdemokratų darbo partijos atstovė.

Apkaltos socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui komisija Seime netrukus gali priimti sprendimą dėl apkaltos parlamentarui, sako komisijos pirmininkė. „Valstietė“ Agnė Širinskienė sako, jog kitą savaitę bus balsuojama dėl išvadų. „Išvadų svarstymą pradėsime kitą savaitę. Kitų naujienų nėra. (...) Tikėtina, kad balsavimas prasidės trečiadienį ir galbūt reikės dar vienos papildomos dienos“, – žurnalistams trečiadienį po komisijos posėdžio teigė A. Širinskienė.

Finansų ministerija pritaria siūlymui didinti loterijų ir lošimų mokesčius, tačiau mano, kad pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2021 metų. Loterijų asociacija laikosi pozicijos, jog mokesčiai neturėtų būti didinami. Tokią ministerijos poziciją Seime įregistruotiems Loterijų ir lošimų įstatymo pakeitimams trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Seimo apkaltos socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui komisija vertins prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl šio parlamentaro veiksmų medžiagą. „Tą medžiagą, kurią prokuratūra pateikė, mes dabar galime vertinti tą epizodą apkaltos komisijoje. Mes tą prokuratūros spendimą vertinsime“, – BNS pirmadienį sakė specialiosios komisijos pirmininkė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Pasak jos, komisija į posėdį rinksis trečiadienį.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nori susipažinti su dalimi politinės korupcijos tyrimo medžiagos, kiek ji susijusi su generalinio prokuroro skyrimo aplinkybėmis. „Priėmėme sprendimą pradėti parlamentinės kontrolės veiksmus, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant mums leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo epizodais“, – BNS trečiadienį sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.