Dar 2017 metų birželį Vyriausybė sutiko, kad lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose pavardės galėtų būti rašomos su lotyniškomis raidėmis W, X ir Q.
Galutinį sprendimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto turi priimti Seimas, tačiau projektas įstrigo.
Vilkina porą metų
Tiesa, projektas praėjo pirmąjį etapą Seime – po pateikimo dar 2017-ųjų pavasarį už projektą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė 13. Projektas perduotas svarstyti komitetams.
Projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškomis raidėmis būtų galima, „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.
Pataisas Seimui tąkart pristatęs parlamentaras Gediminas Kirkilas sakė, kad įstatymas spręstų mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose ir padėtų pagerinti santykius su Lenkija.
„Mes čia sprendžiame gana nedidelį klausimą, kuris iš tikrųjų tapo mūsų tarpvalstybinių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai gal mes šiandien parodykime gerą valią, priimkime sprendimą, jis tikrai nieko nepakenks mums. Kai kas sako, kad mes keičiam abėcėlę. Abėcėlės mes nekeičiam, abėcėlė lieka ta pati“, – Seime kalbėjo G. Kirkilas.
Tame pačiame posėdyje Seimas po pateikimo pritarė ir alternatyviam įstatymo projektui, numatančiam, kad asmenvardžius lotyniškomis raidėmis būtų galima rašyti papildomame paso puslapyje. Šis projektas taip pat perduotas svarstyti komitetams.
Nelietuviškų raidžių rašymą įteisinančio įstatymo projekto svarstymas atidėtas iki 2020 metų Seimo pavasario sesijos.
Projektas pakibo ore
Liberalų sąjūdis kelia klausimą, kodėl nelietuviškų raidžių vartojimo asmenvardžiuose klausimas įstrigo Seime būtent tada, kai koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
„Ir sutapk tu man taip – tyla stojo beveik tuo metu, kai valdančiąją koaliciją papildė lenkų politikai. Kaip taip yra, kad jiems tapus valdžia, trijų raidžių klausimas tampa nebeaktualus? Ir nebe pirmą kartą“, – praėjusių metų pabaigoje rašė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji primena, kad įstatymo projektas, kuriuo būtų leidžiamas lotyniškų raidžių vartojimas asmenvardžiuose, yra „pakibęs“ valstietės Agnės Širinskienės vadovaujamame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK).
„Tačiau ką aktyvioji Seimo narė nuo vasario padarė dėl tų Lietuvos piliečių, kuriuos valstiečiai labai norėtų matyti ne Londone ar Bergene, o Lietuvoje? Lietuvos piliečių, kurie norėtų grįžti namo su šeimomis. Kurių nariais tapo žmonės, savo varduose ir pavardėse turintys „tabu raides“. Kol kas TTK nepadarė nieko. 9 mėnesius projektas dūla neliestas. Nes yra neprioritetinis“, – stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.
Vilčių priimti šiemet – mažai
Seimo narė A. Širinskienė portalui tv3.lt teigė nežinanti, ar projektas tikrai yra komitete, juo labiau, kad projektas į komitetą turėjo patekti dar tuomet, kai jam vadovavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Kol nėra politinio konsensuso, mes ir ekspertinio vertinimo neužsakinėjam. O jei ekspertinis vertinimas vyktų, o liūdna Seimo patirtis rodo, kad ligoninių, vaistinių projektas tik iš penkto karto įvyko, tai tada būtų galima svarstyti komitete projektus, jei tai tikrai yra mūsų projektai. <...> Pas mus yra ekspertinių vertinimų klausimai ir ekspertiniai vertinimai yra užsakyti visiems projektams, mano žiniomis. Bet dar prie Sabatausko nebuvo pradėtos rengti specifikacijos ir komitetas, kiek atsimenu, dar prie jo atsisakė tą daryti“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Paklausta, ar Seimui įmanoma asmenvardžių rašybos klausimą išspręsti dar šioje kadencijoje, A. Širinskienė akcentavo, kad tokiems klausimams svarbiausias bendras politinių partijų sutarimas, o jo šiuo metu nėra.
„Kol nėra to konsensuso, kol visos frakcijos ir partijos turi skirtingus įsivaizdavimus, pavyzdžiui, mes visada kalbėjome, kad turėtų būti antrasis paso puslapis išnaudotas, taip kartu išsaugant valstybinės kalbos unikalumą, kitiems atrodo kitaip, kol to supratimo nėra, tol tokių ganėtinai sudėtingų projektų tikrai yra sudėtingi priėmimai“, – sakė Seimo narė.
Turbūt buvo svarbesnių klausimų
LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok tvirtina, kad lenkų frakcija Seime visada palaiko iniciatyvą leisti asmenvardžius rašyti lotyniškomis raidėmis, tačiau politikė nežino, ar frakcija imsis skatinti projektą, kad šis būtų priimtas dar šioje kadencijoje.
„Jeigu jūs norite sužinoti dėl tautinių mažumų, tai Lietuvoje [įstatymas] daug nepaveiks, tai tik viena raidė iš abėcėlės lenkiškos. Bet mes visada už, kad žmonėms būtų palengvintas gyvenimas. <...> Tokie įstatymai, ypač lietuvaitėms, kurios sudaro santuokas su užsienio piliečiais, yra ypač svarbus klausimas“, – tv3.lt kalbėjo V. Kravčionok.
Paklausta, kodėl įstatymo projektas tebėra įstrigęs Seime nuo 2017 metų, Seimo narė siūlo teirautis iniciatorių ir sako, kad „gal buvo dar svarbesnių reikalų“.
„Tiesiog iškart buvo pasakyta, kad nėra politinės valios, bet tai buvo turbūt dar anoje kadencijoje“, – svarstė V. Kravčionok.
Tenka kreiptis į teismus
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi tik sulietuvinti ir tik lietuviškais rašmenimis.
Vis dėlto Lietuvos teismuose jau priimti keli neskundžiami sprendimai, kuriais įpareigojama Lietuvos piliečių pasų antrame puslapyje ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis.
Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo uostamiesčio Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjos dukters gimimo akto įraše pavardę, joje įrašant raidę Q.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija paprašė Lietuvos institucijų paaiškinimo, kokių priemonių numatoma imtis dėl kitų Europos Sąjungos šalių piliečių asmenvardžių rašymo originalo kalba. Briuselio pareigūnų teigimu, ES piliečiai Lietuvoje susiduria su kliūtimis, siekdami gauti pasus ir asmens tapatybes korteles, jei asmenvardžiuose yra raidės Q, X arba W.
