Ponas Matulai, kas keičiasi ir kam reikės testuotis? Ar jau yra tas sąrašas, kaip buvo skelbta, ar jis vėliau bus nustatytas?
A. Matulas: Jokio privalomo testavimo nėra, yra nustatyta, kad pandemijos metu, jei tam tikra veikla ar verslas nori atsidaryti ankščiau ir testuosis, o patirtas išlaidas atlygins valstybė, jie galės atsidaryti ankščiau už kitus verslus.
Šiandien yra dvi galimybės – arba būti uždarytiems pagal pandemijos rodiklius, pagal kuriuos yra pavojinga pradėti veiklą visuomenei, arba laukti, kol bus pasiekta žalia zona, kada bus galima atsidaryti daugeliui verslų arba atsisakyta karantino.
Priėmus šitą įstatymą atsiranda trečia galimybė – pagal Vyriausybės nustatytų veiklų sąrašą atsidaryti ankščiau, jei bus sutinkama testuotis. Jei kažkas testuotis nesutiks, tai įstatymas nustato, kad jam turės būti pasiūlytas kitas darbas arba darbas nuotoliniu būdu. Jei nėra tokių galimybių, žmogus tos veiklos nevykdys, nedirbs ir lauks, kol bus panaikintas karantinas, arba testuosis.
Ponas Matulai, kokia bus proporcija kompensuojama verslui už testavimą, testus, nes jie pakankamai brangiai kainuoja?
A. Matulas: Tai planuojama, kad bus kompensuojami visi testai, kuriuos įstaigos, įmonės atliks pagal šitą priimtą įstatymą ir Vyriausybės nustatytu sąrašu.
Bet čia 100 proc., ar 50 proc.? Proporcijos yra aiškios?
A. Matulas: Aš įsivaizduoju, kad 100 proc. turi būti kompensuojama.
Bet šnekant apie pinigus, jūs sakote, kad verslui yra svarbu, nes prieš atsidarant jie norės pasiskaičiuoti, ar jiems apsimoka atsidaryti. Jei jiems reikės mokėti už testus, o jų bus daug, jie pradės skaičiuoti. Yra aišku, kiek verslas turės susimokėti už testus, ar vis dėlto viską kompensuos valstybė?
A. Matulas: Iš Vyriausybės buvo atėjęs įstatymo projektas, kuriame buvo parašyta, kad išlaidas atlygina verslas arba valstybė. Kartu su biudžeto komitetu ir žmogaus teisių komitetu priėmė vieningą sprendimą, kad už testus atlygins valstybė. Darbdaviai visai išbraukti. Reiškia, kad pagal priimtą įstatymą už visus patirtus nuostolius testuojant žmones, atsidarant ar tęsiant verslo veiklą atlygins valstybė.
Tie žmonės, kurie nenorės testuotis, kas tada su jais? Kokie yra numatyti atvejai, ar žmonės išsiunčiami namo dirbti, iš viso atsisakoma tokių darbuotojų?
A. Matulas: Jei tu nenorėsi testuotis, reiškia tu lauksi kol bus panaikintas karantinas ir galėsi sėkmingai vykdyti savo veiklą.
Ponas Antanai, ar žmogus gaus kažkokią kompensaciją, jei jis atsisako testuotis, o darbdavys nori, kad jis grįžtų į darbą? Ar jis bus paliktas be atlygio?
A. Matulas: Jei atsiras sąrašas veiklų ir ta veikla galės atsidaryti, jei žmogus testuosis, tai jis pradės dirbti, gaus pajamas ir pan., bet jei jis atsisakys testuotis, tai tas verslas lauks iki tol, kol bus atšauktas karantinas.
Bet galite tiesiai atsakyti, kaip bus su darbuotojais? Pavyzdžiui, kai parduotuvė turi penkis darbuotojus, 3 sutinka testuotis, o 2 ne. Kas su tais dviem?
A. Matulas: Reiškia verslas negalės pradėti veikti.
Turės visi sutikti 100 proc. testuotis?
A. Matulas: Aš manau, kad taip. Be abejo, bus žiūrima, ar yra pasiskiepijęs, ar yra įgijęs imunitetą kitu būdu. Bet yra alternatyva – arba renkiesi darbą, arba renkiesi saugų darbą.
Ponia Agne, kaip jums atrodo, ar reikėtų Seimo nariams suvokti, kaip bus tas įstatymas taikomas?
A. Širinskienė: Kadangi kolega neatsakė į jūsų klausimą, ar kas nors kompensuos darbuotojams jų nušalinimą nuo darbo, tai tikrai galiu pasakyti, kad įstatymas jokių valstybės kompensavimų nenumato. Jis tiesiog sako, kad tas darbuotojas yra nušalinamas nemokant jam darbo užmokesčio.
Tai šiuo atveju bus tokia situacija, kad netestuoti darbuotojai neina į darbą ir negauna jokio atlyginimo. Tikėtina, kad darbdavys negalės turėti tokios prabangos ilgą laiką turėti tokių darbuotojų – jie arba bus priversti testuotis, arba atleisti iš darbo, nes darbdaviui reikės kitų asmenų.
Visą pokalbį žiūrėkite, žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
Naujienų portalo tv3.lt laidą „Dienos pjūvis“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną.
