„Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Teikimą pradėti apkaltos procesą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir kiti komiteto nariai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kiti Seimo nariai, daugiausiai iš mažumos frakcijų.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Jei Seimas balsuodamas dėl komisijos išvados nusprendžia, kad toks pagrindas yra, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Apkaltos teikime nurodoma, kad parlamentarė „siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui“.
Apkaltos iniciatoriai pažymi, kad „toks Seimo narės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad I. Rozova savo veiksmais galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Teikime sakoma, kad I. Rozova nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo neformalius asmeninius ryšius su rusų diplomatais, „nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus“.
Seime jau atliekamas tyrimas dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis.
Tyrimas dėl I. Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Seimas komitetui taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
I. Rozova apie apkaltos iniciatyvą: negaliu suprasti to skubėjimo
Seimo narė Irina Rozova sako nesuprantanti apkaltos iniciatyvos skubos, kol tyrimo dėl jos ryšių su rusų diplomatais neištyrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Aš negaliu suprasti to skubėjimo dėl apkaltos, čia Šakalienės iniciatyva, gal ji nori gauti ordiną prieš rinkimus, aš nežinau“, – BNS sakė I. Rozova.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė buvo viena iš NSGK atstovų, iškėlusių apkaltos iniciatyvą. Seimo komitetas šiuo metu atlieka tyrimą dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi iki balandžio 30 dienos pateikti išvadą.
„Puikiai žinot, kad iki balandžio 30 dienos turi būti atliktas tyrimas, dar du mėnesiai yra, bet jiems (NSGK nariams – BNS) arba jai (S. Šakalienei – BNS) atrodo, kad vieno pokalbio su manimi jau užtenka, kad galima pareikšti apkaltą“, – teigė parlamentarė.
Daugiau iniciatyvos parlamentarė sakė nekomentuosianti, nes nėra susipažinusi su apkaltos teikimo tekstu: „Man džiugu, kad opozicija taip aktyviai dirba, iš vienos pusės, iš kitos pusės, vis dėl to labai sunku komentuoti, kadangi apkaltos teksto aš nemačiau“.
Seime antradienį surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą I. Rozovai. Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seime jau atliekamas tyrimas dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
