agnė širinskienė

Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymai, kad valdžios taikomi ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims pažeidžia žmogaus teises, sulaukė dvigubos reakcijos. Vieni pritaria, kad galimybių pasas priešina visuomenę, o kiti atkerta, kad nepasiskiepiję žmonės patys pažeidžia pasiskiepijusių teises. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo advokatas Algimantas Šindeikis ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės nusprendė Galimybių paso neturintiems apriboti kasdienes veiklas. Nepasiskiepiję negalės lankytis parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, jiems nebus suteikiamos planinės sveikatos paslaugos gydymo įstaigose. Pastarasis punktas opozicijos teigimu, kertasi su sveiko proto ribomis.

Vakcinacijos tempams Lietuvoje sulėtėjus, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neabejoja – reikia keisti taktiką. Visi, kurie norėjo pasiskiepyti, jau pasiskiepijo, todėl jis siūlo valdantiesiems atkreipti dėmesį ne tik į skiepų kampaniją, bet ir apmokestinti gydymo išlaidas bei testavimus nepasiskiepijusiems. Jo nuomone, tai neteisinga pandemijos atžvilgiu. Tokius R. Šimašiaus siūlymus antradienį savo „Facebook“ paskyroje“ sukritikavo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Labai gali būti, kad po kelerių metų Seimo viešbutis parlamentarams liks tik nostalgišku prisiminimu. Seimas pasiryžęs parlamentarus iš ten iškraustyti ir vietoj to kompensuoti seimūnų būstų nuomą Vilniuje. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokiu atveju kompensacijoms reikės atriekti riebią sumelę, antraip Seimo nariams iš prestižinio Gedimino prospekto teks keltis į sostinės pakraščius.

Opozicijos inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku, konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu žlugo, todėl valstiečiai žalieji svarsto pasitraukti iš Užsienio reikalų komiteto, teigė Agnė Širinskienė.  Opozicijos atstovė tokią mintį išsakė tv3.lt naujienų portalo „Dienos pjūvis“ laidoje, kur ją kalbino žurnalistė Eglė Samoškaitė.

Užsipulta kaimyninė Latvija, sužlugdyta diplomatinė misija Sakartvele, Rusijos troliams iškoneveiktas Lietuvos Prezidentas ir keletas ypač aukštų bei garbių teismų, pripažinusių, kad žinomiausio Lietuvos Žygio žygiai grįsti melu. Toks Žygimanto Pavilionio vienerių metų darbo rezultatas.

Valdantiesiems pateikus siūlymą Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, opozicija negaili kritikos. Jų teigimu, statuso suteikimas jokios papildomos garbės profesoriui nepridės, todėl siūlo paieškoti svarbesnių darbų.

Nors vasara atėjo, kaip ir kasmet, taip ir šiemet Seimo nariai oficialų atostogų neturės. Teigiama, kad dėl to nėra sutarimo parlamente, o ir pats Seimo nario darbas nelabai dera su atostogų režimu. Parlamentarai taip pat planuoja atsisakyti ir vienos iš savo privilegijų – Seimo viešbučio. Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas. Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę.

Lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimu Seime vis dar niekaip nerandama bendro sutarimo. Kol kas aišku tiek, kad parlamentarai šiuo klausimu Seime plėtos diskusiją, į ją įtraukdami ir ekspertus. Savo ruožtu teisėsauga įspėja, kad pataisos gali paskatinti kitų narkotinių medžiagų – heroino ar LSD – vartojimą, tačiau pataisų iniciatoriai teigia, kad tai nėra pagrįsta mokslu.

Parlamentarui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovui Antanui Vinkui nustatytas COVID-19, ketvirtadienį patvirtino pats politikas. Prieš kelis mėnesius nuo koronaviruso paskiepytas 78-ių Seimo narys sakė, kad infekcinė liga jam nustatyta šeštadienį, prieš planuotą vizitą į Estiją. „Buvau pakviestas darbinio vizito su Seimo pirmininke į Estiją. Kadangi visa grupė testavosi, tai aš irgi ėjau kartu.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Valdančiųjų rengtas įstatymo projektas per plačiai apibrėžė partnerystės institutą, tokio požiūrio neremia visuomenė, teigia opoziciniai „darbiečiai“. Aštuoni jos frakcijos nariai antradienį per pateikimo stadiją balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, du – Vytautas Gapšys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – susilaikė.

Šeštadienį vykstantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ sutraukė ne tik tūkstančių paprastų piliečių, bet ir partijų susidomėjimo. Svarstoma, kad maršo organizatoriai, tarp kurių ne vienas nesėkmingai bandė savo laimę rinkimuose, mėgins kurti naują politinę partiją. Agnė Širinskienė teigė, kad tokia partija galėtų tapti valstiečių partnere, tačiau įspėjo maršo vedlius, kad naujo politinio judėjimo kūrimas gali atsisukti prieš juos pačius.

Tradicinių šeimų sąjūdis, šeštadienį organizuojantis „Didįjį šeimos gynimo maršą“, bando įregistruoti savo prekės ženklą. Tačiau pasirodo, kad paraišką registracijai pateikė visai ne renginio organizatoriai. Jie dėl to suglumę, tačiau leistis į kalbas atsisako. Prekių ženklų duomenų bazėje matyti, kad šių metų gegužės 5-ąją paduota paraiška registruoti grafinį prekės ženklą Tradicinių šeimų sąjūdis.

Šeštadienį įvyks Didysis šeimos gynimo maršas, kuriame turėtų susirinkti dešimtis tūkstančių protestuotojų, pasisakančių už tradicinę šeimą ir tradicines vertybes. Paramą maršui išreiškė jau ir ne vienas žinomas politikas, o patys maršo organizatoriai dievagojasi, kad šis renginys netaps pagrindu kurti naują partiją, nors beveik visi organizatoriai anksčiau nesėkmingai bandė laimę žengti į didžiąją politiką.

Jau antrą kartą šią savaitę Seimo nariai susiriejo dėl „tradicinių šeimos vertybių“. Dar kartą atmetus siūlymą Seimui svarstyti rezoliuciją dėl tradicinių šeimų, Seimo salėje aidėjo rietenos ir kaltinimai vieni kitiems. Seimo narė, darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį Seimo į darbotvarkę prašė įtraukti jos parengtą rezoliuciją „Dėl tradicinės šeimos stiprinimo“. „Viešojoje erdvėje pasigirdo tokių, na, tarsi abejonių, ar Seimas palaiko tradicinę šeimą, tradicines vertybes.

Vyriausybei nusprendus, kad galimybių pasas bus suteiktas tiems, kurie yra pasiskiepiję pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze kelia abejonių Seimo narei Agnei Širinskienei. Pasak jos, toks sprendimas nepagrįstas jokiais klinikiniais tyrimais ir neatsižvelgta į gamintojų rekomendacijas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad asmenys, gavę  „AtsraZeneca“ vakciną, ir laukiantys antrosios dozės po 12 savaičių, galės pasinaudoti Galimybių paso lengvatomis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad jau nuo gegužės 24-os dienos Lietuvoje įsigaliotų galimybių pasas. Jis suteiks daugiau laisvių paskiepytiems, Covid-19 persirgusiems ir neigiamą testą turintiems asmenims. Vyriausybei įsipareigojus apmokėti visus testus, atsirado abejojančių šio sprendimo ir paso suteikiamų privilegijų logika.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės sprendimai dėl karantino neprieštarauja Konstitucijai. Klausimas keliamas dėl draudimo į Lietuvą atvykti sergant COVID-19 bei dėl prievolės daliai darbuotojų testuotis dėl koronaviruso. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį posėdžiavusi šešėlinė LŽVS Vyriausybė. „Iš esmės dėl dviejų teisės aktų.

Įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo nuo liepos įvesti daugiau priemonių, draudžiančių skatinti lošimus.    Seime registruotomis Azartinių lošimų įstatymo pataisomis 11 Seimo narių siūlo drausti bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar įtikinėti skatinant dalyvauti lošimuose,  įskaitant nuotolinius lošimus.

Seimas nubalsavo, kad Lietuvoje reikėtų įvesti privalomą testavimą tam tikrų profesijų žmonėms ar verslams. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad sutikti testuotis privalės visi darbuotojai.  Diskusiją vedė žurnalistas Artūras Anūžis, joje taip pat dalyvavo opozicijos atstovė Agnė Širinskienė.

Norint tam tikrai veiklai ar verslui atsidaryti, visi darbuotojai privalės testuotis, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. O atsisakę testuotis privalės laukti, kol bus nutrauktas karantinas. Bet opozicijos atstovė Agnė Širinskienė, aiškindama naująjį privalomojo testavimo įstatymą, atskleidė, kad nesutikę testuotis ir laukiantieji karantino pabaigos darbuotojai negaus atlyginimo ar kompensacijų.

Ketvirtadienį įtemptą Seimo darbotvarkę aptemdė techniniai trikdžiai. Nemaža dalis Seimo narių prašė posėdį išvis nutraukti, nes, jų žodžiais, darbas primena chaosą. Galiausiai jis nutrauktas. Daliai Seimo narių ketvirtadienį, posėdį vykdant nuotoliniu būdu, nepavyko prisijungti, balsuoti, strigo technika, kai kam neveikė kompiuteriai ar vaizdo kameros.

Vienas iš daugiausiai diskusijų keliančių klausimų Seimo pavasario sesijoje – partnerystės įteisinimas. Jį rengiantys Laisvės partijos politikai ieško būdų, kad projektą palaikytų kuo daugiau parlamentarų, dėl to ketina atsisakyti partnerystės siejimo su šeima. Dalis konservatorių ir valstiečių svarsto, kad taip liberalai gali apgauti žmones bei siūlo „iš stalčiaus“ ištraukti praėjusioje kadencijoje siūlytą projektą, kuriame sutartį dėl bendro gyvenimo galėtų sudaryti daugiau nei 2 žmonės.

Pamenate, kaip prieš keletą metų Putino ruporai aiškino, kad Lietuva yra tik dalis Lietuvos, kažkur apie Šiaulius ir Kauną, o Klaipėda – Rusijos dalis, Vilnius – padovanotas Baltarusijos. Girdint ministrės iniciatyvas dėl valstybės teritorijos skaldymo pagal tautinių mažumų kalbas, norom nenorom suklūsti, ar Putino svajonės kartais nepateko į liberalų ir jų įkaitais tapusių konservatorių darbotvarkę.

Trečiadienį parlamentarai vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir kibs į darbus. Nors didžiosios reformos nustumtos į rudens darbotvarkę, pavasarį darbų valdžiai nepristigs. Nors didžiąją dalį jėgų valdantieji tikina skirsiantys kovai su pandemija, parlamentarai spręs ir su koronavirusu nesusijusius klausimus, tarp jų – daug diskusijų sukėlusį partnerystės įteisinimą. Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją.

Pagerėjus koronaviruso situacijai šalyje ir atnaujinus kai kurių paslaugų teikimą, judėjimo apribojimai išlieka tokie patys. Vyriausybei svarstant galimybę atlaisvinti judėjimą etapais, opozicija vadina šią pandemijos valdymo priemonę per griežta ir nepagrįsta. Laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė neabejojanti judėjimo apribojimų veiksmingumu, siekiant suvaldyti pandemiją ir palaikanti šios priemonės pratęsimą.

Pagerėjus koronaviruso situacijai šalyje, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pirmadienį pranešė, kad siūlo po truputį atlaisvinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės, VESK pritarė ir teiks siūlymą Vyriausybei priimti judėjimo atlaisvinimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų ir jų rajonų savivaldybių.

Už judėjimo ribojimų pažeidimą nubausta Seimo narė Agnė Širinskienė kelia klausimą, kiek vis dar aktuali ši karantino nuostata. Politikės teigimu, gyventojai kaip keliavo, taip ir keliauja į kitas savivaldybes, o sergantys tebeplatina koronavirusą. Jos manymu, reikėtų neberiboti gyventojų judėjimo, o šios priemonės griebtis tik per dideles šventes. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė A. Širinskienė prieš kelias savaites gavo 250 eurų baudą už pernai pažeistą judėjimo ribojimą.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį dėl „SPA Vilnius“ susiklosčiusios situacijos, kuomet su konservatore Monika Navickiene susijusio verslo darbuotojai, įskaitant administraciją bei virėjus, buvo pirmumo tvarka paskiepyti, nors, žiniasklaidos duomenimis, minėtasis SPA šiuo metu neveikia ir paslaugų pacientams neteikia.

Nors viena iš pratęstos Seimo rudens priežasčių buvo naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų paskyrimas, ši procedūra buvo atidėta. Tai papiktino grupę opozicinių Seimo narių – valstietė Agnė Širinskienė kaltino valdančiuosius nemokšiškumu, o Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Remigijus Žemaitaitis įžvelgti ir Vytauto Landsbergio interesus. Antradienį planuotas kandidatų į KT teisėjų pateikimas išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės ir nukeltas neapibrėžtam laikui.

Nuo sausio įsigalioja nauja lobistinės veiklos deklaravimo tvarka: nuo šiol lobistais galės tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, o deklaruoti lobistų veiklą turės ne tik ją vykdantys, bet ir patyrę asmenys. Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šios kadencijos parlamentui teks grįžti prie Seimo narių atostogų nustatymo klausimo. Praėjusios kadencijos Seime buvo parengtas specialus įstatymas, turėjęs reguliuoti parlamentarų darbo, poilsio, aprūpinimo klausimus, tačiau išsiskyrus pozicijoms, jis liko neapsvarstytas. „Manau, kad reikia diskutuoti, nes dabartinė situacija yra tikrai neapibrėžta.

Seimo narė Agnė Širinskienė viešai išreiškė pasipiktinimą dėl įteisintų judėjimo ribojimų. Politikė, rašydama pasipiktinimą dėl naujų ribojimų, tikino, kad tokie „sukarinti“ pakeitimai yra neracionalūs. Pateikiame A. Širinskienės įrašą: „Sekmadienio vakarą nusprendžiau iš namų Dūkšte grįžti į Vilnių. Pirmadienis – juk darbo diena.

Nors ir baigė ministro karjerą, Aurelijus Veryga sakosi negalintis atsikratyti per kadenciją įsisenėjusių įpročių. O ir dirbdamas Seime nuo esminių sveikatos politikos problemų jis nenutolo. Dabar, atsidūręs kitoje barikadų pusėje – opozicijoje, – jis nenutyli valdančiųjų sprendimų, kurie jam atrodo keisti. Teisybės dėlei, A. Veryga nedangsto ir atvirai pripažįsta savo paties padarytas klaidas.

Opozicija ministrų kabinetą kritikuoja, kad naujausi Vyriausybės priimti karantino ribojimai primena nepaprastąją padėtį. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nei apie nepaprastosios padėties, nei apie komendanto valandos įvedimą nesvarstoma. Vyriausybė iki sausio 31 dienos pratęsė ir reikšmingai sugriežtino karantiną.  „Nepaprastosios padėties apribojimai yra gerokai didesni.

Opoziciniai „valstiečiai“ sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti žmonių judėjimo apribojimai yra neproporcingi ir sunkiai praktiškai įgyvendinami. Seimo narė Agnė Širinskienė teigia, kad įvesti draudimai prilygsta nepaprastosios padėties režimui.

Internete pasirodė apsinuoginusios Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės nuotrauka su prierašu, skatinančiu pirkti masažinį kilimėlį. Nors įrašu pasidalino parlamentarės vyras, imta diskutuoti, ar Seimo nariams iš viso derėtų taip fotografuotis, o tuo labiau, ar galima reklamuoti prekes. Pati Seimo narė teigia jokio atlygio už įrašą negavusi, tačiau komunikacijos ekspertai tuo abejoja.

Seimo valstiečiai blokuoja valdančiųjų iniciatyvą leisti vaistininkų padėjėjams, vadinamiesiems farmakotechnikams, vaistinėse dirbti savarankiškai dar pustrečių metų – iki 2023-ųjų liepos.  Seimui antradienį vos pradėjus svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė paprašė šiuo klausimu pertraukos iki kito posėdžio. Pasak jos, dėl farmakotechnikų likimo gaunama daug laiškų, todėl norima į juose keliamas problemas įsigilinti.

Paskelbtas antrasis visuotinis karantinas palies kiekvieną Lietuvos žmogų, paveiks ekonomiką, kirs nokdauną kavinėms, viešbučiams, paslaugų ir pramogų sektoriams. Daugelis mažesnių šio sektoriaus įmonių laukia bankrotai, darbuotojų – nedarbas. Apie tai, kaip išgyvensime antrąją karantino bangą šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt” diskutuos pretendentė į Sveikatos apsaugos ministro postą Jurgita Sejonienė ir Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo karštų aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, įtampos kupinus filmus „Vaikštant tarp antkapių“ ir „Paskutinė riba“. 15.00 val. per TV3 Play – konkurencinis realybės žaidimas „Išlikimas“. Konkurencinis realybės žaidimas „Išlikimas“, kuris nudangina dalyvius į atokią pasaulio vietą, kur jiems tenka išgyventi laukinės gamtos sąlygomis. Iš civilizacijos gali atsigabenti ne ką daugiau nei drabužius, kuriuos vilki.

Socialdarbiečių kandidatas Molėtų-Širvintų apygardoje Jonas Pinskus sulaukė įtakingų valstiečių užtarimo. Politiką viešai palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstietė Agnė Širinskienė. Savo ruožtu S. Skvernelis tvirtina, kad kandidatą palaiko ne kaip premjeras. J. Pinskus pirmajame rinkimų ture savo apygardoje surinko 25,08 proc. balsų ir antrajame ture rungsis su konservatorių kandidatu Valentinu Stundžiu. Rinkimų kovoje J. Pinskus, panašu, pasitelkė sunkiąją artileriją.

Valstiečiai prieš antrąjį rinkimų turą stengiasi išnaudoti visas galimybes, kad pritrauktų kuo daugiau rinkėjų balsų. Socialiniame tinkle valstiečių lyderiai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė ir kiti dalijasi konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio svainio feisbuko įrašu, iš kurio esą matyti būsimi konservatorių partijos ateities planai.

Seimas atmetė valstiečių iniciatyvą kurti valstybines vaistines Lietuvoje. Seimo salėje pritrūko balsų, nes opozicija atsisakė dalyvauti balsavime. 61 Seimo nariai balsavo už, tačiau įstatymo priėmimui balsų neužteko. Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos virė karštas ginčas, tačiau galiausiai opozicija triumfavo.  Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Jau rytoj Seime paaiškės ar bus įsteigtos valstybinės vaistinės. Tačiau ko iš tiesų šia iniciatyva siekiama – sumažinti vaistų kainas ar populiarumo prieš rinkimus kalbame su pagrindine iniciatore Agne Širinskiene. Jūs sakote, kad įsteigus valstybines vaistines vaistų kainos turėtų sumažėti. Bet gal tai tėra priešrinkimis saldainis rinkėjams?  Tai tikrai nėra priešrinkiminis saldainis, nes šis įstatymas pradėtas rengti kadencijos viduryje.

Ar Lietuvoje bus įsteigtos valstybinės vaistinės – vieno balsavimo Seime klausimas, kuris turėtų įvykti jau šią savaitę, kaip tai žadėjo Ramūnas Karbauskis. Panašu, kad vieninteliai valdantieji palaiko šią idėją, o pastarieji kritikus kaltina farmacijos verslo interesų gynimu. Pacientų atstovai netiki, kad valstybinėse vaistinėse vaistai atpigs, tačiau valdantieji nenusileidžia ir toliau tiki tokių vaistinių idėja.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Prezidentūra ketvirtadienį paskelbė atranką į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės valstietės Agnės Širinskienės teigimu, šis žingsnis prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad prezidentas teikia Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus LAT teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti pirmininką.