Seimas pavasario sesijoje ėmėsi svarstyti įstatymo projektą, kuris reikšmingai pakeistų dalies parlamentarų gyvenimo sąlygas. Kad pataisos būtų priimtos, trūksta tik vieno balsavimo, kuris planuojamas rudenį.
Trumpai tariant, ruošiamasi pritarti idėjai nuo 2024 m. atsisakyti Seimo viešbučio. Vietą jame galintys gauti Seimo nariai turėtų teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.
Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste.
Ir nors aišku, kad kompensacijos dydis nuolat kis, viešojoje erdvėje patys Seimo nariai linksniuoja sumas tarp 300 ir 600 eurų. Tiesa, parlamentarai turėtų patys apmokėti sąskaitas už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją.
Už 300 eurų – gyvenimas atokiai nuo darbo
Apie tai, kad būsto kompensacijoms galėtų būti skiriama 300 eurų, viešai kalbėjo opozicijos atstovė valstietė Agnė Širinskienė, tuo metu valdančiųjų atstovas konservatorius Paulius Saudargas mini, kad pardavus Seimo viešbutį galima būtų nepagailėti ir 600 eurų nuomai. Ši suma, turint omenyje Vilniaus NT kainas, atrodo realesnė.
NT brokeriai vienareikšmiškai sutaria, kad už 300 eurų Seimo nariai negalėtų išsinuomoti buto net miegamajame rajone, tektų tenkintis gyvenimu sostinės pakraščiuose.
„Už 300 eurų nuomai galima kalbėti apie miesto pakraščio rajonus – tai Pašilaičiai, Perkūnkiemis ir panašiai. Dažniausiai tai bus labai mažučiai vieno kambario butukai.
Vilniuje NT nuomos rinkos situacija yra tokia, kad už 300 eurų arčiau centro būtų galima rasti bendrabutuką, bet normalaus, Seimo nariui užtikrinančio gerą gyvenimo kokybę, buto vargu ar rasite už 300 eurų“, – tv3.lt kalbėjo NT bendrovės „Capital Centras“ biuro vadovas Gediminas Jankauskas.
Jam antrina ir NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada, priduriantis, kad už tokią sumą nepavyks išsinuomoti didesnio nei vieno kambario buto. O tai svarbu, mat Seimo viešbutyje kambarių skaičius varijuoja nuo vieno iki trijų.
„Pradėkime nuo to, kad bendrabučiai Vilniuje link 200 eurų prasideda. Kalbant apie 300 eurų, tai miegamuosiuose rajonuose nelabai išeis. Turbūt labiau kalbėtume apie Naujininkus, Naująją Vilnią, Grigiškes. Tai vienas kambarys, du kambariai už tiek niekaip nesigaus. Tai bus vienas kambarys ir virtuvėlė.
Kalbant apie miegamuosius rajonus – Justiniškes, Fabijoniškes, Pašilaičius ir t. t., – tai labiau turbūt reikėtų kalbėti bent apie 400 eurų ir daugiau“, – tv3.lt sakė M. Čiulada.
Ir išties, greita paieška NT skelbimų portale „Aruodas“ parodė, kad Vilniaus mieste esama butų iki 300 eurų. Tačiau Seimo nariai turėtų įsikurti Žirmūnuose, Naujininkuose, Grigiškėse, Baltupiuose. Esama ir pasiūlymų Naujamiestyje, tačiau ten už tokią sumą pavyktų išsinuomoti tik vieną kambarį bute.
Gyvena prestižinėje vietoje
Prestižinėje vietoje – Vilniaus Gedimino projekte – įsikūrę Seimo nariai galėtų apsvarstyti variantą įsikraustyti į butus viešbučio kaimynystėje. Vis dėlto tam tektų gerokai patuštinti kišenes.
„Seimo nariams Žvėrynas labai mielas, Gedimino prospektas, visas centras. Nereikia gi pačiame Gedimino prospekte gyventi, aplinkui yra daug fainų gatvelių.
Tai dviejų kambarių butai prasideda nuo 600 eurų, o jeigu nauja statyba, su parkingu patogiu ir t. t., tai gali ir 800 eurų būti – du kambariai. O jeigu kalbame apie kažką didesnio, patogesnio, tris kambarius, tai reikia apie 800–1000 eurų įsivaizduoti“, – skaičiavo NT ekspertas M. Čiulada.
Tuo metu G. Jankauskas mano, kad parlamentarams tikrai nebūtina gyventi Gedimino prospekte, visai netoli įsikūręs Naujamiestis irgi gali būti puiki vieta nuomotis būstą.
„Gyventi per 100 metrų nuo darbovietės turbūt nėra didelės būtinybės. Vilniaus mieste yra tokių rajonų kaip tas pats Naujamiestis, kur už 400–500 eurų galima pradėti galvoti“, – svarstė NT ekspertas.
Kokios alternatyvos?
Abu NT ekspertai akcentuoja, kad Seimo nariams visai nebūtina gyventi centre ir už būsto nuomą mokėti apvalias sumas. Štai G. Jankauskas siūlo alternatyvą – Seimo viešbutį perkelti į tikrą viešbutį.
„Galbūt yra kažkokių Vilniuje egzistuojančių viešbučių, kurie, tarkim, gavę ilgalaikį užsakymą keliasdešimčiai žmonių, tikėtina, sugebėtų kažką pasiūlyti“, – svarstė G. Jankauskas.
Tuo metu M. Čiulada teigia, kad Seimo siūloma kompensacija turėtų padengti ne visą, o tik dalį Seimo nario būsto nuomos kainos.
„Realiai jie nuomosis už kokį 1000 eurų ir tada pusė sumos bus dengiama, taip įsivaizduočiau. Nes dažnas jų turi ir šeimą ar draugę, ar dar kažką. Tikrai nori arčiau centro, aplink Seimą. Tam reikėtų bent 500–600 eurų – beveik dvigubai daugiau“, – teigė M. Čiulada.
Čia pat jis priduria, kad užuot nuomojęsi būstus Seimo nariai galėtų pagalvoti apie jų įsigijimą.
„Dažnas Seimo narys gali imti kreditą ir pirkti. Šitoje vietoje kompensavimo mechanizmas atrodo šiek tiek keistas. Tai toks pat tarnautojas, kaip daug kitų tarnautojų, kurie, atvažiavę iš kitų miestų, tiesiog nuomojasi būstą ir gauna atlyginimą“, – pastebėjo NT ekspertas.
Kiek vertas Seimo viešbutis?
G. Jankauskas sveikina parlamentarų mintį Seimo viešbutį iškeldinti iš miesto centro. Kaip analogišką vykusį pavyzdį jis prisimena Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri iš to paties Gedimino prospekto persikėlė į Konstitucijos prospektą. Tą patį jis ragina daryti ir su miesto centre ar Senamiestyje įsikūrusiomis ministerijomis.
„Yra prabanga laikyti miesto centre tokį daiktą, kuriame gyvena Seimo narių vaikai ir giminaičiai, ir tikrai būtų daug geriau tą pastatą rinkos sąlygomis kažkam parduoti ar rasti kažkokį kitą panaudojimą. O už tuos gautus pinigus gauti Seimo nariams geresnį apgyvendinimo sprendimą“, – sakė G. Jankauskas.
Paprašyti įvertinti, kiek NT rinkoje galėtų būti vertas beveik 7 tūkst. kv. metrų ploto Seimo viešbutis, NT brokeriai pažymi, kad tai priklauso nuo kelių kintamųjų. Anot M. Čiulados, kalbant apie būstų kainas, Gedimino prospekte ir aplinkui senos statybos pastatuose vienas kvadratinis metras kainuoja nuo 3000 tūkst. eurų.
„Tai labai sunku įvertinti. Jo vieta tikrai yra fantastiška, bet reikia pastato būklę žiūrėti – stogo, pamatų, nes jis gi ant tunelio. Tai jis nėra tiesiog pastatėlis, jis sudėtingas inžinerinis kūrinys yra.
Priklauso nuo to, ar jį galima konvertuoti į biurus, viešbutį, butus, klausimas, kokie apribojimai sudėti. Nes, jeigu jis bus kultūros paveldas ar dar kažkas ir su juo negali nieko daryti, nei erdvių keisti, nei langų, tada jis liks konservuotas, senas paminklas. Tada jo vertė bus tikrai neypatinga. Klausimas, ar kas nors norės ir turės drąsos imtis į jį kažkaip merkti krūvą pinigų“, – sakė NT ekspertas.
Tam pritaria ir G. Jankauskas, manantis, kad pastatas vertas bent kelių milijonų eurų, bet teigiantis, kad tikslesnė vertė priklauso nuo daugybės aplinkybių.
„Vienas klausimas, ar tą pastatą įmanoma kažkokiu būdu atnaujinti ar rekonstruoti, tada viena kalba būtų. Kita kalba, jeigu tas pastatas turi išlikti toks, koks yra, ir galima kalbėti tik apie vidinių erdvių pertvarkymą“, – pastebėjo G. Jankauskas.
Seimo nario P. Saudargo teigimu, Seimo viešbutis šiuo metu vertas12 mln. 660 tūkst. eurų.
Teisę į Seimo viešbutį turi ne visi
Seimo kanceliarijos teigimu, vidutinės metinės Seimo viešbučio išlaikymo išlaidos per pastaruosius penkerius metus siekia 295 tūkst. eurų.
„Metinės išlaidos įprastai didesnės kadencijų kaitos metais – prisideda remontas, atnaujinimo darbai. Palyginimui: 2019 m – 180,7 tūkst. eurų, o 2020 m. – 316,5 tūkst. eurų“, – atsakyme tv3.lt rašė Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Šiuo metu Seimo viešbutis nėra užpildytas – pastate yra 72 butai, tačiau viešbutyje gyvena 57 Seimo nariai.
Tiesa, toli gražu ne visi Seimo nariai gali gauti vietą Seimo viešbutyje. Kaip numato Seimo statutas, pirmenybę vietai Seimo viešbutyje turi tie parlamentarai, kurie neturi ir per paskutinis 5 metus neturėjo nekilnojamojo turto Vilniaus mieste ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.
Seimo viešbutyje yra vieno, dviejų arba trijų kambarių butai. Taip pat yra atskiros patalpos skirtos Seimo Pirmininkui, kuris yra saugomas asmuo. O štai patys butai dalinami burtų keliu.
„Pirmiausia yra traukiami burtai dėl burtų traukimo eilės nustatymo skirstant vieno, dviejų ar trijų kambarių gyvenamąsias patalpas Seimo viešbutyje, paskui traukiami burtai dėl vieno, dviejų ar trijų kambarių gyvenamųjų patalpų numerių“, – aiškino J. Radzevičiūtė-Laugalienė.
Bendras pastato plotas yra 12 493,25 kv. m, iš kurių 5232,19 kv. m sudaro administracinės paskirties patalpos.
