Tuo tarpu opozicija sakė partnerystei kaip teisiniam šeimos statusui nė už ką nepritarsianti, juolab, kad visuomenė ir taip įaudrinta. O štai politologė ragino valdžią imti ir išsiaiškinti, ką iš tiesų žmonės mano apie partnerystę – siūlė surengti referendumą. Savo ruožtu teisininkas akcentavo, kad partnerystės institutas reikalingas visai visuomenei ir klaidinga jį laikyti vien LGBT bendruomenės interesu.
Koreguos pirminį partnerystės apibrėžimą
Partnerystės įstatymo iniciatorius, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius portalui tv3.lt komentavo, kad teisės akto korekcijos šiuo metu yra diskusijų objektas. Jis nurodė, kad šiuo metu aktyviai deramasi dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo tobulinimo.
Jo teigimu, partnerystės instituto įtvirtinimas būtų naudingas visoms šeimoms, sukurtoms ne santuokos pagrindu. Tai sudarytų galimybę poroms įgyti teisinį tarpusavyje susijusių asmenų statusą, kartu apibrėžtų jų teises ir pareigas.
„Įstatymas tiesiog apsaugotų nesusituokusių, bet kartu gyvenančių porų – nesvarbu, ar jos skirtingos, ar tos pačios lyties – teisėtus lūkesčius ir interesus. Sukurtų paveldėjimo taisykles, galimybę tiems asmenims gauti informaciją apie vienas kito sveikatos būklę ir t. t.“, – įvardijo politikas.
Kitas Partnerystės įstatymo teikėjas konservatorius Andrius Navickas nematė didelio poreikio keisti pirminio įstatymo pavidalą. Jo įsitikinimu, jau pirmasis teiktas projektas buvo ypač nuosaikus, todėl korekcijų reikėtų nebent menkų, o esmė galiausiai išliks nepakitusi.
„Gali būti dar keičiama keletas detalių dėl pavardžių, dėl formuluočių. <...> Mums svarbiausia, kad tame įstatyme būtų leista kuo aiškiau apibrėžti santykius tarp lygių žmonių, kurie negali ar nenori tuoktis. <...> Kiek jį betobulintume, esmė lieka tokia pati – kad žmonės galėtų saugiai ir oriai gyventi“, – teigė A. Navickas.
Jo teigimu, įstatymas suteiktų tiek teisinę, tiek socialinę apsaugą nesusituokusioms poroms, sugyventiniams. Nustatytų bendro turto tvarkymo taisykles, suteiktų garantijų išsiskyrimo atveju. Taip pat kurtų palankią aplinką vaikams.
„Pagal statistiką labai daug vaikų gimę ne santuokoje, o partnerystėje. Jiems būtų suteikiama kur kas saugesnė, patvaresnė aplinka. Jeigu sakome, kad šeima yra ta aplinka, kur palankiausia gyventi, šeiminių santykių sukūrimas ne tik per santuoką, bet ir per partnerystę, irgi yra palankesnis vaikams“, – sakė A. Navickas.
Kvietė lygiuotis į užsienio valstybes, kur partnerystė priimta
T. V. Raskevičius sakė tikintis, kad pakoreguotas Partnerystės įstatymas rudens sesijoje sulauks politikų palaikymo. Jo nuomone, šiuo atveju politikų, o ne visuomenės palaikymas yra svarbiausias.
„Pagaliau atėjo metas perkelti diskusijas dėl šio įstatymo iš mitingų ir protestų į plenarinių posėdžių salę. Ten, kur ir turi vykti demokratinėje valstybėje tokia diskusija“, – komentavo jis.
Portalas tv3.lt teiravosi, ar antrą kartą svarstytinas Partnerystės įstatymas gali susilaukti visuomenės pritarimo. A. Navicko nuomone, gyventojai gali imti palankiau žiūrėti į partnerystę tada, kai suvoks, kad šis įstatymas neatneš jiems žalos.
„Absoliuti dauguma žmonių nelabai įsivaizduoja, kas keisis. Pradedama kalbėti, kad prasidės šeimų griovimas, kad homoseksualūs asmenys įgis kažkokias ypatingas teises. Yra labai daug kaltinimų. <...> Žmonėms reikėtų suvokti, kad niekas nekeičia santuokos sampratos.<...> Kai visuomenė pamatys, kad jų niekas nepuola ir kad nėra jokio sąmokslo prieš juos, tikrai bus žymiai palankesnis santykis“, – įvardijo jis.
A. Navickas minėjo, kad Skandinavijos šalyse, kur galioja partnerystės institutas, yra žymiai saugesnė visuomenė. T. V. Raskevičius paantrino, kad Lietuvai reikėtų sekti užsienio valstybių pėdomis ir įtvirtinti partnerystę. „Šiuo metu Europos Sąjungoje yra tik 6 valstybės, kurios tokio instituto neturi. Lietuva yra viena iš jų“, – sakė jis.
A. Navickas papildė: „Iš esmės Partnerystės įstatymo, kuris būtų lyčiai neutralus, nėra daugiausiai posovietinėse valstybėse ir dažniausiai į Rytus nuo mūsų. Suvokime, kad visa Europa labai ramiai gyvena pagal tokias taisykles ir tikrai šeimos nesijaučia mažiau saugios negu Lietuvoje.“
Opozicijos atstovė abejojo, kad projektas sulauks pritarimo Seime
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė tv3.lt sakė, kad daugelis opozicijos narių nepritartų partnerystės kaip šeimos teisinio santykio įtvirtinimui.
Ji siūlė kitokią išeitį, kaip reguliuoti nesusituokusių porų turtinius ir kitus santykius. „Mes esame registravę pasiūlymus civiliniam kodeksui, kurie leistų partnerystę ne kaip šeimos santykį, o kaip jungtinę veiklą sureguliuoti, užtikrinant, kad žmonės galėtų disponuoti turtu, paveldėti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas“, – apie LVŽS siūlytą alternatyvą kalbėjo ji.
A. Navickas sakė nesuprantantis tokio LVŽS frakcijos nusistatymo bei argumentų prieš partnerystę.
„Ponia Širinskienė, siūlydama ūkinės veiklos modelį, paprasčiausiai bando prilyginti dviejų asmenų sąjungą tokiam šaldytuvo ir televizoriaus sujungtam klubui. Čia nėra sprendžiami tokie klausimai, kaip paveldėjimas. Visur reikia nešiotis notaro raštą, kad esate kartu. Tai yra bandymas šeiminius santykius įvesti į ūkinę veiklą, atmetus bet kokį emocinį prieraišumą“, – kritikavo konservatorius.
Savo ruožtu A. Širinskienė turėjo pastabų valdančiajai daugumai. Pasak jos, ruošdamiesi dar kartą svarstyti partnerystės klausimą, valdantieji objektyviai neįvertina visuomenės požiūrio.
„Visuomenės pasipriešinimas šių klausimų svarstymui ir bendrai homoseksualių šeimų pripažinimui yra didžiulis. <...> Visuomenė ir taip jau tų vertybinių karų kontekste yra gerokai įaudrinta, tuo tarpu tokie pasiūlymai ją tik dar labiau įaudrins“, – teigė opozicijos atstovė.
A. Širinskienės teigimu, atnaujintam Partnerystės įstatymo projektui nebus lengva prasiskinti kelią Seime. „Žinant kitų frakcijų – krikdemų, socdemų – pozicijas, aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad toks projektas, kuriame būtų įtvirtinta homoseksualių asmenų šeima, būtų realizuotas. Vėl bus pykčio, nesutarimų banga visuomenėje“, – prognozavo LVŽS narė.
Politologės akimis, referendumas būtų neprošal
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) doktorantė Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė portalui tv3.lt sakė, kad gyventojams trūksta aiškumo, koks išties yra planuojamo įstatymo projekto turinys.
Jos teigimu, politikai auditorijai siunčia žinią, tačiau ne iki galo tiksliai apibrėžia partnerystės tikslus. Būtent tai ir klaidina visuomenę.
„Pirma, siekis tarsi buvo vienoks – kalbėti apie partnerystę kaip apie statusą, garantuojantis teisinius aspektus. Vėliau iš tam tikrų Seimo narių lūpų kalbama, kad neapsiribojama vien tik tuo. <...> Iš vienų politikų girdime vienokias versijas, iš kitų – kitokias. Tuomet kyla klausimas, ar kalbama apie šeimos sampratą, ar tik apie partnerystę“, – įžvalgomis dalijosi politologė.
Ji pridūrė, kad sveikintinas politinis žingsnis būtų nuodugniai paaiškinti visuomenei, ko siekiama Partnerystės įstatymu. Tai užvestų visuomenę ant kelio – paskatintų susiformuoti tikslingą nuomonę apie įstatymo projektą.
„Aiškumo nėra. Ir kol jo nebus, visuomenė nežinos, ar jai pritarti, ar nepritarti tam įstatymo projektui. <...> Neaiškumas nepriduoda šiai situacijai gero tono ir gero atspalvio“, – svarstė ji.
Ne mažiau svarbu yra atsiklausti gyventojų, ką jie iš tiesų mano apie partnerystės institutą. V, Rimaitė-Beržiūnienė siūlė naudotis politinio lygmens mechanizmais, leidžiančiais atsiklausti visuomenės nuomonės šiuo klausimu. Jos nuomone, būtų paranku surengti referendumą, norint sužinoti, kas labiausiai neramina visuomenę dėl partnerystės.
„Šis partnerystės įteisinimo klausimas viešojoje erdvėje pritraukė konotacines sąvokas: šeimos samprata, tradicinė, netradicinė šeima. Partnerystės klausimas apima išplaukiančias temas, kurios yra kertiniai dalykai, per ilgą laiką nusistovėję mūsų visuomenėje. Kai sprendžiame tokius klausimus, su visuomene reiktų konsultuotis ir kalbėtis“, – apibendrino ji.
Teisininkas paaiškino, kodėl naudinga įteisinti partnerystę
Portalas tv3.lt atsiklausė teisininko nuomonės apie Partnerystės įstatymą. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas Eimantas Kadys pabrėžė, kad Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų nėra jokio teisės akto, kuris užtikrintų nesusituokusių asmenų tarpusavio santykių teisinę apsaugą. Partnerystės įstatymas būtų savotiškas raktas į šios problemos sprendimą, minėjo teisininkas.
Jis išvardijo, kokias bėdas kartu gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims sukelia Partnerystės įstatymo nebuvimas:
- iš asmeninių neturtinių santykių neatsiranda jokių teisių ir pareigų,
- netaikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas,
- neatsiranda išlaikymo pareiga nutraukus bendrą šeimos gyvenimą,
- netaikomos bendrosios jungtinės nuosavybės teise galimo priklausyti turto padalijimo taisyklės,
- vieno iš partnerių mirties atveju neatsiranda paveldėjimo teisė pagal įstatymą,
- jeigu vieną iš partnerių ištiktų nelaimė, liga ar mirtis, kitas partneris neįgyja tų garantijų, kurias numato darbo ar tarnybos santykius reguliuojantys įstatymai,
- jeigu kartu gyvenantiems asmenims gimsta bendras vaikas, jam nėra taikoma kilmės iš tėvo nustatymo prezumpcija, todėl tėvas privalo kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo ir kt.
Teisininkas pažymėjo, kad nesusituokusių asmenų skyrybų atveju tarpusavio turtiniai interesai nėra niekaip užtikrinami, todėl vienas iš partnerių gali nukentėti.
E. Kadys davė iliustracinį pavyzdį: „Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys veda bendrą buitį, yra įsigiję turto ir po kiek laiko nusprendžia skirtis, jų turtinių interesų teisinė apsauga yra vertinama tik per asmens turtinį įnašą ar indėlį į bendro gyvenimo metu įgyto turtinio objekto įsigijimą. Tad jeigu partneris negali įrodyti savo turtinio įnašo į turtinį objektą, kuris buvo įgytas gyvenant kartu su partneriu, pavyzdžiui, jis neturi įrodymų, kad jis prisidėjo prie bendro būsto, automobilio, ar kito daikto įsigijimo, tokiu atveju jo turtiniai interesai niekaip nėra užtikrinti ir jis negali tikėtis iš valstybės savo turtinių interesų teisinės apsaugos.“
Viešoje erdvėje pasigirstant nuogąstavimų, kad partnerystė tebūtų naudinga išskirtinai LGBT bendruomenės atstovams, teisininkas suskubo išsklaidyti šį mitą. Jo teigimu, partnerystės įteisinimas Lietuvoje yra reikalingas visai visuomenei, o ne tik atskirai jos daliai.
„Ką be galo yra svarbu suprasti ir ko didžioji visuomenės dalis nesuvokia, kad partnerystės įstatymo priėmimas neturi būti išimtinai siejamas vien tik su LGBT bendruomene ir jos narių teisių užtikrinimu. Partnerystės įstatymo priėmimas yra reikalingas ir nesusituokusioms heteroseksualioms poroms, kadangi jų tarpusavio bendras gyvenimas kartu lygiai taip pat, kaip ir LGBT narių, yra niekaip nereglamentuotas. Vadinasi, kartu gyvenančios santuokos nesudariusios heteroseksualios poros susiduria su lygiai tomis pačiomis minėtomis teisinėmis problemomis, kaip ir homoseksualios poros“, – akcentavo E. Kadys.
Valdančioji dauguma: įstatymas bus priimtas
Laisvės partijos pirmininkės Aušrinė Armonaitė sako, kad Partnerystės įstatymas anksčiau ar vėliau bus priimtas. Tai ji pareiškė dalyvaudama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime Vilniuje, kuriame sakė sveikinimo kalbą.
„Žmogaus teisės ir progreso siekis jau yra tapę Vakarų civilizacijos tradicijos neatimama dalimis. Gyvename 21 amžiuje, esame Vakarų bendruomenės nariai, bet kai kuriais žmogaus teisių klausimais, deja, Europos žemėlapyje esame nuspalvinti ta pačia spalva kaip Rusija ir Baltarusija. Turime tai pakeisti ir, būsiu atvira, tai pakeisti galime tik kartu. Partnerystės įstatymas Lietuvoje bus. Klausimas tik vienas – ar tai įvyks anksčiau, ar vėliau. Padarykime viską, kad tai įvyktų anksčiau“, – suvažiavime sakė A. Armonaitė.
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Žinių radijo laidoje „Pozicija“ pasisakė, kad dėl Partnerystės įstatymo būtina ir toliau tartis, nes jis apsaugo šeimą, o ne kelia grėsmę, kaip daugelis nuogąstauja.
„Ginčyčiausi, ar Partnerystės įstatymas, toks, koks yra pasiūlytas, kaip jis formuluojamas, kelia pavojų kažkam. Mano giliu įsitikinimu, jokio pavojaus jis niekam nekelia ir jokiai šeimos formai jis pavojaus nekelia. Kaip tik apsaugo kai kurias šeimas, kurios de facto yra šeimos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos nuomone, dėl Partnerystės įstatymo būtų galima eiti derybų keliu kartu su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak politikės, vargu, ar prezidentas vetuotų įstatymą, jei būtų rastas aukso viduriukas.
„Kalbant apie galimus prezidento veto, konkrečiai apie partnerystę, aš girdėjau pastabą dėl formuluotės, apibrėžimo, kuri yra nelabai sunkiai pakoreguojama. Tik toks prieštaravimas ir yra. Manau, kad tą kompromisinį variantą nebūtų sudėtinga rasti ir tuomet nebūtų pagrindo kalbėti apie veto“, – minėjo Seimo pirmininkė.
