agata

Šį ketvirtadienį prasidės 9-oji AGATA „Muzikos salė“. Keturias dienas truksiantis renginys – tai daugiausia atlikėjų ir muzikos profesionalų pritraukianti muzikos industrijos šventė Lietuvoje, kurios šių metų programoje yra daugiau nei 50 koncertų, susitikimų bei diskusijų.

Šiais laikais skaitmeninėje erdvėje gausu platformų, kuriose legaliai bei patogiai galima klausytis muzikos, žiūrėti mėgstamus filmus ar serialus. Atrodytų, kad „piratavimo“ laikai – jau seniai pamiršti. Vis dėlto nelegalus turinio vartojimas išlieka itin opia problema, o vis garsiau apie tai ima kalbėti ir žymūs Lietuvos atlikėjai. Jei žmonės gali pasirinkti už kažką nemokėti, tai su mielu noru ir nemokės, savo ruožtu sako dainininkė Nombeko Augustė.

Autorinių teisių apsaugos asociacijos LATGA ir AGATA įspėjo Šeimos gynimo maršo organizatorius, jog renginiuose kai kurie muzikos kūriniai naudojami be autorių sutikimo ir tai yra neteisėta. Asociacijos paragino organizatorius nutraukti kūrinių viešą naudojimą. „Reaguodami į jautrų politinį „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ kontekstą, informuojame AGATA narius bei visuomenę, kad nesame suteikę licencijos naudoti muziką šiame renginyje“, – pranešė AGATA.

Atsižvelgiant į sudėtingą šalies kūrėjų situaciją, prekybos centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose pusę metų, iki lapkričio mėnesio pabaigos, leisti tik Lietuvos autorių sukurtą ir atliekamą muziką. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ši iniciatyva prisidės prie pagalbos kultūros sektoriui suteikiant paramą vietos muzikantams. „Šiuo sudėtingu metu norime pagelbėti Lietuvos muzikantams prekybos centruose pusę metų grodami vien tik jų sukurtą muziką įvairiomis kalbomis.

Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), reaguodama į koronaviruso protrūkio pasekmes muzikos industrijai, parengė 2,7 mln. eurų vertės pagalbos planą savo nariams – muzikantams, aktoriams, muzikos leidėjams.  Asociacija teigia, kad paramą bus galima gauti keliais būdais, o pasinaudojus visomis priemonėmis, suma teksianti vienam nariui gali siekti keletą tūkstančių eurų. Finansinių išmokų bus galima sulaukti nuo gegužės.

Didžiausia lietuviškos muzikos pasiklausymo platforma „PAKARTOT.LT“ šiandien švenčia 5-ąjį savo gimtadienį. Būtent lapkričio 6 d. startavo lietuviškos muzikos archyvas, turintis didžiausią įvairiausių žanrų muzikos duomenų bazę, kurioje muzika nuo tarpukario iki pačių naujausių kūrinių, rašoma pranešime spaudai.  Didžiausioje lietuviškos muzikos pasiklausymo platformoje jau galima rasti virš 102 tūkst. muzikos įrašų ir virš 10 tūkst. muzikos albumų.

Duris atvėrė jubiliejinė 5-oji „Muzikos salė“ ir 20-oji Vilniaus knygų mugė. Šventinėje „Muzikos salėje“ įsikūrė rekordinis stendų skaičius – 75, kuriuose daugiau nei 200 Lietuvos įvairių žanrų muzikos kūrėjų, atlikėjų, leidėjų ir muzikinių renginių organizatorių pristatančių savo veiką. Jau tradicija tapo ir „Muzikos salės“ atidarymo metu vykstantys klausomiausių 2018 metų įrašų ir albumų apdovanojimai, pagal asociacijos „AGATA“ renkamus tikslius statistinius duomenis.

Autorių teises ginančioms asociacijoms nesutariant dėl gaunamų kompensacijų už tuščias laikmenas autoriams, atlikėjams ir prodiuseriams proporcijų, Kultūros ministerija siūlo įkurti dar vieną įstaigą, kuri užsiimtų mokesčio rinkimu ir skirstymu. Tokį praėjusią savaitę ministerijos atstovų išsakytą pasiūlymą skeptiškai vertina pačios organizacijos – bendrą mokestį už tuščias laikmenas renkanti AGATA, taip pat mokesčio nerenkančios, bet jį savo nariams tik skirstančios LATGA ir AVAKA.

Ar išties Palangoje pas būsto nuomotojus nebeliks televizorių? Keletą metų neišsprendžiamas ginčas tarp būstų savininkų ir autorių teisų gynėjų pasiekė net teismą, bet ir šis nieko nepagelbėjo: privačius savo kambarius nuomojantys šeimininkai nenori būti lyginami su viešbučiais ir su niekuo sunkiai uždirbtų eurų dalytis nenori.

2 milijonai 809 tūkst eurų (9 mln. 699 tūkst. litų) – tiek kompensacinio atlyginimo už praėjusius metus bus paskirstyta Lietuvos autoriams, atlikėjams, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams. Kompensacinis arba tuščios laikmenos atlyginimas yra surenkamas iš tuščių laikmenų ir įrenginių pardavėjų, kaip kompensacija už legaliai į laikmenas ar įrenginius asmeniniais tikslais kopijuojamas fonogramas ir audiovizualinius kūrinius.

Dainininkė Giedrė Kilčiauskienė, „Liūdnų slibinų“ varikliukas Dominykas Vaitiekūnas, Vilniaus džiazo orkestras, vadovaujamas Remigijaus Rančio, ir būrys meistriškumo stovyklos „AGATA Langai“ jaunųjų muzikantų – visi jie sujungs jėgas, kad Tarptautinė muzikos diena Lietuvoje šiemet skambėtų. Rugsėjo 28 d., sekmadienį, pradedant naują atvirų erdvių sezoną Prezidentūros kieme, jie dalysis naujai aranžuotomis dainomis apie muziką, kūrybą, svajones.

Būstą poilsiautojams nuomojančius palangiškius pasiekė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) reikalavimas mokėti už kambariuose esančius televizorius, rašo „Lietuvos rytas“. AGATA atstovai, atvykę į palangiškių namus, reikalauja pasirašyti sutartis, pagal kurias kiekvienas nuomojamas kambarys mėnesiui apmokestinamas 2 litais, atsisakantiesiems tai padaryti grasinama baudomis.

„Muzikantai, ieškokit operatorių, operatoriai – muzikantų!“, – ragina Lietuvos muzikantus ir įrašų gamintojus vienijanti asociacija AGATA, kartu su LRT organizuojanti muzikinių vaizdo klipų konkursą „KlipVid“. Praėjusią savaitę startavęs konkursas jau sulaukė pirmųjų dalyvių. Konkursas rengiamas siekiant skatinti Lietuvos atlikėjus kurti daugiau muzikinių klipų savo dainoms ir pristatyti juos ne tik internete, bet ir televizijoje.

Rinkimų kampanijas pradėjusios politinės partijos ir pavieniai kandidatai turėtų atkreipti dėmesį ir į mokesčių voratinklius, kuriuose įvelti kūrybos žmonės, ragina atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. „Praėjusio mokesčių pakeitimo pasekmes atlikėjai jaučia ištisus 4 metus, – teigė ji. – Esame iš savo narių ir girdėję, ir patys darę eksperimentą, kai Mokesčių inspekcija tuo pačiu klausimu gali pateikti ne vieną skirtingą išaiškinimą.

Praėjusį sekmadienį uždaryta penktoji asociacijos AGATA stovykla, Dzūkijos krašte subūrusi tris dešimtis talentingiausių 15–20 metų šalies muzikantų. Tarp baigiamąjį koncertą Druskininkuose surengusių stovyklautojų daugiausią simpatijų surinko išradingasis saksofonininko Liutauro Janušaičio auklėtas būrys. Trijų vokalisčių ir trijų instrumentalistų komanda laimėjo pagrindinį meistriškumo stovyklos prizą – kūrinių įrašus profesionalioje „Kranto“ studijoje.

Neretai taip nutinka, kad ieškai vieno, o atrandi visai ką kita. Šis dėsnis būdingas ir jaunajai muzikantei – septyniolikmetei dzūkaitei Vytautei Buklerytei. Jei ne pasiryžimas ir mamos paskatos, ko gero, mergina niekada nebūtų pagalvojusi, kad smuikas – tai instrumentas, kuris jai tinka ir kuriuo ji gros orkestre. Vytaute, kaip susipažinai su muzika? Kaip muzikantę mane atrado darželio muzikos mokytoja. Visuomet būdavau aktyvi: daug dainuodavau, šokdavau.

Liepos 29 d. Dzūkijoje prasideda asociacijos AGATA rengiama muzikuojančio jaunimo stovykla, kurioje didelis dėmesys skiriamas lietuviškai dainai ir kūrybai. Meistriškumo festivalyje svečiuosis ir viena žymiausių lietuvių liaudies folkloro dainininkių dzūkė Veronika Povilionienė. Jos žodžiais, lietuvių liaudies dainos pamažu tyla, tačiau dėl to reikėtų kaltinti tik pačius save.

Vieniems muzika – tai amatas ir pragyvenimo šaltinis, kitiems – viena iš laisvalaikio praleidimo formų arba terpė dvasiškai tobulėti. Pastaruoju požiūriu vadovaujasi aštuoniolikmetis vilnietis Justas Jonauskas. Jis nesiekia viešumo, domisi automobiliais, inžinerija bei technika, ir, žinoma, neįsivaizduoja savęs be muzikos. Justai, kaip konkrečiai esi susijęs su muzika? Muzikos mokykloje baigiau vokalo – estradinio dainavimo specialybę, taip pat groju gitara.

Aštuntus metus grojantis gitara, laimėjęs ne vieną apdovanojimą, pripažintas tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose, užbaigęs ketverių metų grojimo gitara kursą Vokietijoje, kūrėjas ir atlikėjas – ir tai ne kokio nors ilgamečio scenos „vilko“ pristatymas, kaip galėtų pasirodyti iš pristatymo – tai  yra penkiolikmetis Tadas Umbrasas. Kuklus ir paprastas gitaristas, bet jau turintis kuo didžiuotis. Tadai, tad nuo pradžių.

„Esu barbė devyndarbė: ir groju, ir dainuoju, ir kuriu, ir įrašinėju dainas“, – pokalbį pradeda dvidešimtmetė muzikantė Donata Januševičiūtė. Save žmogumi muziku vadinanti mergina neįsivaizduoja nė dienos be muzikos, todėl stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę, kuri jai leidžia tobulėti. Papasakok, kaip pasirinkai muzikinį gyvenimo kelią. Visų pirma, tėvai atvedė į M. K. Čiurlionio menų mokyklą.

Eglė Petrošiūtė – devyniolikmetė dainininkė, kartais grojanti fortepijonu, pati kurianti dainas ir jau antrą kartą dalyvausianti asociacijos AGATA jaunimo meistriškumo stovykloje. Save mergina apibūdina tiesiog kaip gerą žmogų, kuris bent jau kol kas savo kūrybą demonstruoja tik kartkartėm ir dar nedrąsiai. Pasak Eglės, reikia stengtis brandinti savo mintis, kad jos „išeitų“ į pasaulį kuo kokybiškesne forma. Man pačiai teko matyti ir išgirsti, kaip dainuoji.

Neišgarsėjusi, bet garsiai skambanti. Visiems atvira, bet prieinama tik geriausiems. Nemokama, bet nešanti didelį kūrybinį pelną. Tokia yra AGATOS jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovykla, šių metų liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. penktą kartą vyksianti Dzūkijoje.

Tarptautiniuose muzikos konkursuose aktyviai balsuoti pamėgę lietuviai turės galimybę palaikyti savo šalies atstovus ir dainų konkurse „Fair Play“ (garbingas žaidimas, garbingas grojimas – angl.). „Fair Play“ – tai trečius metus organizuojamas konkursas muzikantams, kurie sukuria dainų antikorupcine tematika. „Neabejotinai dalyvausime“ – tikina buvęs „Eurovizijos“ dalyvis su grupe „InCulto“, lietuvių trombonininkas ir kompozitorius Jievaras Jasinskis.

Šįmet Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA teisių turėtojams paskirstė 4,34 mln. litų atlyginimą - 6 proc. didesnį nei pernai (4,077 mln. litų). 2010 m. asociacija atlikėjams, įrašų gamintojams, aktoriams buvo išmokėjusi 3,76 mln. litų. Pasak AGATA direktorės Agnės Masalskytės, šiemet daugiau kaip 1 tūkst. litų atlyginimą gavo 285 atlikėjai. Nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų gauna apie 1,5 tūkst. šalies atlikėjų.

Antradienį prodiuserio ir kompozitoriaus Gedimino Zujaus įrašų MAMA studijoje vyko Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA spaudos konferencija, kurios metu aptarti svarbiausi pokyčiai ir rezultatai autorinių teisių turėtojams. Nuo šių metų pradžios AGATA administruoja informacijos paketą, kurį teiks kompiuterinės įrangos pardavėjai, o atlikėjams, autoriams, įrašų gamintojams už šalyje realizuotas tuščias laikmenas bus mokamas kompensacinis atlyginimas.

Šįmet Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA teisių turėtojams paskirstė 6 proc. daugiau atlyginimų – iš viso  4,34 mln. litų. Tikimasi, kad kitąmet autorinių teisių savininkai uždirbs dar daugiau – dėl išplėsto tuščių laikmenų sąrašo. Anot asociacijos vadovės, AGATA nariai šiuo metu daugiausia uždirba iš televizijų eterio, kur minutė kainuoja brangiausiai, tačiau šiemet augo pajamos iš viešojo maitinimo įstaigose, taip pat parduotuvėse transliuojamos muzikos.

Nepaisant beprecedenčio verslininkų spaudimo, Vyriausybė patvirtino kompensacijų autoriams ir atlikėjams už tuščias laikmenas aprašą, kuris leis reikšmingai pagerinti šalies kūrėjų gerovę. Nuo šiuolaikinės kompiuterinės įrangos ir duomenų įrašymo funkciją turinčių įrenginių pardavimo pajamų atskaičiuota nedidelė suma bus paskirstoma proporcingai – lygiai po trečdalį autoriams, atlikėjams ir įrašų gamintojams.

Neseniai Baltijos kraštus atradęs prancūzų kompozitorius ir dainininkas Albertas Mažisteris (Magister) kartu su dainuojančiu ir grojančiu Lietuvos, Latvijos, Estijos jaunimu buria keliaujančią muzikos trupę. Po repeticijų Prancūzijos Nanto mieste rugpjūtį orkestras su koncertine programa „Pirmasis pasimatymas“ grįš čia pat, kur pradeda savo skambantį vojažą.

Net per laidotuves skambanti gedulinga muzika patenka į autorių ir atlikėjų teisių gynimo lauką, mat atliekama viešai, todėl kainuoja, atkreipia dėmesį Nyderlandų gretutinių teisių asociacijos SENA direktorius Anne Sevinga. Visuomenė įpratusi laikyti muziką tarytum niekieno ir nemokama, tad kompensavimo mechanizmai kaip tuščios laikmenos mokestis sutinkami nepalankiai ir net priešiškai.

Jeigu apgyvendinimo įstaigų kambariuose svečiams yra suteikiama galimybė žiūrėti TV, klausytis radijo ar naudotis kitais įrenginiais, kuriais transliuojama muzika, už tai privalu atlyginti atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Tokią preliminarią išvadą paskelbė Europos teisingumo teismo generalinė advokatė Verica Trstenjak. Nors neprivalo, tačiau teismas paprastai atsižvelgia į advokato pareikštą nuomonę.

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA tikisi, kad Europos teisingumo teismas (ETT) priims galutinį sprendimą, kad už viešbučiuose skambančią muziką privalu atlyginti, ir tai užbaigs nesibaigiančius ginčus.

„Mes esame marionetės“, – konstatavo dalis Lietuvos atlikėjų, susirinkusių į Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA organizuotą diskusiją „Ar gera būti atlikėju Lietuvoje?“. Diskusijoje iš žymių dainininkų lūpų pasigirdo skundai, jog jie jaučiasi išnaudojami visuomeninių transliuotojų, kurie ne tik vengia pasirašyti sutartis prieš kiekvieną įvykį su dalyvaujančiais atlikėjais, bet ir nuolat pažeidžia jų teises.

To dar nebuvo – ieškomi dainininkai, muzikantai, aktoriai, kuriems Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA nori išmokėti atlyginimą. Per 200 tūkst. litų išmokas už kūrybinę veiklą norintiems išmokėti asociacijos darbuotojams menininkų neretai tenka ieškoti net socialiniuose tinklalapiuose. Šiais laikais retai taip būna, kad žmonių paieškos skelbiamos ne dėl to, jog norima iš jų atimti pinigų, bet atvirkščiai – juos atiduoti.

Per Gvatemalą niokojančią tropinę audrą „Agata“ žuvo mažiausiai dvylika žmonių, - praneša „BBC“. Iš Ramiojo vandenyno baseino atkeliavusi audra, kaip pranešama, sukėlė stiprias liūtis ir purvo nuošliaužų griūtį. Primename, jog vakar Gvatemaloje ir Ekvadore išsiveržė Pacaya ugnikalnis. Evakuotis  buvo priversti tūkstančiai žmonių. Pagrindinis šalies oro uostas bus uždarytas bent penkioms dienoms.

Lietuvos radijo stočių eteryje iš atlikėjų pernai dažniausiai skambėjo Andriaus Mamontovo dainos - daugiau nei 15,2 tūkst. kartų. Tokius duomenis, atsižvelgusi į radijo stočių pateiktus grojaraščius, pateikė Lietuvos gretutinių teisių asociacija „Agata“. Antroje vietoje šiame sąraše yra Vilius Tarasovas, trečioje - Alanas Chošnau, kurių dainos skambėjo atitinkamai 12,4 tūkst. ir 10,9 tūkst. kartų. Toliau rikiuojasi Jurgita Šeduikytė (10 tūkst.) ir Violeta Riaubiškytė (9,9 tūkst.

Lietuvos gretutinių teisių asociacija „Agata“ paskelbė 2006 m. dažniausiai Lietuvos radijo stočių eteryje transliuotų grupių ir atlikėjų dešimtuką: 1. SEL 2. 69 danguje 3. Mango 4. MIA 5. EXEM 6. Ramūnas Jaras 7. NEO 8. Funky 9. Lemon Joy 10. Vilija Matačiūnaitė Asociacija pagal radijo stočių pateiktus grojaraščius, apskaičiuoja metinį kiekvieno atlikėjo transliavimo kartų skaičių.