„Mes esame marionetės“, – konstatavo dalis Lietuvos atlikėjų, susirinkusių į Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA organizuotą diskusiją „Ar gera būti atlikėju Lietuvoje?“. Diskusijoje iš žymių dainininkų lūpų pasigirdo skundai, jog jie jaučiasi išnaudojami visuomeninių transliuotojų, kurie ne tik vengia pasirašyti sutartis prieš kiekvieną įvykį su dalyvaujančiais atlikėjais, bet ir nuolat pažeidžia jų teises.
Jaučiasi marionetėmis
„Aš einu į televiziją ir pasirašau popierėlius, kad leidžiu save filmuoti, nes noriu, kad manęs žmonės, kurie nevaikšto į koncertus, nepamirštų – tvirtino Neda Malūnavičiūtė. – O televizijų pozicija viena: „jeigu ne tu, bus kitas“. Ir joms labai naudinga, kad mes esame marionetės ir mumis galima pasinaudoti.“
Neda Malūnavičiūtė (Fotodiena.lt / R. Dačkaus nuotr.)
Dainininkei pritarė ir Edgaras Lubys-Amberlife, pastebėdamas, jog greičiausiai iš 20-30 pasirodymų televizijoje tik kartą ar du yra pasirašomos sutartys. „Iš tikrųjų, mes čia ir patys kalti, kad nepasirašome sutarčių ir einame, dainuojame, leidžiame save išnaudoti, – sakė vaikinas. – Iš kitos pusės, manau, kad daugelis atlikėjų mielai pasirašytų šias sutartis, tačiau kartais atrodo, kad jų užsakovai tiesiog piktybiškai vengia.“
„Atlikėjai yra silpnoji santykio šalis, kai kalbama apie jūsų bendravimą su prodiuseriais ar kitais užsakovais. Žinau, kad daugelis sutartis pasirašo net jų neperskaitę, – sakė Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Gudaitė. – Atlikėjai labai dažnai pamiršta, kad yra kviečiami dėl to, jog kažkam yra didelė nauda.“
Transliuotojus tenka nuolat tikrinti
AGATA direktorė Agnė Masalskytė pasakojo, kad nors visuomeniniai transliuotojai pateikia savo transliuojamų koncertų bei juose dalyvavusių atlikėjų sąrašus, neišvengiamai tenka tikrinti televizijų programas. „Juokingai atrodo, kai sėdi merginos ir tikrina programas, tačiau tą, deja, tenka daryti. Tenka ir reikalauti sumokėti, ir skaičuoti delspinigius, ir skirti baudas“, – tvirtino moteris.
Ji prisiminė atvejį, kuomet televizija pateikė asociacijai sąrašą atlikėjų, kurie dalyvavo organizuotuose gyvo garso koncertuose, tačiau sąraše dalies jų nebuvo.
Dideli mokesčiai verčia dirbti nelegaliai
Ne vienas atlikėjas neslėpė, jog jaučiasi skriaudžiamas valstybės, kadangi moka didelius mokesčius, tačiau nesijaučia garantuoti, jog ligos ar senatvės atveju turės už ką gydytis ar nusipirkti maisto.
„Aš nuo 2000-ųjų metų esu oficialiai bedarbis. Iš savo visų sutarčių, autorinių atlyginimų valstybei esu sumokojęs labai daug, tačiau jeigu netyčia kažkur eičiau, paslysčiau ir atsidurčiau ligoninėje, tada būtų šakės“, – žodžių į vatą nevyniojo bardas Andrius Kulikauskas.
Bardas Andrius Kulikauskas (Fotodiena.lt / R. Jonaitienės nuotr.)
Muzikantai ir kūrėjai neslėpė, jog juos pykdo ta situacija, kuomet norint suteikti atlikėjams socialines garantijas, tiek atlikėjai, tiek jų užsakovai yra priversti valstybei sumokėti didžiulius mokesčius, o siekdami išvengti šios naštos daugelis honorarus priima „vokeliuose“. „Kai reikėjo mokėti mažesnius mokesčius, ranką prie širdies galiu pridėti, visuomet dirbdavau su sutartimis ir sąžiningai“, – pyko dėl susidariusios situacijos Neda.
Bandymai apmokestinti informacijos laikmenas – nesėkmingi
Atlikėjai ir AGATA prisiminė nenusisekusius bandymus apmokestinti skaitmenines informacijos laikmenas. „Kai buvo plokštelės, visi jas pirko, niekas nieko nekopijavo ir visi buvo laimingi. Kai atsirado kasetės ir atsirado galimybė įrašus kopijuoti, tuomet 6 centai nuo kiekvienos tuščios kasetės atitekdavo atlikėjams. Dabar viską kopijuojame į kompaktinius diskus, USB raktus, MP3 grotuvus, kitokias laikmenas, o mokame vis dar tuos pačius 6 centus“, – piktinosi A. Masalskytė.
AGATA atstovai tikino, jog situaciją pakeisti ir informacijos laikmenas apmokestinti trukdo ne kas kitas, o tų laikmenų gamintojai bei importuotojai, teigdami, jog pinigų reikia ne atlikėjams, o pačiai asociacijai. „Atlikėjai patys turėtų garsiai pasakyti, kad jiems reikia tų pinigų, ne asociacijai“, – pabrėžė AGATA vadovė.
„Keista, jog skaitmeniniame amžiuje atlikėjams mokama kompensacija vis dar nuo tų pačių kasečių pardavimų ir manoma, kad tai normalu“, – stebėjosi M. Gudaitė.
Į diskusiją susirinkę dainininkai neslėpė, kad toks laikmenų apmokestinimas jiems padėtų išgyventi ir sėkmingai kurti. „Sakykite, kur reikia pasirašyti, mes visi pasirašysime ir pasakysime, kad mums to reikia“, – tvirtino atlikėjai.
Balsas.lt primena, jog buvo siūloma prie informacijos laikmenų didmeninės kainos pridėti ne daugiau 6 proc. antkainį, kuris atitektų atlikėjams.
