Mažiau poilsiautojų dėl šaltos vasaros sulaukę Palangos būsto nuomotojai uždirbtais eurais dalintis nenori: jie susikvietė autorių teises ginančių organizacijų – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) ir Lietuvos autorių teisių asociacijos (LATGOS) atstovus ir reikalavo išaiškinti, kodėl privalo mokėti už televizorius. Didžiausias triukšmas kilo tada, kai vilos savininkę gretutinių teisių asociacija padavė į teismą ir reikalavo 13 tūkstančių dar litais už jos kambariuose poilsiautojų žiūrimus televizorius. Tiesa, procesas baigėsi netikėtai – taikos sutartimi. Ieškinys atmestas, o vilos savininkė įpareigota nuo šių metų pradžios sudaryti sutartį su asociacija.
„Aš mokėjau ir advokatei, ir nemažus pinigus, aš jų neatgaunu. Ir esmė vis tiek nepasiekta. Niekas, šioj byloj, išskyrus mane, laimėtojų tikrų nėra, o pralaimėjau tiktai aš, visapusiškai aš, todėl kad bendrai, visas suformulavimas to ieškinio buvo labai kvailas, neteisėtas“, - sako būsto nuomotoja Irena Švanienė.
Pasak pašnekovės, ji tebuvusi kaip pavyzdys: nesudariusių sutarčių ir nemokančių jokioms organizacijoms didžiausiame šalies kurorte – begalė, tačiau atpirkimo ožiu tapo ji – organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė. Nepaisant teismo sprendimo, nei ponia Irena, nei kiti būsto nuomotojai pasiduoti nežada: kol įstatymiškai nebus apibrėžta, kad jie, nuomojantys savo privatų kambarį, turi mokėti, sutarčių nesirašys.
„Į viešą erdvę gali patekti bet kuris asmuo bet kuriuo momentu. O į privačią erdvę, į privatų namą nėra tokios galimybės bet kuriam asmeniui patekti, ateiti ir juo naudotis. Jeigu įstatymas sureguliuos šituos du klausimus, neliks ginčo“, - teigia bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ pirmininkė Aldona Stasiulaitienė.
Tuo tarpu autoriams atlygius renkančių Autorių teisių ir Gretutinių teisių asociacijų atstovai nusileisti nenori: ir privačius būstus nuomojantys žmonės turi mokėti už televizorius. Esą įstatymas galioja 17 metų.
„Sutartis turime turbūt su 95 proc. Lietuvos apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, asmenų, mes neskirstom, kaip sakė, ar tai būtų privatūs asmenys teikiantys, ar juridiniai asmenys, tiesiog įstatymas įpareigoja tiek fiziniam, tiek juridiniams asmenims turėti licenciją“, - tikina ATATA atstovas Mindaugas Budvytis.
„Mes nedarom jokio skirtumo tarp to, kas yra kūrinių naudotojas: ar fizinis, ar juridinis asmuo. Tai yra pas mus apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, viešbučiai, moteliai, sanatorijos, ir tie patys, tas pats privatus sektorius, kurie nuomoja kambarius, jie pas mus prilyginami visi viešbučių kategorijai. Tų sutarčių šiai dienai turim apie 200“, - skaičiuoja LATGA atstovas Arvydas Adamonis.
Asociacijos tikina, kad nuomotojai patys turi kreiptis į jas ir pradėti mokėti, antraip teks ieškoti ir reikalauti. Gretutinių teisių ir autorių teisų asociacijoms nuomotojai už kambarį turi sumokėti atitinkamai po maždaug 15 ir 19 eurų per metus. Įdomu ir tai, kad suma yra paskaičiuojama pagal praėjusiais metais turėtą poilsiautojų skaičių. Nuomotojai sako galintys ir išnešti tuos televizorius iš kambarių, bet kaip bus, jeigu poilsiautojai atsiveš savo? Kas už ką mokės tada?
