Lietuvos verslas

Penkis prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti grupė „Akropolis Group“ planuoja plėtrą į Lenkiją, teigia grupės vadovas.  Grupės direktorius ir valdybos pirmininkas Manfredas Dargužis sako, jog plėtrai į Lenkiją šiuo metu aktyviai ieškoma galimybių, o daugiau informacijos jis žada pranešti metų pabaigoje, „Lenkija yra viena iš galimų krypčių mūsų plėtrai ir mes aktyviai ieškome ten galimybių, tikimės, kad ką nors konkretesnio pasidalinti metų pabaigoje.

AB „Vilniaus paukštynas“ buvo pakviestas prisijungti prie elitinio, aukštus standartus atitinkančių paukščių augintojų klubo „Aviagen Kft Ross 420 Club“. Praėjusiais metais bendrovė sėkmingai įvykdė visus reikalavimus, suteikiančius teisę patekti į prestižinę gamintojus iš viso pasaulio jungiančią organizaciją. Tai pirmas kartas, kai jos nare tapo Lietuvos įmonė. Išskirtinis įvertinimas JAV įsikūrusi įmonė „Aviagen“ yra viena iš lyderiaujančių paukščių veisėjų visame pasaulyje.

Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20–30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ tinkle pradėjo veikti 5G ryšys, antradienį pranešė bendrovė. Tai jau antra operatorė po „Telia Lietuvos“, pranešusi apie pradėtą teikti naujausių technologijų paslaugą.   Pirmąsias naujos kartos ryšio stotis Vilniaus centre operatorė įjungė gavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) dažnių naudojimo licenciją. Įmonė pradeda aktyvų komercinio 5G tinklo plėtros etapą ir dar šiemet jį pradės teikti kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Seimas supaprastino kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką – dirbantys gyventojai kompensacijas galės gauti iki šildymo sezono pabaigos paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar. Tokia tvarka galiotų iki 2024 metų šildymo sezono pabaigos.  Už tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 131 Seimo narys, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą. Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų.

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos. „Kokie 50 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.  „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. Šis pasiūlymas antradienį svarstomas Trišalėje taryboje.

Laisvės frakcija ragina Vyriausybę kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti ir PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams pratęsimą, rašoma partijos pranešime spaudai. Projektą, kuriuo iki 2023 m. pabaigos būtų pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas maitinimo paslaugoms, Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė registravo dar pavasarį. Jei Vyriausybė lengvatos pratęsimo neteiks su biudžeto projektu, minimas pakeitimas bus teikiamas artimiausiu metu.

Nuo pirmadienio pradėjęs veikti penktos kartos (5G) telekomunikacijų bendrovės „Telia“ mobiliojo ryšio internetas Lietuvoje jau dengia 80 proc., o iki 2023 metų vidurio turėtų apimti 99 proc. šalies teritorijos, teigia „Telia Lietuvos“ atstovai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.  „Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ rugsėjį išplatino antrąją 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją ir pritraukė papildomo kapitalo, kas pusmetį mokant 6 proc. metų palūkanas. Emisijoje dalyvavo tiek mažmeniniai, tiek didesni investuotojai, didelį susidomėjimą parodė ir privačios bankininkystės klientai – iš viso 111 fizinių ir juridinių asmenų, antradienį pranešė bendrovė.

Trakų rajono savivaldybės administracija praneša, kad nuo rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybėje pradedamas 2022–2023 metų šildymo sezonas, rašo Made In Vilnius. Šildymas per dvi darbo dienas bus įjungtas visuose Trakų rajono daugiabučiuose namuose ir įstaigose. Šildymo įjungimą pastatuose organizuoja daugiabučių namų valdytojai ir šildymo sistemų prižiūrėtojai.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nuo balandžio kas mėnesį mažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,7 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 1,629 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis).  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį augo 0,6 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – mažėjo 2,3 proc., automobilių degalų prekybos – didėjo 7 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

„Marijampolės pieno konservų“ valdomos Lukšių pieninės darbuotojams paskelbtos ilgalaikės prastovos, dalis jų išėjo iš darbo, antradienį pranešė „Lietuvos rytas“. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lukšių pieninės darbuotojams pasiūlyta rinktis ilgalaikes prastovas, vykti į darbą Jurbarko padalinyje, kuriame sutelkta gamyba, arba nutraukti darbo santykius. Maždaug 30 asmenų pasirinko išėjimą iš darbo ir užsiregistravo tarnyboje.

Darbo partijos frakcija antradienį rengia susitikimą su finansų ministre Gintare Skaiste dėl valstybės valdomos „Ignitis grupės“ veiklos bei aukštų elektros kainų. Pasak frakcijos nario Vytauto Gapšio, frakcija nori pasiteirauti ministrės, kokiomis lėšomis numatoma kompensuoti išaugusias kainas vartotojams, ar „Ignitis grupė“, kurios akcijas ji valdo, išpildo visus lūkesčius.  „Pagrindinė tema, dėl kurios kvietėme, susijusi su energetika.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

Dėl techninės priežiūros antradienį laikinai stabdoma Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje, pranešė „Klaipėdos nafta“.   Bendrovė nurodė, kad terminalo veiklą sustabdys antradienį 7 valandą ryto, o ją atnaujinti planuojama šeštadienį.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars Vyriausybės pateiktą siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų. Pasak tarybai pirmininkaujančios Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės, posėdyje bus pristatytas Vyriausybės siūlymas.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Aplinkos ministrui ir kai kuriems vandens tiekėjams siūlant įstatymu įtvirtinti, kad Lietuvos gyventojai per vandens tiekimo tarifą galėtų finansiškai prisidėti prie Ukrainos vandentiekio atstatymo, kai kuriems Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams kilo abejonių. Tokia idėja abejoja ir tris didžiausius Lietuvos vandens tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį Vilniuje rengiant protesto akciją dėl  pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimo šio verslo įmonėms, asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad  pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė – daugiau nei per 2020-2021 metais. Jos teigimu, bankrotų bus dar daugiau, jeigu Vyriausybė panaikins PVM lengvatą. E. Šiškauskienės teigimu, nelikus lengvatinio PVM tarifo, verslas užsidarys masiškai.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europa turi stiprinti savo ambicijas žaliosios transformacijos srityje ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami ištekliai. Ministrės teigimu, žalioji pertvarka yra vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti ekonomikos atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tai G. Skaistė aptarė su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdybos nariais, pranešė Finansų ministerija.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama bankrutuojanti elektros tiekimo bendrovė „Inter RAO Lietuva“ rugpjūtį šalyje pirmavo pagal vidutinę atlyginimo medianą, kuri siekė 11,4 tūkst. eurų, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Įmonėje, kurioje šiuo metu dirba 6 darbuotojai, vidutinis atlyginimas paskutinį vasaros mėnesį siekė 31,3 tūkst. eurų.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Sostinės būsto nuomos rinkoje paklausai ir toliau viršijant pasiūlą, visuomenei oficialiai buvo pristatyti pirmieji daugiabučiai, skirti tik nuomai. Vilniaus Šnipiškių rajone esančiame „Naujojo Skanseno“ kvartale, įsikūrusiame tarp Žalgirio ir Linkmenų gatvių, pirmuoju etapu pasiūlyti 124 įvairaus dydžio butai projekte „Lumi namai“, kuriuos valdo estų nekilnojamojo turto plėtotoja „Lumi Capital“. Šiuo žingsniu realizuojamas praėjusiais metais NT rinką sudrebinęs 125 mln.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Kristina Gesevičienė ir Jevgenija Furgasė pasidalijo komentaru, kaip veiks nauji ribojimai.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Lietuva susiduria su dideliu skurdu energetikos srityje, pirmadienį vykusioje Lietuvos statistikos departamento konferencijoje kalbėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Jis įvardijo, kokios to priežastys ir išskyrė keturis didžiausią įtaką turinčius veiksnius. Anot K. Kupšio, energetinį skurdą Lietuvoje lėmė ne vien tik karas, o kur kas daugiau įvairių veiksnių.

Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesio viduryje grūdų vidutinės supirkimo kainos padidėjo, o rapsų – sumažėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 12–18 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 313,7 euro už toną – 2,8 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 44,6 proc. brangiau nei prieš metus skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašariniai miežiai supirkti po 283,1 euro – atitinkamai 7,1 proc. ir 53 proc. brangiau, rugiai supirkti po 250,7 euro – atitinkamai 10,1 proc. bei 53 proc.

Liko paskutinė savaitė pateikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, primena Žemės ūkio ministerija Šiam paraiškų laikotarpiui skiriami 105,3 mln. eurų ir ja pasinaudoti gali visų žemės ūkio sektorių, taip pat ir augalininkystės, atstovai, tačiau parama neteikiama traktoriams įsigyti, o kombainų įsigijimas nefinansuojamas augalininkystės sektoriams atstovams. Pratęsti paraiškų surinkimo laikotarpio neplanuojama.

Pirmadienį į kosmoso platybes iškeltas Šiaulių banko skyrius, kuriame sėkmingai atlikta pirmoji finansinė operacija – sudaryta kredito kortelės sutartis su nepailstančia kosmoso tyrinėtoja ir mokslo žurnalistikos puoselėtoja Goda Raibyte, rašoma pranešime spaudai. Į kosmoso erdvę iškeltas skaitmeninis ekranas su veikiančiu interneto ryšiu. Virtualus banko skyrius buvo nuskraidintas specialiu kosminiu įrenginiu, kuris leidžia objektus iškelti į aukščiausius atmosferos sluoksnius.

Nuo antradienio iki spalio 1-osios dėl techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla, o laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos degalais tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ per finansinius metus – nuo 2021-ųjų gegužės iki 2022-ųjų balandžio – gavo 857,9 mln. eurų audituotų pajamų, arba 59 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (539,6 mln. eurų).  Per šį laiką „Circle K Lietuva“ uždirbo 18,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 11 proc. daugiau (17 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, – turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinės paramos mokiniams.

Finansų ministerijai prieštaraujant Lietuvos Banko, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Seimo biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų nuomonei, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kviečia į akciją, kuria norima parodyti Lietuvos valdžiai realią šios industrijos padėtį, rašoma pranešime spaudai. Akcija vyks šių metų rugsėjo 27 dieną, nuo 11:00 iki 13:00 Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, ir joje dalyvauti ruošiasi restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos.

Bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų tiekėja „BankingLab“ savaitgalį patyrė kibernetinę ataką. Dėl to tiek įmonė, tiek atsakingos institucijos pradėjo tyrimą.  Ataka iš užsienio valstybės užfiksuota penktadienį po vidurnakčio ir tęsėsi šeštadienį bei sekmadienį, pirmadienį pranešė įmonė. Paslaugos vėl teikiamos nuo pirmadienio ryto, BNS pranešė įmonės vadovas Narimantas Bloznelis.

Lietuvos ekonomikos augimas išsikvepia. Dėl rekordinės infliacijos, suprastėjusių gyventojų ir verslo lūkesčių šalies ekonominis aktyvumas bus mažesnis nei prognozuota anksčiau. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų ūgtelėti 2,1 proc., o kitais metais – vos 0,9 proc. Kainos ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai, tad gyventojų padėtis prastės. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pirmadienį pristatęs naujausias ekonomikos prognozes.

„Luminor“ bankas suteikė žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos grupei „Linas Agro Group“ ir dvylikai jos įmonių trumpalaikių 118 mln. eurų paskolų. Lėšos būtinos augančioms apyvartinėms lėšoms.  Paskutinė sutartis dėl 7 mln. eurų paskolos įmonei „Linas Agro konsultacijos“ pasirašyta praėjusį penktadienį, pirmadienį pranešė grupė.  „Linas Agro Group“ finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad nuo pavasario bendrą grupės trumpalaikį finansavimą „Luminor“ padidino 35,5 mln. eurų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsimena, kad naujausios centrinio banko skelbiamos šalies ekonomikos prognozės bus prastesnės nei banko analitikų skaičiuotos birželį.   „Kaip visada, formuojasi tam tikras konsensusas, – galima pasižiūrėti ir į tarptautinę aplinką, ką mes aiškiai matome, kad praėję metai buvo pakankamai stiprūs augime – ir Lietuvai, ir pasaulio ekonomikai, šie metai silpnesni, kiti metai dar silpnesni.

Rusijai ketinant nuo spalio 1 dienos įvesti atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungos (ES) vežėjams, kai kurie  Lietuvos transporto įmonių atstovai sako, kad didžiosioms įmonėms žala bus minimali, tačiau kur kas labiau nukentės smulkus ir vidutinis verslas. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, didžiosios Lietuvos bendrovės jau nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiau traukėsi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

Lietuvos bankas pirmadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes. Šiemet birželį bankas prognozavo, jog 2022 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento. LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.