Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pirmadienį pristatęs naujausias ekonomikos prognozes. Anot jo, „Ekonominė padangė atrodo dargana“.
„Pildantis neigiamoms rizikoms dėl karo prieš Ukrainą eigos ir energetinio šoko, šalies ekonomika augs lėčiau, ilgiau užsitęs ir padidėjusi infliacija.
Tokioje aplinkoje palaikome ir raginame įgyvendinti itin tikslingai orientuotas valstybės pagalbos pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir verslams priemones“, – sakė G. Šimkus.
Rusijos tęsiamas ir eskaluojamas karas prieš Ukrainą reikšmingai padidino pagrindinių energijos ir maisto žaliavų kainas.
Nors dalis jų grįžo iki artimo prieš karo pradžią lygio, kai kurių žaliavų, ypač gamtinių dujų, kainos ir toliau yra reikšmingai didesnės ir itin nepalankiai veikia ekonomikos raidą.
Vyraujant neapibrėžtumui dėl energijos išteklių ir aukštai infliacijai, lėtėja pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kartu ir Lietuvos, ekonomikų augimas.
Šių metų bendrojo vidaus produkto 2,1 proc. augimo prognozė nekeičiama, kadangi pastebimai suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja reikšmingai geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai.
Tačiau 2023 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 0,9 proc.
Kainos augs greičiau nei atlyginimai
Nepaisant lėčiau augančios ekonomikos, darbo rinkoje vis dar jaučiamas darbuotojų stygius, o nedarbas sumažėjo iki 5,2 proc. Pastarąjį kartą toks žemas nedarbo lygis buvo prieš 2008–2009 m. finansų krizę.
Trūkstant darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, nors ir lėtesniu tempu nei pastaruosius kelerius metus.
Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7, o 2023 m. – 8,7 proc., jei minimalioji mėnesinė alga kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15 proc.
Vartojimo perspektyvas temdo aukšta infliacija – vartotojų perkamoji galia mažėja, kainų augimui viršijant darbo užmokesčio kilimą.
Šiemet metinė infliacija sieks 18,3, tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet infliacijos rodiklis turėtų sudaryti 8,4 proc.
Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai ir tolesnė jo eiga. Šio veiksnio pobūdis lemia, kad šiuo metu šalies ekonomikos prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas.
Reikšmingi energijos žaliavų kainų, ypač gamtinių dujų, svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, o tai lemia atsargesnį namų ūkių vartojimą ir riboja įmonių norą investuoti.
Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos bankas teigiamai vertina pagalbos gyventojams ir verslui priemones, kurios atitinka šiuos principus:
1) teikiama tikslingai orientuota pagalba pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir verslams;
2) parama jos gavėjus pasiekia automatiškai, jei jų gyvenimo ar veiklos sąlygos pablogėja iki numatytų kriterijų;
3) taikomos paramos priemonės pernelyg nesumažina paskatų taupiai ir racionaliai naudoti energijos išteklius;
4) viešosiomis lėšomis nesukuriama perteklinė paklausa, nes tai didintų infliaciją ir
5) priimtos priemonės ilgu laikotarpiu spartins ekonomikos perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažins priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Šiemet birželį bankas prognozavo, jog šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento.
LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.
Finansų ministerija kiek anksčiau rugsėjį skelbė, kad metinis BVP augimas šiemet sieks 1,6 proc., o 2023 metais – 1,4 proc., tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms šalies BVP pokytis 2023 metais gali būti bent dviem punktais mažesnis.
Kažkaip kitur Europoje randama išeitis, o pas mus, tik veržkitės diržus.
30 metų ta pati dainelė
