Tuo metu 54 mažesnius vandens tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas nemano, kad toks paramos būdas iššauks neigiamą visuomenės reakciją.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis teigė, jog savanoriška parama tokiu būdu taptų privaloma.
„Asociacijos ar organizacijos taps tie geriečiai, kurie teiks paramą žmonių sąskaita. Manau, kad apie tai dar reikia kalbėtis“, – pareiškė jis.
Komitetas dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos nebalsavo, tik išklausė suinteresuotų šalių argumentus ir motyvus, o galutinį sprendimą priims šį trečiadienį. Pataisa leistų įmonėms į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą įskaičiuoti papildomą vieną centą už sunaudotą kubą vandens.
Tai geriamojo vandens tiekimo bendrovės galėtų daryti tik tuo atveju, jeigu tam neprieštarautų savivaldybės tarybos.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad šios lėšos būtų skiriamos Ukrainai padėti karo niokojamos šalies vandentvarkos sektoriui. Ministras tikino, kad remti karo nuniokoto Ukrainos vandentiekio atstatymą yra būtina.
„Ta pagalba yra būtina, nes dabar ukrainiečiams tiekiamas techninis vanduo“, – teigė ministras.
Pataisos iniciatorės – Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Mižutavičius Seimo nariams siūlė ir kitą paramos būdą – nustatyti ne vieno cento, o 1–5 centų už kubą priedą prie sąskaitos, priklausomai nuo įmonės finansinio pajėgumo.
„VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), vertindama finansinį įmonių pajėgumą, galėtų paramą nustatyti“, – siūlė jis.
„Vidutinė šeima per mėnesį sunaudoja 10 kubų vandens. Tai net prie nustatyto vieno cento paramos per mėnesį būtų 10 centų. Nemanau, kad tai yra kokia našta ir nemanau, kad tai turėtų iššaukti visuomenės neigiamą reakciją“, – svarstė B. Mižutavičius.
Tačiau asociacijos „Vandens jėga“, vienijančios tris didžiausius Lietuvos vandens tiekėjus – „Vilniaus vandenis“, „Kauno vandenis“ ir „Klaipėdos vandenį“ – vadovas Marius Šveikauskas pareiškė, kad siūloma paramos forma ir įmonių diferencijavimas nepriimtinas.
„Visos šitos sąnaudos guls ant klientų pečių. Priverstiniai paramos davėjai taps paprasti žmonės“, – aiškino M. Šveikauskas.
Pasak jo, jeigu bus pritarta diferenciacijai, Švenčionių gyventojas priverstinai mokės tik vieną centą, o kito miesto gyventojas, pavyzdžiui, penkis centus, nes jam vandenį tieks didesnė įmonė.
Be kita ko, jis abejoja, ar tokia pataisa dėl paramos gyventojų sąskaita iš viso turėtų atsirasti įstatyme.
