Lietuvos verslas

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Maisto prekės brangsta kone kasdien. Pardavėjai net nebespėja atspausdinti naujų etikečių. Tad sena kaina tiesiog nubraukiama tušinuku, o šalia klijuojama jau nauja – pastebimai didesnė. Pirkėjai piktinasi, kad tokiu tempu augant kainoms, pinigų nebeužteks ir maistui. Tuo metu prekybos tinklo atstovai tikino, kad rankiniu būdu, kainų įprastai nekeičia, tad atsiprašė pirkėjos ir tikino, kad situaciją išsiaiškins.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo kabinete pernai pavasarį buvo slapta palikta garsą įrašanti įranga, o nusikaltimo aplinkybes nagrinėja teismas. Į vadovo kabinetą pateko ir įrangą paliko tuometinis įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas, anksčiau vadovavęs įmonei. Praėjusių metų sausį susisiekimo ministras Marius Skuodis jį atleido iš šių pareigų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Penktadienį Briuselyje renkantis Europos Sąjungos (ES) transporto ir energetikos ministrams, Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti dujų kainos viršutinę ribą. Pasak jų, būtina išspręsti rimčiausią – didmeninės dujų kainos – problemą.

Veiklą sustabdžiusios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimas galėtų būti trumpesnis ir paprastesnis – tokią galimybę institucijoms siūlo įvertinti Seimo Ekonomikos komitetas.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, kyla klausimas, ar Lietuvos valdžia šįkart padės verslininkams.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Trys didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – artimiausiu metu šildymo sezono pradėti neplanuoja, tačiau žada reaguoti į besikeičiančią oro temperatūrą. Kaip BNS trečiadienį nurodė uostamiesčio savivaldybė, pagal dabartinę prognozę šildymo sezono kol kas pradėti neplanuojama. Panašiai elgtis planuoja ir Kaunas bei Vilnius. Savo ruožtu sostinės savivaldybė pabrėžia, kad įprastai šildymo sezonas prasideda maždaug spalio viduryje.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva nukrito iš aštuntos į 12-tą į vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, nurodo kasmetinį tyrimą atlikęs Kanados smegenų centras „Fraser Institute“. Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.

Lietuvos bankas (LB) investavo 100 mln. eurų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) obligacijų emisiją, kurios lėšomis finansuojama pagalba nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Investicija papildys tvarumo ir socialiai atsakingo investavimo principais grįstų LB investicijų portfelį, trečiadienį pranešė centrinis bankas.

Nuo metų pradžios tris kartus išaugus vilniečių prašymų skirti socialines išmokas ir kompensacijas skaičiui ilgėja jų nagrinėjimo laikas, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną pirmadienį savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje gyventojams Savivaldybė skelbs informaciją apie konkrečiu laiku pateiktų prašymų nagrinėjimą. „Padidėjęs prašymų srautas lemia vėlavimą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sumažino visų trijų Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, palyginti su gegužę skelbtomis. Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento pareigas pradėjo eiti patyręs finansų srities ekspertas, advokatas Giedrius Rimša. Jis vadovaus 2002 metais įkurtai asociacijai, vienijančiai aštuonias Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje veikiančias bendroves. „Esu dėkingas Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos valdybai už pasitikėjimą. Tai naujas etapas mano karjeroje, tačiau gyvybės draudimo, kuris yra svarbi Lietuvos finansų sistemos dalis, iššūkiai man puikiai suprantami.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,7 proc. iki 1,08 mlrd. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 4,3 proc. iki 264,7 mln. eurų: alaus – 14 proc. iki 65,9 mln. eurų, vyno – 6,1 proc. iki 32,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,7 proc. iki 162,1 mln. eurų, tarpinių produktų – mažėjo 5,6 proc. iki 3,97 mln.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Seimo kanceliarija taupant išteklius siūlo žiemą mažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, stabdyti dalį liftų. Seimo valdybai trečiadienį pristatytame išteklių taupymo plane šiomis ir kitomis priemonėmis numatyta sutaupyti iki 70 tūkst. eurų išlaidų per metus, informavo Seimo kanceliarija.

Į Vilnių atvyksta pasaulio centrinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų atstovai, politikos formuotojai, akademinės bendruomenės nariai, praneša Lietuvos Bankas. Jau ketvirtadienį, rugsėjo 29 dieną, jie dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (angl.

Rugsėjo 21-23 d. į tarptautinį renginį Vilniuje jau ketvirtą kartą rinkosi fotonikos technologijų ekspertai ir pažangiausių įmonių atstovai. „Baltic Photonics“ – tai kasmet vykstantis renginys, suburiantis fotonikos technologijų ekspertus ir lyderius diskutuoti apie technologijų plėtrą, pritaikymą ir iššūkius, taip pat pritraukiantis tarpsektorinių pramonės šakų atstovus aptarti pagrindines problemas ir poreikius.

Seimo valdyba trečiadienį panaikino prieš kelias kadencijas įvestą draudimą parlamento rūmuose prekiauti alkoholiniais gėrimais. Dauguma valdybos narių nutarė leisti Seimo rūmuose, maitinimo vietose, prekiauti ne stipresniu kaip 15 proc. alkoholiu. Teikdamas šį siūlymą Seimo kancleris Modestas Gelbūda teigė, kad šis leidimas būtų svarbus ieškant naujo maitintojo, mat rugpjūtį neatsirado nė vienos įmonės, norinčios teikti maitinimo paslaugas parlamentarams ir Seimo darbuotojams.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 2,7 karto arba 58,5 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst. „Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo minus 16 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 5 proc. punktais. Paskutinį kartą toks žemas rodiklis buvo 2020 metų balandį, kai dėl COVID-19 buvo paskelbtas karantinas. Rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.  Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei rugpjūtį: 15 proc.

Lietuvos valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos nuogąstauja dėl planuojamos valstybės tarnybos reformos ir sako, kad ji blogins sąlygas, naikins socialines garantijas.

Metines finansines ataskaitas už 2021 metus jau yra pateikę apie 113 tūkst. juridinių asmenų – 59 proc. visų, kurie turi tokią prievolę. Registrų centro teigimu, šiemet pateiktų ataskaitų skaičius yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė teigė, kad finansines ataskaitas pateikusių ir tai laiku padariusių juridinių asmenų skaičius kasmet auga.

Verslas ir savarankiškai dirbantys gyventojai laiku negrąžino 34 mln. eurų pandemijos metu atidėtų mokesčių – 4,5 proc. visos jų sumos. 24 mln. eurų bandoma išieškoti priverstinai, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė. Iki rugsėjo 1-osios nutraukta 24,1 mln. eurų vertės sutarčių dėl mokestinių paskolų be palūkanų – tai reiškia, kad vėluojant sumokėti atidėtus mokesčius verslas ar gyventojai neprašė laukti ilgiau ar keisti kitas sąlygas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje ir palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptars elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateiks prognozes 2023 metams.   Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį spręs, ar įpareigoti Finansų ministeriją labiau rūpintis neveikiančia sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“.   Parlamentarai norėtų, kad būtų supaprastinti „Lifosos“ produkcijos pardavimai Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams.

Nemažai vairuotojų viename intensyvaus eismo kelyje netikėtai gavo greičio viršijimo baudas, kuriose dar ir skirtingai nurodyti leidžiami vidutiniai greičiai. Žmonės pasipiktinę, kad baudas gavo anksčiau, nei buvo nustatyti ribojimai, be to, greičio matuokliuose ir ženkluose leidžiamas greitis skyrėsi, o ženklai keitėsi net keletą kartų. Portalo tv3.lt redakcija gavo kelis skaitytojų nusiskundimus apie kelio ruožą tarp Klaipėdos ir Šilutės, kuriame buvo masiškai gaunamos baudos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo pasitikėjimas interpeliaciją atlaikiusiu energetikos ministru Dainiumi Kreiviu priklausys nuo derybų Europos Sąjungoje ir su Švedija „Aš žiūriu ir žvelgiu į tai, kaip seksis ministrui Kreiviui įgyvendinti tas užduotis, kurios jam yra duotos“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas.

Apie 2,1 tūkst. Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ kreditorių pateikė maždaug 43 mln. eurų reikalavimų, tačiau kreditoriai kol kas patvirtino daugiau nei 30 mln. eurų, sako įmonės bankroto administratorius.  „Iš viso įmonei apie 2,1 tūkst. kreditorių pareiškė reikalavimų, kurių bendra suma yra apie 43 mln.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad yra pasirengusios padėti sąjungininkėms Europoje užtikrinti energetinį saugumą po dujotiekiuose „Nord Stream“ aptiktų nuotėkių, ir sakė vertinančios, ar dėl to kaltas sabotažas.

Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos nėra žinomas minimalios mėnesinės algos dydis, vis dar nesutariama, kiek ji turėtų kilti. Taip pat nėra žinomas PVM dydis daliai sričių, neaišku, kiek kils neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Keturi Darbo partijos atstovai Seime antradienį registravo siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms pratęsti iki 2023 metų gruodžio 31-osios.  Pataisą teikia Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Andrius Mazuronis ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, nors premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog dabar maitinimo įmonėms iki 9 proc. sumažintas PVM tarifas nebebus taikomas ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Neveikianti sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ galės atnaujinti gamybą, kai užsitikrins nenutrūkstamą žaliavų tiekimą, kad jos veikla būtų tvari, o ne trumpalaikė, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Įmonė veikia prižiūrima finansų ministrės paskirto laikinojo administratoriaus.   „Dabar svarbiausia yra veiklos atkūrimo ir stabilaus veikimo sąlygos. To mes laukiame iš bendrovės. Čia laikinas administratorius nieko negali nei padėti, nei pakenkti.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

UAB „Vilniaus viešasis transportas” pasisako už kolektyvinę sutartį bei nori išspręsti vieną esminių darbuotojų sąjungos reikalavimų – padidinti darbo užmokestį. Anksčiau miesto meras R. Šimašius pasakė, kad atlyginimai bus dar kartą pakelti.

Dėl išaugusių energetinių kaštų veiklą visiškai ar iš dalies sustabdė jau keliolika stambių įmonių, tūkstančiai darbuotojų laukia prastovose. Po karantino atsigauti bandančias gamybos, paslaugų ir prekybos įmones klupdo nauji iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą ekonomikai gaivinti.

Generalinė prokuratūra antradienį įpareigojo Aplinkos ministeriją spręsti dėl priemonių, kuriomis būtų pašalinti viešųjų želdynų plotų normų pažeidimai.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.