Lietuvos verslas

Lietuvoje yra per 100 tūkst. gyventojų ir įmonių, turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Jau netrukus į jų sąskaitas bus pervesta Europos Sąjungos parama. Už tai, kad verčiasi žemės ūkiu gyventojai ir verslas gaus milijonus eurų niekaip neapmokestinamų pajamų. Ketvirtadienį paskelbtas įsakymo projektas, kuriame yra numatyta, kiek šiemet siūloma skirti pinigų vienos ar kitos rūšies tiesioginėms išmokoms.

Pirmąjį šių metų pusmetį verslo nuomonės lyderiu pagal komunikaciją viešojoje erdvėje buvo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, rodo bendrovės „Kantar“ tyrimas. Į aktyviausiųjų verslo nuomonės lyderių penketuką taip pat pateko „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, teigiama bendrovės pranešime.

Vyriausybė ekstremalių situacijų metu galės laikinai pratęsti energetikos įmonių taršos leidimų galiojimą, o savivalda – leisti įmonėms nepaisyti taršos limitų.  Tai reiškia, kad įmonėms, bus leidžiama naudoti taršesnį kurą, pavyzdžiui, mazutą šilumai gaminti ir laikinai viršyti taršos normas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė  2019 metais pradėtą jūrinės jungties „Harmony Link“ ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Lietuvos gyventojai vartojimui šiemet skolinosi dažniau nei pernai ir didesnes sumas – pirmąjį pusmetį pasiskolinta 715 mln. eurų – 52 proc. daugiau, pasirašyta apie 250 tūkst. sutarčių – 32 proc. daugiau, pranešė Lietuvos bankas (LB) „Matome, kad sparčiai augo visa vartojimo kredito rinka – aktyviai skolino ir kredito įstaigos, ir kiti vartojimo kredito davėjai“, – pranešime sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Seime skinasi kelią pataisa dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimo trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė tokioms Elektros energetikos įstatymo pataisoms: už buvo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką – antrą kartą balsuojant dėl to paties klausimo sprendimą priimti bus galima ne mažiau kaip ketvirtadalio savininkų balsais. Dabar turi balsuoti pusė ar daugiau gyventojų.   Tokia tvarka bus taikoma, jei pirmas susirinkimas nebus įvykęs nesusirinkus daugiau kaip pusei gyventojų.

Šią savaitę įvykus sprogimams Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir įtariant sabotažą, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas sako, jog kertinius Lietuvos dujų infrastruktūros objektus saugo ginkluota apsauga.  „Sustiprintų saugumo priemonių ėmėmės nuo pat pirmos karo dienos. Mūsų kertiniai, esminiai objektai yra saugomi ginkluota apsauga. Be abejo, kad visų dujotiekių Lietuvoje, kurių yra virš 2,3 tūkst.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Bankrutuojanti valymo paslaugų bendrovė „Švaros artelė“ atleidžia visus 52 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad daugiausiai atleidžiama valytojų – 45 žmonės. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 92,5 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos pernai sumenko 13,9 proc. iki 602,4 tūkst. eurų, nuostoliai išaugo 60,4 proc. iki 185,5 tūkst. eurų.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia per 26-erius metus, ekonomistai sako, kad ją lėmė trečdaliu išaugusi centralizuotos šilumos kaina, taip pat kietojo kuro ir maisto produktų brangimas. Anot jų, tikėtina, kad kainos ir toliau augs, didėjančias sąnaudas dėl elektros ir dujų brangimo verslui toliau perkeliant ant vartotojų pečių.

Didėjant spaudimui dėl subsidijų verslui už elektrą ir dujas, Lietuvos aludariai atkreipia dėmesį, kad buvo galimybių pasirengti smūgiui, kurį šiandien patiria verslas, ir investuoti į atsinaujinančią energetiką. Aludariai teigia neprašantys paramos, nes supranta, kad valstybės finansus šiuo metu svarbu naudoti prioritetinėms gynybos ir socialinių reikalų sritims.

Kretingiškis Juozas Maksvytis yra UAB „Terekas“ įkūrėjas. Jis nedideliame Žemaitijos miestelyje Kretingoje gamina taros gamybos įrangą, o jo įmonės tarptautinį prekinį ženklą „FlexBlow“ atpažįsta ne tik Europos, bet ir Vidurinių Rytų, Amerikos, Pietų Afrikos Respublikos pramonininkai. Įmonė, įgyvendinusi projektą pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamą priemonę „DPT pramonei LT+“, padidino savo galimybes sėkmingai konkuruoti pasauliniu mastu.

Veiklą laikinai sustabdžiusi Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ apie atleidimą įspėjo 31 darbuotoją. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Anksčiau bendrovė skelbė, kad planuoja atleisti apie 5 proc. darbuotojų, o dalis jų bus išleista į prastovas.

Statybos sąnaudų elementų kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, didžiausios įtakos kainų pokyčiui turėjo 1,2 proc. augusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos, 0,4 proc. –  mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos bei 1,2 proc. mažėjęs vidutinis valandinis darbo užmokestis. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 7,7 proc. – pabrango langai ir durys, 2,3 proc.

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugsėjį buvo didesnė nei rugpjūtį. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,8 procento.

Poilsio namus „9 bangos“ Palangoje, šalia Tiškevičiaus rūmų parko, už 4,27 mln. eurų įsigijo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Velocia“, rodo Registrų centro duomenys. Nekilnojamojo turto registre rugsėjo 23 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią „Velocia“ iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigijo 4 aukštų 3,15 tūkst. kv.

Įvairių verslų atstovai ketvirtadienį Seime  pasakos, kokių problemų patiria dėl itin pabrangusių energijos išteklių, didelės infliacijos ir karo Ukrainoje pasekmių bei ko tikisi iš valdžios, kad būtų išsaugotas tiek verslas, tiek darbo vietos.    Parlamentinės opozicijos inicijuojamoje diskusijoje Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas bandys įtikinti, kad bet koks mokesčių didinimas karo ir krizės akivaizdoje yra restoranų verslo žlugdymas.

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei sustojus jų vystymui, o rinkos reguliuotojui atlikus tyrimą, rezervuotų jų galių bendra apimtis sumažėjo beveik 1 gigavatu (GW), arba ketvirtadaliu, tačiau tai dar nėra galutinis rezultatas, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Seime skinasi kelią geriamojo vandens tiekimo kainodaros pertvarka, numatanti, kad Energetikos reguliavimo taryba (VERT) koreguotų paslaugos kainą, jeigu elektros bei dujų kainos keistųsi 30 proc. į vieną ar kitą pusę. Tai reiškia, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga gali pabrangti dar šiemet.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) atsisakant nebenaudojamos 42 hektarų ploto žemės su pastatais Naujininkuose, Vilniaus valdžia planuoja per dešimtmetį šią teritoriją paversti gyvenamųjų namų ir biurų kvartalais su socialiniais ir kultūros objektais, be to, čia galėtų atsirasti ir naujas savivaldybės pastatas bei „ministerijų miestelis“.  „Mūsų tikslas, kad teritorija tarp Naujininkų ir Naujamiesčio taptų dar geresne „Paupio“ kvartalo versija (iki šiol geriausiu laikomu pramoninės teritorijo...

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma „Sodros“ biudžete, kuriam oficialiai pritarė jos taryba, kurią sudaro socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ekonomikos ir inovacijų viceministrai, taip pat darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia.  „Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Maisto prekės brangsta kone kasdien. Pardavėjai net nebespėja atspausdinti naujų etikečių. Tad sena kaina tiesiog nubraukiama tušinuku, o šalia klijuojama jau nauja – pastebimai didesnė. Pirkėjai piktinasi, kad tokiu tempu augant kainoms, pinigų nebeužteks ir maistui. Tuo metu prekybos tinklo atstovai tikino, kad rankiniu būdu, kainų įprastai nekeičia, tad atsiprašė pirkėjos ir tikino, kad situaciją išsiaiškins.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo kabinete pernai pavasarį buvo slapta palikta garsą įrašanti įranga, o nusikaltimo aplinkybes nagrinėja teismas. Į vadovo kabinetą pateko ir įrangą paliko tuometinis įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas, anksčiau vadovavęs įmonei. Praėjusių metų sausį susisiekimo ministras Marius Skuodis jį atleido iš šių pareigų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Penktadienį Briuselyje renkantis Europos Sąjungos (ES) transporto ir energetikos ministrams, Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti dujų kainos viršutinę ribą. Pasak jų, būtina išspręsti rimčiausią – didmeninės dujų kainos – problemą.

Veiklą sustabdžiusios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimas galėtų būti trumpesnis ir paprastesnis – tokią galimybę institucijoms siūlo įvertinti Seimo Ekonomikos komitetas.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, kyla klausimas, ar Lietuvos valdžia šįkart padės verslininkams.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Trys didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – artimiausiu metu šildymo sezono pradėti neplanuoja, tačiau žada reaguoti į besikeičiančią oro temperatūrą. Kaip BNS trečiadienį nurodė uostamiesčio savivaldybė, pagal dabartinę prognozę šildymo sezono kol kas pradėti neplanuojama. Panašiai elgtis planuoja ir Kaunas bei Vilnius. Savo ruožtu sostinės savivaldybė pabrėžia, kad įprastai šildymo sezonas prasideda maždaug spalio viduryje.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva nukrito iš aštuntos į 12-tą į vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, nurodo kasmetinį tyrimą atlikęs Kanados smegenų centras „Fraser Institute“. Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.

Lietuvos bankas (LB) investavo 100 mln. eurų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) obligacijų emisiją, kurios lėšomis finansuojama pagalba nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Investicija papildys tvarumo ir socialiai atsakingo investavimo principais grįstų LB investicijų portfelį, trečiadienį pranešė centrinis bankas.

Nuo metų pradžios tris kartus išaugus vilniečių prašymų skirti socialines išmokas ir kompensacijas skaičiui ilgėja jų nagrinėjimo laikas, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną pirmadienį savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje gyventojams Savivaldybė skelbs informaciją apie konkrečiu laiku pateiktų prašymų nagrinėjimą. „Padidėjęs prašymų srautas lemia vėlavimą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sumažino visų trijų Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, palyginti su gegužę skelbtomis. Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento pareigas pradėjo eiti patyręs finansų srities ekspertas, advokatas Giedrius Rimša. Jis vadovaus 2002 metais įkurtai asociacijai, vienijančiai aštuonias Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje veikiančias bendroves. „Esu dėkingas Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos valdybai už pasitikėjimą. Tai naujas etapas mano karjeroje, tačiau gyvybės draudimo, kuris yra svarbi Lietuvos finansų sistemos dalis, iššūkiai man puikiai suprantami.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,7 proc. iki 1,08 mlrd. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 4,3 proc. iki 264,7 mln. eurų: alaus – 14 proc. iki 65,9 mln. eurų, vyno – 6,1 proc. iki 32,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,7 proc. iki 162,1 mln. eurų, tarpinių produktų – mažėjo 5,6 proc. iki 3,97 mln.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.