Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.
Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2023-aisiais prognozė apkarpyta nuo 3 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 2 proc. iki 0,8 proc., Estijos – nuo 2,5 proc. iki 1 procento.
Kita vertus, Londone įsikūrusio ERPB ekonomistai patvirtino prognozės šiems metas: Lietuvos ūkio augimas sieks 2 proc., Latvijos – 2,5 proc., Estijos – 1,5 procento.
ERPB regiono ekonominio augimo prognozė šiems metams pagerinta nuo 1,1 proc. iki 2,3 proc., tačiau kitąmet – pabloginta nuo 4,7 proc. iki 3 procentų.
1991 metais įkurtas ERPB padėti buvusio sovietinio bloko šalims pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, vėliau išplėtė savo veiklą, įtraukdamas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis. Dabar jo dalininkės yra 64 valstybės narės, Europos Sąjunga ir Europos investicijų bankas. Pagrindinis vaidmuo šioje tarptautinėje finansų institucijoje tenka Europos šalims, tačiau kelios kitos valstybės, tokios kaip JAV ir Japonija, taip pat dalyvauja priimant sprendimus.