O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.
Žada daugiau kompensacijų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys asmenys.
„Nesvarbu, kokia kuro rūšimi šildysis. Artėjantį šildymo sezoną, gali kreiptis kompensacijos į savivaldybę – tiek naudojantys malkas ar medžio granules, geoterminį ar dujinį, centrinį šildymą, šildosi elektra ar kūrena anglimis. Kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, žmonės su negalia, asmenys, įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga.
Nepasiturintiems gyventojams už naudingojo būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui“, – komentavo ministerija.
Jos teigimu, apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
„Pavyzdžiui, keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1099 eurų „į rankas“ (2 MMA „į rankas“), šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt. Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – apsilankyti interneto svetainėje www.spis.lt. čia galima rasti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklę https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos“, – komentavo ministerija.
Kaip tikrinamos gyventojų pajamos?
Pasak jos, Seimas po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotam įstatymo pakeitimui, kuriame numatoma, kad, jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui, jeigu asmenys kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
„Gyventojai, siekiantys gauti kompensacijas, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius gaunamas pajamas (darbo užmokestį, autorinį atlyginimą, savarankiškos veiklos pajamas, alimentus, pajamas už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą, dividendus, palūkanas ir kt.).
Tais atvejais, kai savivaldybės duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų – apie gaunamas pensijas, vaiko išlaikymo išmokas, nedarbo socialinio draudimo išmokas ir pan., dokumentų apie gaunamas išmokas pateikti nereikia“, – nurodė ministerija.
Anot jos, vidutiniškai per vieną 2021 m. mėnesį būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 100 tūkst. asmenų už beveik 20 mln. eurų.
2022 m. I pusmečio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų, bendra kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. asmenų (8,7 proc. visų šalies gyventojų) / 175 tūkst. šeimų (14,4 proc. nuo visų namų ūkio skaičiaus šalyje). Išlaidos sudarė apie 30 mln. eurų.
Be to, kad teikiama būsto šildymo išlaidų kompensacija, žmonėms taip pat teikiamos kompensacijos už geriamąjį ir karštą vandenį. Už geriamąjį vandenį kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. pajamų, už karštą vandenį – 5 proc. asmens (šeimos) pajamų“, – vardijo ministerija.
Dalis gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną
Vilniaus šilumos tinklai skaičiavo, kad per 2021–2022 m. šildymo sezoną kompensacijas už centralizuoto šildymo paslaugą gavo apie 30 tūkstančių klientų.
„Praėjusį šildymo sezoną suteikta galimybe atidėti mokėjimus pasinaudojo 165 klientai. Didžioji dalis rinkosi 6 mėnesių atidėjimo terminą ir iki naujo šildymo sezono jau bus išsimokėję atidėtą sumą.
Tačiau dalis gyventojų, kurie vis dar yra skolingi už praėjusį šildymo sezoną suteiktas paslaugas. Tokie asmenys sudaro apie 10 proc. visų bendrovės klientų. Vidutiniškai vienam klientui tenkanti skolos suma yra apie 150–400 eurų“, – komentavo įmonė.
Ji skelbia turinti 210 tūkst. klientų, tad tikėtina, kad skolingi yra bent 21 tūkst. iš jų.
Anot įmonės atstovų, jei klientas nėra pasirašęs susitarimo dėl mokėjimų atidėjimo ar vekselio, yra atliekami įprastiniai skolos išieškojimo veiksmai, numatyti teisės aktuose. Tarp tokių yra ir skolų išieškojimas per antstolius.
„Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl pirmiausia su sąskaitų nemokančiais klientais ieškome kompromiso. Praėjusį šildymo sezoną klientams, turintiems finansinių sunkumų, siūlėme pasirašyti susitarimą dėl mokėjimų atidėjimo ir sąskaitą už tiekiamą šilumos energiją apmokėti dalimis per pasirinktą terminą.
Taip pat yra galimybė pasirašyti vekselį ir skolą sumokėti dalimis. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į klientų aptarnavimo centrą“, – informavo Vilniaus šilumos tinklai.
Gyventojai suskubo pildyti prašymų kompensacijoms gauti
Vilniaus savivaldybė skaičiavo, kad palyginti su pernykščiu rugsėjo laikotarpiu dėl kompensacijų Vilniaus mieste kreipėsi apie 4 kartus daugiau žmonių.
„Pernai per pirmąsias 24 rugsėjo dienas kreipėsi 1724 gyventojai, o šiemet per rugsėjį – jau apie 8 tūkst.
Per dieną sulaukiame daugiau nei 500 besikreipiančiųjų. Jie prašymus teikia atvykdami į Klientų aptarnavimo centrą arba el. paštu. Didžiąją besikreipiančiųjų dalį sudaro pensinio amžiaus sulaukę asmenys, taip pat kreipiasi gaunantys socialinę pašalpą, dirbantys asmenys, šeimos su vaikais. Šiuo metu pensinio amžiaus ar negalią turintiems asmenims teisė į kompensacijas nustatoma 6 mėn. laikotarpiui, kitiems – 3 mėn. arba mažiau, priklausomai nuo individualios situacijos“, – komentare rašė savivaldybė.
Pasak jos, prašymus būsto šildymo išlaidų, karšto ir geriamojo vandens kompensacijos gauti galima teikti visus metus, tačiau įprastai prašymus dėl šildymo kompensacijų asmenys teikia nuo spalio 1 dienos.
„Šiemet suaktyvėjimą jaučiame ir rugsėjo mėnesį. Visgi skubėti gyventojams nebūtina: kompensacijos suteikiamos ir atgaline data – už du praėjusius mėnesius. Taigi norint gauti kompensaciją už spalio mėnesio šildymo sąskaitą, prašymą galima pateikti iki gruodžio pabaigos.
Vilniaus savivaldybė per dieną vidutiniškai sulaukia 4–5 užklausų dėl šildymo sezono pradžios: vieni teiraujasi, kada jis prasidės, kiti prašo pradėti greičiau arba dėl finansinių sumetimų – jį atidėti. Šildymo sezono pradžia skelbiama atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą. Visuomet pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos. Tačiau, jei namo šilumos punktas prijungtas pagal nepriklausomą šilumos tiekimo schemą, gyventojai šildymo sezoną savo daugiabutyje gali paankstinti. Tam reikia namo gyventojų daugumos sutikimo“, – komentavo savivaldybė.
