Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.
„Pateikėme pasiūlymą, kaip galėtume efektyviau pasiekti užsibrėžtus tikslus ir būti lankstesniems apskaičiuojant daugiametes pievas“, – Briuselyje žurnalistams teigė ministras Kęstutis Navickas. „Mes neginčijame žaliojo susitarimo ar klimato kaitos tikslų, tačiau galime investuoti į kitas pastangas, kaip ekologinis apželdinimas, kuris yra už žemės ūkio srities ribų, ir tikimės, kad Komisija mus išgirs ir bus lanksti padėti“, – kalbėjo jis.
Latvijos ministras Kasparas Gerhardas teigė, kad reikalavimai dėl daugiamečių pievų atkūrimo priverstų Baltijos šalių ūkininkus riboti produkcijos auginimą dideliuose plotuose.
„Daugiamečių pievų priežiūros klausimas yra svarbiausias Baltijos šalių ūkininkų prioritetas ir norime rasti gerą sprendimą. Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimai, deja, privers Baltijos šalių ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose. Esu tikras, kad tai nebuvo reglamentų tikslas ir taip pat nepriimtina esamomis geopolitinėmis sąlygomis“, – teigė Latvijos ministras.
Estijos ministras Urmas Kruuse taip pat tikino, kad dabartinėmis aplinkybėmis ūkininkai turėtų būti skatinami gaminti daugiau maisto produktų.
„Mums reikia daugiau lankstumo dėl daugiamečių pievų ateityje. (...) Tikimės, kad Komisija atsižvelgs į mūsų siūlymus“, – teigė jis.
ES reglamentas dabar pareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, kad jiems teks atkurti pievas.
K. Navickas yra sakęs, kad didžiausią nerimą dėl pievų atkūrimo kelia laikotarpis nuo 2023 metų, kai pasikeis referencinių dydžių metai ir sankcijos už pievų ploto mažėjimą.
