Lietuvos verslas

Už „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ruošiasi Vilniaus–Kauno ruožo, kuris apims Kauno geležinkelio stotį, Vilniaus mazgą bei regionines stotis Kaišiadoryse ir Vievyje, rekonstrukcijai. Įmonė pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais.  „LTG Infra“ planuoja, kad šių objektų projektavimo konkursai bus skelbiami dar šiemet, o sutartys su laimėtojais bus pasirašytos 2023 metų antrąjį arba trečiąjį ketvirčiais.

Seimas dar šiemet spręs, ar stringant naujos beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, atidėti jo terminą pusantrų metų – iki 2024 metų vidurio.

Atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonės įmonės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jau gali kreiptis dėl 10 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė paskelbusi kvietimą iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai.  „Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms paskirstysime iki 6 mln. eurų, o didelėms įmonėms iki 4 mln. eurų finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams diegti“, – pranešime sakė viceministras Vincas Jurgutis.

 Vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių energetikos projektų – magistralinį dujotiekį (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos nutiesusios bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl atlygio už darbą toliau aiškinasi teismuose. Šiaulių apygardos teismas lapkričio 14 dieną tenkino „Alvoros“ ieškinį ir įpareigojo „Šiaulių dujotiekio statybą“ sumokėti buvusiai partnerei beveik 157 tūkst. eurų skolą su delspinigiais.

Keturi iš dešimties (41 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų per artimiausius penkerius metus tikisi gauti daugiau negu 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlyginimą. Palyginti su praėjusiais metais, tokio darbo užmokesčio besitikinčių jaunuolių padaugėjo 13 proc. punktų. Daugiau negu šeštadalis (17 proc.) jaunų respondentų viliasi 2,5 tūkst. eurų viršijančio atlyginimo. Pernai tokią algą per artimiausius penkerius metus planavo pasiekti 12 proc.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai Lietuvoje, o brangiausi Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,689 euro iki 1,659 euro, Rygoje – nuo 1,814 iki 1,774 euro, Taline – nuo 1,879 iki 1,839 euro.

Valstybinei miškų tarnybai nuo penktadienio vadovauja verslo ir vadybos specialistas, inžinierius mechanikas Saulius Cironka. „Norėčiau, kad Valstybinė miškų tarnyba taptų patikimu partneriu įgyvendinant ilgalaikius valstybės tikslus ir politiką miškų sektoriuje, kad įstaiga veiktų efektyviai, būtų pažangi, jos paslaugomis besinaudojančių gyventojų ir įmonių lūkesčius atitinkanti organizacija“, – pranešime sakė S. Cironka.

Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Primename, kad jeigu jau buvote įtraukti į pensijų kaupimą, iš jo nutraukti neįmanoma – iki pat pensijos dalis darbo jūsų užmokesčio privalomai nuskaičiuojama ir pervedama į pensijų fondus.

Rusijos griaunamos Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui Lietuva jau suteikė paramos už 3 mln. eurų, o netrukus bus suteikta dar 2 mln. eurų vertės pagalbos, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.   Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Rusija sąmoningai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Mūsų žiniomis, 40 proc. infrastruktūros yra sugadinta – tai yra daugiau nei 400 kritinės paskirties objektų visoje Ukrainoje“, – pranešime cituojamas D. Kreivys.

Gofruotojo kartono ir gofruotojo kartono taros gamintoją „DS Smith Packaging Lithuania“ paveikė dėl karo Ukrainoje Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos ir prarasti klientai, penktadienį rašo portalas vz.lt. Pora įmonių Baltarusijoje, priklausančių akcininkams iš Lietuvos, Vilniaus bendrovei liko skolingos 85 tūkst. eurų.   Per 2022 metais balandžio 30-ąją pasibaigusius finansinius metus bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“ konsoliduotos pardavimo pajamos padidėjo 27 proc.

Rinkos dalyviams teigiant, jog antrojo vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl naujų jo sąlygų gali nesudominti potencialių investuotojų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog pakeitimai kaip tik leistų greičiau atlikti jo įgyvendinimui reikalingus parengiamuosius darbus.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ turės iš naujo įvertinti preliminarios 4 mln. eurų vertės sąskaitybos sistemos diegimo ir vystymo konkurso dalyvių pasiūlymus, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusį trečiadienį panaikino Vilniaus apygardos teismo balandį ir Lietuvos apeliacinio teismo liepą priimtus sprendimus – teismai nutarė, kad bendrovės „InnoForce“ pasiūlymas atmestas teisėtai.

Brangsta ne tik būtinosios prekės ir paslaugos, bet ir įvairios pramogos ar kelionės. Tačiau, panašu, joms gyventojai pasiryžę plačiau atverti pinigines. Finansų specialistai skaičiuoja, kad gyventojai atsisako pramogų ar degalų, tačiau kelionėms pinigų negaili. Žiemos kelionė į Egiptą atsieina apie 450 eurų, o Naujųjų metų kelionei teks pakloti ir 1 tūkst. eurų.

Seimas leido nuo 2023 metų gegužės uždarosioms akcinėms bendrovėms turėti mažesnį įstatinį kapitalą negu jis yra dabar.       Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas: už balsavo 89 Seimo nariai, o trys susilaikė.  Parlamentas nustatė, kad minimalus uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis sieks 1 tūkst. eurų, o ne 2,5 tūkst. eurų, kaip dabar.

Lietuva turėtų mažinti į sąvartynus keliaujančių atliekų apimtį, sako Europos energijos gamybos iš atliekų jėgainių konfederacijos (CEWEP) atstovas. Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas mano, kad politikai dėl to turėtų sudaryti ilgalaikį nacionalinį aplinkosaugos susitarimą.  „Lietuva yra viduryje (kalbant apie Europos Sąjungos šalis – BNS). Jai sekasi neblogai, bet ir ne geriausiai.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatoma, kiek socialinio draudimo įmokų bus surinkta ir kiek gyventojams bus išmokėta pinigų įvairiomis pensijomis ir kitomis išmokomis. Tiesa, ne visiems ir ne visos išmokos augs per 20 proc., kiek šiuo metu brangsta prekės ir paslaugos. Balsuojant už vieną svarbiausių metų dokumentų, Seime virė aštrios diskusijos. O atėjus laikui galutinai balsuoti, opozicija specialia išėmė balsavimo korteles.

Ketvirtadienį darbą pradėjo naujoji bendros „Rail Baltica“ Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdyba, be to, nuo penktadienio „RB Rail“ Lietuvos padaliniui vadovaus technikos direktorius Irmantas Butkauskas, kuris pakeis Marių Narmontą, pranešė bendrovė.

Galimybė apsipirkti pigiau šiandien yra aktuali daugumai žmonių, todėl Gabrielius Račkauskas (24m.) ir Deivydas Žibkus (23m.) įkūrė portalą Akcijuleidinys.lt, kuriame galima rasti šiuo metu geriausius parduotuvių pasiūlymus. Čia pateikiama informacija yra reguliariai atnaujinama, todėl vartotojai turi galimybę pasitikrinti, kokiuose prekybos centruose šiuo metu yra taikomos didžiausios nuolaidos.

Seimas daro dar vieną pertrauką svarstymuose dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Pertraukos paprašė valdantieji konservatoriai.  „Frakcijos vardu prašau pertraukos“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje teigė Andrius Vyšniauskas.    69 Seimo nariai balsavo už, 20 buvo prieš ir 27 susilaikė. Ketvirtadienį Seimui po svarstymo patvirtinus premjerės Ingridos Šimonytės pataisas pertraukos paprašė ir opozicija, nepatenkinta, kad nebebuvo svarstomos jos atstovų iniciatyvos.

Aplinkos ministerija neplanuoja priemonių mažinti malkų medienos kainą – ji jau pasiekė piką ir šiuo metu mažėja, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje, kainų pikas irgi yra praeityje, todėl dirbtinių intervencijų kažkokių neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Ramono klausimą, ar valstybė imsis priemonių dėl malkų kainų mažinimo.

Seimui ketvirtadienį preliminariai parėmus premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyvą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui pratęsti pusmečiui – iki 2023 metų liepos, Laisvės frakcijos vadovas Vytautas MItalas siekia, kad ji būtų pratęsta metams.  V. Mitalas ketvirtadienį registravo naują siūlymą pratęsti PVM lengvatą iki 2023 metų pabaigos.

Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo įkainių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl valstybės paramos tvarkos vis dar ieškoma kompromiso. „Sprendimo galutinio nėra, pasipiktinimas, kaip visada Lietuvoje, kyla iš diskusijų ir girdime pasipiktinimą. Galutinį sprendimą pristatysime, kai rasime geriausią kompromisą“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo verslui gali būti tik laikina, o ne ilgalaikė, sako Lietuvos banko vadovas. Gedimino Šimkaus teigimu, lengvatos iškraipo rinką.  „Tai yra politikų prerogatyva paskirstyti valstybės lėšas tarp įvairių poreikių, bet iš ekonomisto perspektyvos, ilgalaikės lengvatos (PVM – BNS) poreikio restoranų verslui nėra pagrindo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 22,1 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,7 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,5 proc.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti iki 2023 metų pabaigos siūlantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad dėl šios lengvatos valstybės biudžetas pinigų nepritrūks. Jo teigimu, gerėjantys šių įmonių veiklos rodikliai kompensuoja PVM netektis dėl lengvatos.  „Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad sumažintas tarifas duoda reikšmingų teigiamų ekonominių rezultatų.

Lietuvoje būsto kainos per dvejus išaugo daugiausia visoje Europoje – beveik 40 proc. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja – gyventojams net ir gaunant didesnes pajamas įsigyti būstą vis sunkiau. Apie tai buvo kalbama ketvirtadienį vykstančioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad iki gruodžio 1 dienos Lietuvai pavyks pasiekti susitarimą su Švedija, iš kur Lietuva importuoja daugiausiai elektros, dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. „Manau, kad tas susitarimas bus pasiektas. Tam dar reikės tam tikrų teisės aktų patikslinimų. Yra dirbama, dirba abiejų valstybių reguliatoriai, ministrai ir aš neabejoju, kad tas susitarimas bus pasiektas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir dar kartą pritarė ne visoms premjerės Ingridos Šimonytės siūlomoms pataisoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos“, – pareiškė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  Antrą kartą šaukti posėdį buvo nutarta, nes trečiadienį pažeidžiant Seimo statutą į jį nebuvo pakviesta pakeitimų iniciatorė I. Šimonytė.

Vyriausybei siūlant antrąjį vėjo elektrinių Baltijos jūroje parką statyti be valstybės paramos, o jo vystytojui atlikti visus būtinus tyrimus bei kitus parengiamuosius darbus, rinkos dalyviai sako, jog projektas gali nesudominti potencialių investuotojų. BNS kalbinti ekspertai sako, jog abejonių projekto sėkme kelia valdžios ketinimai visą riziką tiek dėl projekto parengimo, tiek dėl jo veiklos ateityje perkelti vystytojams.

Prekių sandėliavimo ir logistikos įmonė „Talga“ po pusmetį trukusių statybų Alytaus pramonės zonoje atidarys 4 mln. eurų vertės logistikos sandėlį, pranešė bendrovė. „Naujasis logistikos centras orientuotas į gamybos bei didmeninės prekybos įmones. Esame pastebėję, kad nemažai prekių – statybinių medžiagų, buitinės technikos – Baltijos šalis pasiekdavo iš centrinės Lenkijos dalies sandėlių.

Dalis trečiam elektros rinkos liberalizavimo etapui priklausančių, gyventojų jau pasirinko nepriklausomą tiekėją. Tačiau nusprendus šį etapą atidėti, jie gali atsisakyti sutarčių ir likti visuomeniniame tiekime. Tačiau to nelabai nori nepriklausomi tiekėjai. Jie išsiuntė vartotojams laiškus, kuriuose bando atkalbėti nuo sutarčių nutraukimo.

 Valdantieji neturi tvirto sutarimo, kaip ketvirtadienį per svarstymą bus balsuojama dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Pagyvensime, pamatysime, negaliu už nieką garantuoti. Kalbėjome, kad svarbu“, – po valdančiųjų frakcijų vadovų pasitarimo trečiadienio pavakare, dalyvaujant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos bankas (LB) „Revolut“ bankui, kaip elektroninių pinigų įstaigos „Revolut Payments“ teisių ir pareigų perėmėjui, skyrė 70 tūkst. eurų baudą už tai, kad įmonė per nustatytus terminus nepatvirtino ir nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei auditoriaus išvados. LB pranešė, kad įmonė šį pažeidimą jau pašalino.

30-ąjį gimtadienį švenčiantis prekybos tinklas „Iki“ primena pirkėjams, kad gimtadienio žaidimas  tęsiasi ir iki metų pabaigos dar galima laimėti net 4 automobilius bei kvapą gniaužiantį didįjį „Iki“ gimtadienio prizą – 150 tūkst. eurų vertės būstą. „Visus 30 metų siekiame būti arti savo pirkėjų ir pasiūlyti jiems šviežius aukščiausios kokybės produktus patogiose moderniose parduotuvėse.

Ukrainiečius apgyvendinusiems Lietuvos gyventojams ir įmonėms nuo balandžio iki spalio iš viso bus išmokėta apie 8 mln. eurų kompensacijų, trečiadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos duomenimis, vien už spalį numatyta išmokėti apie 1 mln. eurų kompensacijų. Jos mokamos nuo šių metų balandžio.

Sostinės savivaldybės taryba nuo nekilnojamojo turto mokesčio ruošiasi atleisti keturias įmones, valdančias sporto objektus. Taryba siūlo nuo beveik 34 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio šiemet atleisti bendrovę „Vilniaus pramogų arena“, valdančią ledo areną Ąžuolyno gatvėje, „BH Domus Pro“, valdančią sporto klubą su pirtimis Ukmergės gatvėje, žadama atleisti nuo 7 tūkst. eurų mokesčių. Nuo 6 tūkst.

Kasmet dešimtys milijonų visų mokesčių mokėtojų pinigų skiriama viešosios įstaigos Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) išlaikymui. Įstatyme numatyta, kad ji, be kita ko, privalo puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą. LRT vadovybės sprendimu, tai daroma jūsų pinigus leidžiant reklamai pažinčių programėlėje „Tinder“. Ji skirta ir ieškantiems intymių pažinčių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo lapkričio pradžios iki šiol jau laikinai sustabdė 26-ių daug energijos naudojančių įmonių mokesčių išieškojimą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad toks mažas prašančiųjų skaičius jį neramina.    „Vakar dienos skaičiais 26 įmonės kreipėsi, gal šiandien jau daugiau kreipėsi (...) Tai neramina“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė M. Majauskas.

Trumpiau ar ilgiau užsienyje yra padirbėję tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Jeigu darbas svetur buvo legalus, visai gali būti, kad lietuviai ten užsitarnavo ir bent dalį papildomų pensinių teisių.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ dalyvauja tarptautiniame vandenilio technologijų vystymo projekte.  Lapkričio pradžioje Vokietijoje startavusiame trejų metų trukmės projekte „CarbonNeutralLNG“ bus bendradarbiaujama kuriant hibridinę procesų grandinę, apimančią vandenilio gamybą iš biomasės ir jo konversiją į sintetinį metaną, pranešė bendrovė.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje valdančios bendrovės „Rimi Lietuva“ apyvarta per tris šių metų ketvirčius siekė 310,3 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 6,9 proc. didesnė nei per tą patį laikotarpį pernai. „Rimi Lietuvą“ valdančios „Rimi Baltic“ grupės apyvarta augo 2,2 proc. iki 1,257 mlrd. eurų, rodo patronuojančios  Švedijos „ICA Gruppen“ veiklos ataskaitoje pateikti duomenys. „Rimi Baltic“ pajamos Latvijoje sumenko 3 proc. iki 622,5 mln.

Šiaulių bankas paskolino 7,7 mln. eurų transporto ir ekspedijavimo bendrovei „Integre Trans“, kuri įsigis 100 naujų vilkikų. Pasak „Integre Trans“ vadovės ir savininkės Žanos Kel, šiemet bendrovė jau įsigijo apie 400 naujų vilkikų, o 2023 metais ketinama pirkti 500 naujų vilkikų.  „Investuodami į naujų vilkikų parką, per ateinančius trejetą metų siekiame išlaikyti spartų įmonių grupės augimo tempą, kokiu augome pastaruosius keletą metų“, – pranešime sakė Ž. Kel.

Elektros kainai Lietuvoje pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, rinkos dalyviai galės lanksčiau teikti pavedimus biržai ir taip sumažinti kainą. Rinkos taisyklių pakeitimai numato, kad valandinei elektros kainai Baltijos šalyse pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, elektros birža „Nord Pool“ skelbtų antrąjį aukcioną. Tuo metu Lietuvoje pasiekus maksimalią 4 tūkst.

Pernai Lietuvoje atlikta 311,2 mlrd. eurų vertės vietinių mokėjimo operacijų – 10 proc. daugiau nei 2020 metais (282,9 mlrd. eurų). Toks augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Šalies mokėjimo paslaugų teikėjai per metus atliko 738 mln. tokių operacijų, arba 16 proc. daugiau nei 2020 metais.  Vienam Lietuvos gyventojui per metus teko 263 mokėjimų negrynaisiais operacijų – 15 proc. daugiau.   Labiausiai – 19 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad šiandien pradeda veikti subsidijų priemonė itin paveiktuose sektoriuose veikiančioms įmonėms. Šias įmones kvietimai užpildyti paraišką pasieks per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemą „Mano VMI“, rašoma pranešime spaudai. Paraiškas gauti subsidiją galės teikti įmonės, įtrauktos į itin paveiktų sektorių sąrašą.

Konservatorių rinkimų ir Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta mažinti mokesčių lengvatas, naikinti įvairias jų išimtis. Tačiau valdantieji toliau nesutaria, kiek kokių esamų ir naujų lengvatų palikti verslui.

Nors dar nemažai šalies darbdavių privengia žmonių su negalia, daliai tokie darbuotojai niekuo nesiskiria nuo kitų įmonėje dirbančių žmonių. Tokios įmonės siunčia žinutę žmonėms su negalia – jūs esate reikalingi, tereikia atrasti, kur esate laukiami. Saugos tarnybos „Eurocash1“ personalo vadovės Jolitos Nausėdienės teigimu, šiuo metu įmonėje dirba beveik pusšimtis – 48 – darbuotojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią. „Žmonės su negalia mūsų įmonėje Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 4 proc.

30-ąjį gimtadienį mininčio prekybos tinklo „Iki“ stiprybė – tvirta darbuotojų komanda, o nuolatinis dėmesys jų poreikiams, priemonės motyvacijai stiprinti ir kompetencijoms ugdyti padeda išlaikyti ilgamečius darbuotojus ir pritraukti naujų. Pasak Monikos Milės, prekybos tinklo „Iki“ Žmonių ir kultūros departamento vadovės, „Iki“ siekiama kiekvienam darbuotojui pasiūlyti jo poreikius atitinkantį darbo pobūdį ir padėti įgyvendinti profesinius tikslus pasirinktoje srityje.

Daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos gyventojų laiku nesumokėjo žemės mokesčio. Nesudarę sutarties dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo, jie turės mokėti baudas ir delspinigius, o nepriemokos galės būti išskaitomos nuo sąskaitos net neatsiklausus žmogaus. Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), beveik 511 tūkst. žemės savininkų laiku sumokėjo apie 31,7 mln. eurų žemės mokesčio: 499 tūkst. gyventojų (25,5 mln. eurų) ir 12 tūkst. įmonių (6,2 mln.