„Lietuva yra viduryje (kalbant apie Europos Sąjungos šalis – BNS). Jai sekasi neblogai, bet ir ne geriausiai. (...) Manau, kad čia yra kur tobulėti, ypač nukreipiant ženklų atliekų kiekį, kuris šiandien keliauja į sąvartynus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje sakė CEWEP klimato kaitos plano projekto vadovas Fabio Poretti.
CEWEP parengtame Klimato kaitos veiksmų plane yra priemonės, kaip mažinti energijos gamybos iš atliekų poveikį klimato kaitai. Planas apima energijos šaltinių diversifikavimą, sąvartynų mažinimą, šlako panaudojimą energijos gamyboje bei anglies dioksido surinkimą, panaudojimą ir saugojimą.
CEWEP duomenimis, 2019 metais 50 proc. komunalinių atliekų Lietuvoje buvo perdirbama arba kompostuojama, 22 proc. keliavo į sąvartynus, 15 proc. naudota energijos gamyboje, o apie 14 proc. duomenų nebuvo.
Vis dėlto, pasak F. Poretti, energijos gamybos iš atliekų plėtra nėra vienintelis būdas nukreipti atliekas iš sąvartynų.
„Lietuvai reikia imtis priemonių mažinant atliekų kiekį, stengtis skatinti pakartotinio jų naudojimo politiką, statyti naujus atliekų perdirbimo bei kompostavimo įrenginius, kartu galbūt remiant energijos gamybą iš atliekų, kadangi šią spragą reikia užpildyti integruotai“, – teigė CEWEP atstovas.
Pasak F. Poretti, norint pasiekti Europos Sąjungos tikslus iki 2035 metų perdirbti bent 65 proc. atliekų ir ne daugiau nei 10 proc. jų atiduoti sąvartynams, vien atliekų perdirbimo nepakanka.
„Jei norite pasiekti šiuos tikslus, jūs negalite to padaryti tik perdirbdami atliekas – perdirbimui taip pat reikalingas partneris ir tai galėtų būti energijos gamyba iš atliekų. Tai sudarytų bendrą kombinaciją“, – teigė CEWEP atstovas.
„Mes turime pažvelgti į skaičius be noru paremto mąstymo, kad visos atliekos išnyks, mes būsime pajėgūs suvaldyti jų šaltinius ir viską perdirbsime – realioje sistemoje tai neįmanoma“, – pridūrė jis.
Anot F. Poretti, Lietuvos politikai kartu su atliekų tvarkytojais atstovais turėtų susitarti dėl atliekų panaudojimo bei infrastruktūros sukūrimo.
„Lietuvos valdžia kartu su atliekų tvarkymo sektoriaus atstovais turi susėsti prie stalo ir rasti geriausią sprendimą ateičiai, kokia turėtų būti geriausia sistema“, – teigė jis.
Kauno kogeneracinės jėgainės direktorius Ramūnas Paškauskas mano, kad politikai turėtų sudaryti ilgalaikį nacionalinį aplinkosaugos susitarimą.
„Aš manau, kad politikai turėtų sutarti. kad turėtų būti nacionalinis aplinkosaugos susitarimas, kad nežiūrint į besikeičiančias Seimo kadencijas, turėtų išlikti ilgalaikis tvarus aplinkosaugos klausimo sprendimas tiek dėl pačių sąvartynų, tiek dėl pačių atliekų tvarkymo“, – spaudos konferencijoje teigė R. Paškauskas.
„Ar atliekų užteks, ar neužteks – į tuos klausimus jau galutinai yra atsakyta. (...) Mes dar turime ir pramoninių atliekų dalį, kurią tik įvardijame, bet tai yra dar viena dalis atliekų, kurią būtina tvarkyti, kad ji nepasiektų tų pačių sąvartynų“, – pridūrė jis.
Pasak R. Paškausko, dabartinis teisinis aplinkosaugos reguliavimas yra nepalankus atliekas energijos gamybai naudojančių jėgainių atsiperkamumui.
„Bandoma reguliuoti iš energetikos pusės per šilumos dalį, kur mes lyg ir laisvai turėtume šilumos aukcionuose dalyvauti, bet ten atsiranda kažkokie reguliavimai, apribojimai maksimaliai galiai, dėl kurių negalime dirbti visu pajėgumu“, – teigė R. Paškauskas.
„Jeigu tu pradedi spausti vieną, antrą, trečią dalį, tai jėgainė su atsipirkimu ilgalaikėje perspektyvoje atrodo sunkiai“, – pridūrė jis.
Pasak F. Poretti, Europos energijos gamybos iš atliekų sektorius jau yra neutralus anglies dioksido atžvilgiu, o surinkdamas, panaudodamas ir saugodamas anglies dioksidą ateityje galėtų tapti neigiamas. Vis dėlto, anot jo, tam reikalinga politikų parama.
„Kuo labiau į savo įrenginius integruosime anglies dioksido surinkimą, tuo didesnį neigiamą jo ekvivalentą galime pasiekti“, – teigė CEWEP atstovas.
„Tačiau mūsų sektorius to negali padaryti vienas. Jis yra pasirengęs investuoti į anglies dioksido surinkimą, bet kad tai įvyktų mums reikalinga politinė parama bei verslo modelis. Mums reikia sprendimų priėmėjų palaikymo“, – kalbėjo F. Poretti.
„Taip pat reikalinga techninė pagalba, kadangi anglies dioksido surinkimas šiandien vis dar yra brangus, kenčia nuo masto ekonomijos ir norint investuoti į šią technologiją reikia papildomų paskatų“, – pridūrė jis.
