Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas departamento atsisakymas tvirtinti bendrovės pateiktą aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimo – planą. Šio plano AAD nepatvirtino pernai.
Anot AAD, bendrovė „Grigeo Klaipėda“ turi rasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones Kuršių marių būklei po neigiamo daug metų trukusio taršos poveikio atkurti, dėl to nuspręsta apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Pagrindinis AAD tikslas, kad „Grigeo Klaipėda“ atliktų savo pareigą ir atkurtų Kuršių marių būklę profesionaliai bei atsakingai, skelbiama pranešime.
Departamentas pabrėžia, kad bendrovė turėtų parengti naują išsamų aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuriuo būtų iš tiesų atkurta aplinkos būklė, kaip numato teisės aktai.
Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ planuojamas nendrių Kuršių mariose pjovimas, kuriuo siekiama pašalinti iš vandens telkinio ne savo išleistus teršalus, neįrodo siekiamo aplinkosauginio poveikio ir truks neapibrėžtą laike laikotarpį, skelbiama pranešime.
AAD duomenimis, nuo 2021 metų bendrovė jau keturis kartus teikė nendrių pjovimo priemonės planą, bet jame nebuvo nurodyti šio plano įvykdymo terminai, konkrečios šienautinų Kuršių marių nendrynų vietos ir plotai, taip pat nepateikta informacija apie nendrių pjovimo veiklai reikalingus suderinimus su atsakingomis institucijomis.
Anot įstaigos, „Grigeo Klaipėda“ pasiūlytas „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo planas taip pat neišsamus, nenurodyta numatoma nuotekų valymo technologinė schema, įrenginių tipas, projektavimo ir pastatymo terminai, priežiūros, naudojimo, teršalų apskaitos ir kiti klausimai. Be to, įgyvendinus šią priemonę, aplinkosauginis efektas būtų pasiektas tik per 20 metų.
Anot AAD, „Grigeo Klaipėda“ turi išnagrinėti visas galimybes, surasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones kaip visumą, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienus metus.
Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
