Lietuvos verslas

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti. Išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Pirmadienį, lapkričio 21 d., pasaulyje tradiciškai minima televizijos diena. Kaip sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, pastaruosius metus televizija pastebimai keičiasi, todėl itin svarbu tai, kad ji būtų kuo arčiau žiūrovo. Naujienas, anot L. Blaževičiūtės, šiandien sekame ne tik televizijos ekrane – dabar žiūrovas pasineria į vis daugiau platformų, todėl TV3 nuolat ieško būdų, kaip žiūrovams suteikti geriausias patirtis net ir nebūnant namuose.

Lazdijuose pradedamas statyti sporto centras, pirmadienį išplatintame pranešime nurodo projektavimo darbus atlikusi įmonė „Maspro“. „Senojo sporto centro pastato konstrukcija nebebuvo tinkama tolimesniam eksploatavimui, kėlė pavojų lankytojams, todėl pastatas buvo demontuotas. Natūralu, kad gyventojai labai laukia naujos erdvės, skirtos sportui“, – nurodo įmonė.

Gyventojai vis dažniau pastebi parduotuvėse gerokai išaugusias įprastinių maisto produktų kainas. Jos auga kur kas sparčiau nei atlyginimai ar pensijos. Patys prekybininkai pripažįsta, kad kainos gali „svyruoti“, tačiau pirkėjams esą visada siekiama užtikrinti „geriausią kainos ir kokybės santykį“. Vieni gyventojai stebisi, kodėl lietuviai, kitaip nei kokie prancūzai, masiškai dar neprotestuoja dėl tokių kainų.

Lietuva 2023 metais planuoja paprasčiau įdarbinti užsieniečių pramonės ir statybos darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė patvirtinusi trūkstamų darbuotojų sąrašą 2023 metams. Jame nurodomos 175 profesijos, pernai jų buvo 163.    Daugiausiai – 20 – reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui, tarp kurių – staliai, laivų korpusų dažytojai, septynios profesijos susijusios su orlaiviais.

Stipriai išaugus viešąsias paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) paslaugų teikimo ir administravimo kaštams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija joms skyrė 5 mln. eurų. Iki šiol 63 organizacijoms jau paskirta daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Iš viso pateiktos 187 paraiškos 1,97 mln. sumai. Iki gruodžio 5 d. dar galima teikti paraiškas subsidijai gauti, rašoma pranešime spaudai.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Praėjusią savaitę ir savaitgalį šalyje iškritus pirmajam sniegui, gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai rodo sniegui ir šalčiui įveikti reikalingų prekių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas paruošė gausų sniego prekių asortimentą, o pradėjus snigti kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 800 proc., rašoma pranešime spaudai.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-spalį perkrovė 6,6 mln. tonų naftos – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai perkrauta 6,4 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija. 2021 metais terminale perkrauta 7,99 mln. tonų naftos – 1,8 proc. daugiau nei 2020 metais. Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių perkrovus 30,2 mln. tonų krovinių, arba 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, uosto vadovas Algis Latakas sako, kad dabartiniai rezultatai yra geri, nes pranoksta metų pradžios prognozes. Pasak A. Latako, sausio-spalio krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje. „Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Nusprendęs tęsti karjerą už „Ignitis grupės“ ribų, iš grupės traukiasi verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza, pranešė bendrovė.  „Per darbo grupėje metus jis prisidėjo stiprindamas verslo atsparumą vidaus ir išorės veiksniams, didelį dėmesį skyrė kibernetinės saugos užtikrinimui, skaidriai veiklai ir bet kokios korupcijos ar jautrios komercinės informacijos nutekėjimo užkardymui“, – pranešime teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu taikyti tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pa...

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigtos siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ naujojo siuntų skirstymo terminalo statybos. Jis pradėjo veikti lapkričio viduryje. Terminale esanti nauja siuntų rūšiavimo linija leis įmonės darbuotojams paskirstyti 3 tūkst. siuntų per valandą, pranešė įmonė. Centrą statė bendrovė „Hiltus“, ilgalaikei nuomai buvo pasitelktas užsakomojo projekto (angl.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį paaugo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 552,8 euro – 5 proc. daugiau nei rugsėjį ir 47,5 proc. daugiau nei pernai spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, augo 0,4 proc. iki 417,9 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Per devynis šių metų mėnesius pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2,5 karto, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pasak jos, didžiąją dalį, beveik 94 proc., šių pranešimų sudarė iš finansų, elektroninių pinigų įstaigų ir kitų mokėjimo įstaigų gauti pranešimai.

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Patikslinus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, 24 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei politinių partijų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet iš viso pervedė 27,6 mln. eurų, pranešė inspekcija.  Už 2021 metus paramai skirtą mokesčio dalį šiemet skyrė 484 tūkst. gyventojų, 23 mln. eurų gavėjams pervesta liepą.

Prezidento vetuotos ir Seimui grąžintos Mokėjimo įstatymo pataisos. leidžiančios bankams tvarkyti specialius asmens duomenis, bus peržiūrėtos, nes jos gali būti nepakankamai aiškiai argumentuotos, sako Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  „Jeigu žmonėms kyla nerimo, mes galime iš naujo persvarstyti, diskutuoti šį įstatymą, kuriam, atrodė, pasiūlymų ar aštrios kritikos nebuvo anksčiau išsakyta.

Vyriausybė iš beveik 600 mln. eurų vertės naujų Seimo narių pasiūlymų 2023 metų valstybės biudžeto projektui pirmadienį posėdyje pritarė tik dviem.  Nutarta pritarti grupės Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlymui ir papildomai 3,6 mln. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat pritarta siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Valstybei pradėjus teikti paramą verslui dėl aukštų energijos kainų, verslininkai sako, kad  pasinaudoti parama sudėtinga, nes daug įmonių neatitinka kriterijų. Smulkieji verslininkai teigia, jog priemonės skirtos tik  gamybai, stambiam verslui, kiti pastebi, kad nepaisant didelių išlaidų energijai, subsidijų įmonės negauna.  Finansų ministrė sako, jog paramos kriterijus nustatė Europos Komisija (EK), o Vyriausybės pasiūlytas paketas yra pakankamas.

Lietuvos grūdų eksportuotojams ieškant naujų galimybių parduoti produkciją, šiemet atsivėrė trys naujos rinkos – Meksika, Irakas ir Indonezija, prieš pusantrų metų susitarta su Brazilija, tačiau perdirbėjų teigimu, galimybes išvežti lietuviškus grūdus į kai kurias šalis apsunkina pigesni rusiški grūdai.

SBA grupės netiesiogiai valdoma įmonė „Upės projektai“ fasadų gamintojai „KG Constructions“ už jos paslaugas statant biurų pastatą „Green Hall 2“ Vilniuje liko skolinga beveik keturis kartus mažiau nei prašė stiklininkai – per 60 tūkst. eurų, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 16 dieną panaikino pernai gruodį Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį – pagal ją įmonei „KG Constructions“ turėjo būti sumokėta per 112 tūkst. eurų.

Seimui praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarsčius patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pirmadienį spręs dėl Seimo narių įregistruotų naujų pasiūlymų įvairioms reikmėms skirti dar  beveik 500 mln. eurų finansavimą.  Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Vilniaus savivaldybė ketina atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės, jos nuomos mokesčių asmenis ar organizacijas, remiančias reprezentacines savivaldybės sporto bei kultūros įstaigas. Savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas tvirtino, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltos geopolitinės įtampos ir kitų problemų mažėja sporto klubų ir kitų organizacijų rėmėjų ratas, todėl ši priemonė gali paskatinti jų rėmimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ruošiasi remontuoti Kybartų užsieniečių registracijos centro bendrabutį, dėl to ji konsultuojasi su rinkos dalyviais.  Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, atliekant remonto darbus bus tęsiamas buvusių Kybartų pataisos namų, kuriuose pernai rugsėjį įsikūrė užsieniečių registracijos centras, pritaikymas nelegalių migrantų apgyvendinimui.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Ne vienam parduotuvės lankytojui yra tekę susidurti su pypsinčiais prekių apsaugos varteliais. Ir ne paslaptis, kad tokia situacija nebūna maloni, nes, ir neturint blogų ketinimų, dažnai galima pasijusti lyg tikram nusikaltėliui. Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija. Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.

Verslą siūloma atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis, jeigu jis įrodys, kad jos buvo perdirbtos. Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.  Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Šiuo metu rekonstruojamas Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas ieško, kas įrengtų jo edukacines ir ekspozicines erdves. Jose numatyta įrengti interaktyvius žaidimus ir klases, sudaryti galimybę palenktyniauti su skirtingais gyvūnais bei pasimatuoti ūgiu su žirafa, rodo pirkimo dokumentai. Kaip BNS informavo zoologijos sodas, viena, didžioji edukacinių erdvių dalis, sudaranti beveik tūkstantį kv. metrų, bus įrengta naujai pastatytame egzotariumo pastate.

Kalėdines dovanas šiemet pirks aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų, dažniausiai joms planuojama išleisti panašiai, kaip ir pernai – apie 200 eurų, rodo apklausa. Asmeninių finansų patarėja sako, kad dovanų pirkimą vieni žmonės kruopščiai planuoja, kitus šventės verčia elgtis neapgalvotai. Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.

Maisto produktų kainos nesustoja augti. Vartotojai dažnai pastebi atvejus, kuomet viena ar kita prekė Lietuvoje du, tris, o kartais net keturis kartus brangesnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Pastebi ir bendroves, kurios nuolat kalba apie sunkmetį ir esą dėl energetinių išteklių brangimo kelia paslaugų kainas, tačiau tuo pat metu skaičiuoja ir rekordinius pelnus.

Naująjį migrantų centrą Pabradėje už 8,79 mln. eurų statys įmonė „Jungtiniai projektai“. Kaip BNS nurodė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) konkursą laimėjusi bendrovę centrą turėtų pastatyti iki kitų metų pabaigos. „Darbai turi būti atlikti iki 2023-iųjų gruodžio 29 dienos“, – sakė VSAT atstovas. Pasak jo, sutartį su „Jungtiniais projektais“ planuojama pasirašyti „savaitės bėgyje“. Anksčiau planuota, jog tam reikės 5–6 mln.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Kainų didėjimas palietė daugelį skirtingų sričių, tad ilgapirščiai nesnaudžia. Jie taikosi ne tik į maisto prekes parduotuvėse, bet ir į transporto priemones – vagiami automobilių žibintai,  juose paliekami daiktai, valstybiniai transporto priemonės numeriai ar net oro pagalvės. Taigi vėliau gyventojams tenka skaičiuoti tūkstančius eurų siekiančius nuostolius.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 21,7 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje lapkričio 11–17 dienomis vidutiniškai kainavo 206,2 euro, arba 21,7 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 169,47 euro. Latvijoje elektros kaina augo 22,2 proc. iki 206,2 euro, Estijoje – 24,9 proc. iki 190,5 euro už MWh.

Japonijoje metų infliacija praėjusį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o ją skatino didelės energijos sąnaudos ir silpna jena.  Pagrindinės vartotojų kainos, neįskaitant nepastovių šviežių maisto produktų, spalio mėnesį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 metais, ūgtelėjo 3,6 proc. – šiek tiek daugiau nei tikėjosi analitikai.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo dviem centais, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lapkričio 7–14 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,68 euro, dyzelinio kuro kaina siekė 1,87 euro – abiejų rūšių degalai atpigo 2 centais.

Aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo palieka pareigas. Anot ministerijos, jis traukiasi dėl asmeninių gyvenimo planų – grįžta dirbti ir gyventi į Birštoną. Penktadienis yra paskutinė viceministro darbo diena, pranešė ministerija. M. Michaliunjo kuravo urbanistikos, architektūros, inovacijų, statybos, renovacijos ir būsto klausimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Seimo NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu Šaulių sąjungos finansavimas auga 50 proc., taip pat pabrėžia, kad papildomas lėšų skyrimas yra suderintas su premjere Ingrida Šimonyte.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ privalo sumokėti 3 mln. eurų mokestį už 2014–2018 metais į aplinką neteisėtai išleistus ir nedeklaruotus teršalus, galutinai nutarė teismas.  Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). penktadienį pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 3-iąją atmetė „Vilniaus vandenų“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti departamento sprendimą bendrovei priskaičiuoti 3 mln. eurų už taršą be leidimo.

Penktadienį sutrikus SEB banko veiklai, po kiek daugiau nei pusvalandžio ji buvo atkurta. „Visos mūsų paslaugos jau veikia kaip įprastai“, – BNS informavo banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Penktadienį buvo fiksuoti sutrikimai naudojantis mobiliąja programėle, taip pat atsiskaitant e. parduotuvėse, kai savo tapatybę reikia patvirtinti per interneto banką.