Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pajamų šaltinių, plečiant mokestinę bazę per nekilnojamojo turto (NT) bei taršos mokesčius ir mažinant mokestinę aplinką iškraipančias lengvatas.
Paprastai kalbant, tokios rekomendacijos reiškia, kad Lietuvoje daugiau asmenų turėtų mokėti daugiau mokesčių už NT, taip pat taršą, dabartinės mokesčių lengvatos turėtų būti siaurinamos.
Atsakas į iššūkius
Tokias rekomendacijas pateikė savaitę Lietuvoje dirbusi TVF ekspertų misija, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija.
TVF palankiai vertina Vyriausybės atsaką į energijos kainų šoką, kuris sušvelnino neigiamą poveikį ekonomikai ir namų ūkiams.
Kartu pabrėžiama, kad paramos priemonės yra didelė našta biudžetui, todėl ateityje siūloma apsvarstyti tikslingesnes priemones.
Pasak panešimo, TVF pabrėžia, jog Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą ir šiais metais augs sparčiau nei tikėtasi – gerą rezultatą lemia fiskalinė erdvė, darbo rinkos lankstumas ir spartus ekonomikos augimas iki karo Ukrainoje.
Tačiau dėl aukštos infliacijos ir prastėjančios išorės paklausos 2023 metais ūkio augimas lėtės. Nepaisant to, darbo rinka tebėra stipri, o nedarbo lygis yra žemesnis nei prieš pandemiją.
Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, kuris prisideda prie infliacinio spaudimo.
Teigiama, jog Lietuvos finansų sistemai būdingi aukšti kapitalo ir likvidumo rodikliai – ji yra tinkamai pasirengusi numatomam ekonomikos augimo sulėtėjimui.
Nepaisant kylančių palūkanų normų, neveiksnių paskolų lygis yra gerokai žemiau ilgalaikio vidurkio.
TVF vertinimu, fintech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į brandos etapą, pagrindinis dėmesys turėtų ir toliau būti skiriamas pinigų plovimo prevencijos sistemos tolesniam stiprinimui.
Ar įgyvendins rekomendacijas, neaišku
Finansų ministerija neatskleidžia, ar vykdys TVF ir kitų institucijų rekomendacijas.
„Fondo ekspertai taip pat ragina atsisakyti netaiklių ir rinką iškreipiančių mokestinių lengvatų, kurios mažina biudžeto pajamas. Žiūrint į ateitį, svarbu laikytis apdarios fiskalinės politikos, išlaikant makroekonominį stabilumą”, – pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuva surenka kur kas mažiau mokesčių nei kitos išsivysčiusios valstybės. Dėl to nepakanka pinigų tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas, didinti pensijas ir kitas išmokas.
Ne tik TVF, bet ir kitos tarptautinės institucijos ir organizacijos ragina Lietuvą plėsti mokesčių bazę, atsisakyti mokestinių lengvatų.
Tokie siekiai buvo numatyti ir valdančiųjų rinkimų, taip pat Vyriausybės programoje. Nepaisant pažadų Vyriausybė delsia teikti mokesčių įstatymų pataisas.
Aukštos infliacijos ir prastėjančios išorės paklausos kontekste, kitais metais TFP numato Lietuvos ūkio augimo sulėtėjimas.
Nepaisant santūresnių prognozių, darbo rinka išlieka stipri, o nedarbo lygis laikosi žemesniame lygyje, nei prieš pandemiją. Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, kuris sąveikoje su kitais, visų pirma išoriniais veiksniais, prisideda prie infliacinio spaudimo.
„Reaguojant į aukštą infliaciją, Europos centrinis bankas pradėjo didinti palūkanų normas, siekiant prislopinti visuminę paklausą ir taip sumažinti kainų augimą.
Svarbu, kad fiskalinė politika prisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo, o tam reikia atsakingai planuoti valstybės biudžetą, siekiant išvengti perteklinio ekonomikos skatinimo ir netiesioginio tolesnio kainų augimo palaikymo“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.