Pastebi ir bendroves, kurios nuolat kalba apie sunkmetį ir esą dėl energetinių išteklių brangimo kelia paslaugų kainas, tačiau tuo pat metu skaičiuoja ir rekordinius pelnus. Tad vis dažniau svarstoma, ar kainų augimą lemia racionalios priežastys ir kas iš tikrųjų iš to daugiausiai uždirba?
Penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos diskusijoje specialistai diskutavo apie kainų augimą, jo priežastis ir verslininkų godumą.
Diskusijos metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlė nesidžiaugti kalbomis, kad infliacija jau pasiekė piką. Anot jo, ši situacija laikina, vėliau infliacija vėl gali imti didėti.
„Tikėtina, kad matematiškai infliacija lėtės iki kitų metų pavasario. O 2023 metų pavasarį situacija gali pasikeisti kardinaliai. Trumpuoju laikotarpiu metinė infliacija bus lėtesnė. Tai susiję su Covid-19 situacija Kinijoje, kur šuo metu didelis sergamumas. Kinijoje taikomas griežtas karantinas.
Tačiau situacija greitai pasikeis. Kinijai sušvelninus savo karantiną, matysime vartojimo ir investicijų atšokimą. Tai svarbu, nes visos dabartinės žaliavų kainų tendencijos, mažėjančios metalų, naftos, dujų kainos Europoje gali būti laikinos ir gali vėl imti augti kitų metų pavasarį“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvos banko duomenys rodo, kad naujų paskolų verslui palūkanos pasiekė visų laikų rekordą.
„Tai lemia bankų nerimas dėl recesijos ir centrinių bankų bazinių palūkanų didinimas. Jos bus vis keliamos iki pat kitų metų pavasario. Todėl didės palūkanų našta ir Lietuvos verslui“, – sakė A. Izgorodinas.
Kainų augimas naudingas prekybininkams ir valstybei?
Kainų stebėjimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sakė, kad pastaruoju metu beveik nebuvo prekės, kuri nebūtų pabrangusi.
„Kainos pakilo į tokias aukštumas, kad net stebina. Visas šis kainų augimas rodo lyderius, kurie daugiausiai iš to uždirba, tai yra prekybos tinklai, kurie užsideda antkainius ir valstybė, kuri taiko pridėtinės vertės mokestį (PVM). Gamintojai ar perdirbėjai uždirba kur kas mažiau.
Patirdamas iššūkių verslas norėdamas sumažinti riziką pakelia kainas. Tačiau rinkai, prie aukštų kainų, pripratus, jos nebemažinamos. Vartotojas ir toliau perka už tą kainą, kuri iš pradžių šokiravo“, – pastebėjo kainų specialistas.
Jis irgi prognozavo, kad kainos ir toliau kils.
„Kainas sustabdytų tik mažėjantis vartojimas. Jeigu vartotojas ateis į parduotuvę ir pasakys, kad už tam tikrą kainą jis nebepirks“, – atkreipė dėmesį A. Vizickas.
Dar jis pastebėjo, laikinas PVM padidinimas nuo 19 proc. iki 21 proc. tęsiasi jau daugelį metų.
„Valdžia tokiu būdų parodo nesąžiningumą savo rinkėjų atžvilgiu. Tai blogas pavyzdys visai rinkai. Rodoma, kad vartotojas įmonėms neturi rūpėti, galima su juo nesiskaityti.
PVM mes konkuruojame ir šią kovą pralaimime su kaimynine šalimi. Lietuviai ten vyksta apsipirkti ir išleidžia nemažai pinigų“, – teigė A. Vizickas.
Vartojimas sumažėjo
A. Izgorodinas pastebėjo, kad vartojimas mažėja jau keletą mėnesių iš eilės.
„Žiūrint pagal segmentus daugiausiai krenta maisto, gėrimų ir tabako vartojimas. Gali būti, kad vartotojai dėl aukštų kainų pradėjo riboti išlaidas ne pirmo būtinumo maisto prekėms. Tai gali būti maisto produktai, kurių galima atsisakyti ir laikinai nepirkti. Taip pat krenta ir ne maisto prekių mažmeninė prekyba. Dažniausiai žmonės atsisako tekstilės, elektronikos, IT grupių prekių.
Tačiau vartojimo kritimas yra susijęs ne tik su kainomis.
„Dalis žmonių nerimauja dėl savo finansinių perspektyvų, todėl susimažino vartojimo išlaidas.
Vartojimo sumažėjimas susijęs su pandemija, tuo metu žmonės daug leido pinigų prekėms. Gyventojai išleido ekonomikos skatinimui gautus pinigus. Dabar situacija tiesiog normalizuojasi“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas sakė, kad ne visos įmonės turi galimybę pelnytis iš dabartinės situacijos, kai kurios priešingai – patiria nuostolius.
„Rinkos kontrolės institucijos turėtų situaciją stebėti ir užtikrinti, kad nebūtų pelnomasi iš vartotojų. Tačiau Lietuvos situacija nėra unikali, panašios tendencijos vyrauja visame pasaulyje. Daugiausiai, matyt, pelnosi energetikos įmonės, jų pelnai skaičiuojami milijardais. Situaciją padėtų išspręsti viršpelnio apmokestinimas, kainų reguliavimas“, – siūlė specialistas.
Pasigirkite kiek otkatų gauna Pišės chbrytė iš pieno perdirbėjų, kurie varškės kainą iškėlė tiek kad dabar varškė kelis kartus brangesnė už mėsą?
korumpuotų pareigūnų suokalbio aukos. Jį įveikti neužtenka mažiau pirkti - kaip gali mažiau nei reikia išgyvenimui pirkti, ar mirti kovojant su vėjo malūnais? Reikia kitų priemonių, ir jos atsiras
Iš kur jūs tokie nemokšos ? Dar vadinate save žurnalistais : nedarykite gėdos tikriems Lietuvos žurnalistams.
