Įstatyme numatyta, kad ji, be kita ko, privalo puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą.
LRT vadovybės sprendimu, tai daroma jūsų pinigus leidžiant reklamai pažinčių programėlėje „Tinder“. Ji skirta ir ieškantiems intymių pažinčių.
Tokia reklama garbės neprideda
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietė Malvina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji pasakojo vieną vakarą naršiusi telefone ir visai netikėtai aptikusi LRT reklamą pažintims skirtoje programėlėje.
„Tarp simpatiškų vyrų nuotraukų nustebau pamačiusi nacionalinio transliuotojo reklamą, kuri apmokama ir iš mano, mokesčių mokėtojos, pinigų!“ – stebėjosi skaitytoja.
Ji pastebėjo, kad šioje konkrečioje programėlėje žmonės ieško tiek rimtų, tiek trumpalaikių santykių.
„Savo anketose jie viešina ne tik asmenukes, akimirkas iš gyvenimo, bet ir intymius kadrus, provokuojančias nuotraukas. Tad abejočiau, ar tokia reklama – tiek prekės ženklo, tiek tyrimo – prideda garbės nacionaliniam transliuotojui“, – svarstė mergina.
Negali spręsti, nes neturi paskyros
Už visuomenės informavimo politiką atsakingai Kultūros ministerijai nė kiek nekliūna mokesčių mokėtojų pinigų mokėjimas nacionalinio transliuotojo reklamai pažinčių programėlėje. Nors ministerija nuolat viešai skundžiasi, kad jos kuruojamai sričiai nuolat stinga lėšų.
Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius atsiuntė tokį komentarą dėl LRT reklamos „Tinder“:
„Kultūros ministerija nemato problemų, jei LRT reklamuoja savo veiklą interneto svetainėse, kuriose nėra skleidžiama Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiama informacija. Konkrečiu atveju negalime spręsti apie svetainėje „Tinder“ skleidžiamą informaciją, nes joje ministerija neturi savo paskyros.“
Pati LRT irgi tiesiogiai neatsakė, kaip reklama (taip pat ir intymių) pažinčių programėlėje yra susijusi su jos misija „tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai.“
Nors deklaruoja siekianti veiklos skaidrumo, LRT neatskleidė, kiek pinigų išleido reklamai „Tinder“.
„LRT kuria daug turinio, kurį pristato ne tik savo kanaluose, bet stengiasi išeiti ir į kitas skaitmenines platformas – ten, kur patogu ieškantiems informacijos.
Dėl tos priežasties, pavyzdžiui, LRT radijų laidų įrašus ir tinklalaides galima rasti tinklalaidžių platformose, tokiose, kaip „Spotify“ ar „Apple Podcasts“, turime vieną populiariausių ir geriausiai lankomų „Youtube“ kanalų, kur ir transliuojame tiesiogiai, ir dedame įdomiausius įrašus, publikuojame savo turinio anonsus. Lygiai taip pat naudodamiesi „Google Display ads“ anonsuojame savo turinį ir taip pasiekiame įvairią auditoriją, taip pat ir per Lietuvoje populiarią „Tinder“ programėlę“, – pakomentavo nacionalinis transliuotojas.
Kaip tai susiję su misija?
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipė dėmesį, kad visuomeninis transliuotojas turi labai aiškią misiją – tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią ir patikimą informaciją apie Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius įvykius, taip pat kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias ir kultūrines programas, kurios telkia ir vienija visuomenę.
„Asociacijos narius stebina tai, kad šiai misijai atlikti visuomeninis transliuotojas LRT pasirinko net pažinčių programėlę „Tinder“. Naujienų portalų nuomone, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir investuojant į kokybiško, profesionalaus turinio kūrimą bei sklaidą, įgyvendinant misiją.
O jei turinys yra reklamuojamas, norint pasiekti kuo platesnes auditorijas, ko gero, svarbiausia yra tai, kad būtų pasirinkti solidesni sklaidos kanalai nei „Tinder“, – komentavo L. Bušinskaitė.
Anot jos, tai netradicinis sprendimas, reikalaujantis platesnės diskusijos, bet galbūt vertėtų pergalvoti iš naujo šią pasirinktą informacijos sklaidos kryptį.
„Tai rodo, kad vis labiau mažėja takoskyra tarp visuomeninio transliuotojo, išlaikomo mokesčių mokėtojų pinigais, ir visos Lietuvos žiniasklaidos, kuri turi užsidirbti pati. Taip visuomeninis transliuotojas vis labiau panašėja į verslo subjektą.
LRT iš valstybės biudžeto skirta 63 mln. eurų, t. y. 8 mln. daugiau nei ankstesniais metais, kai visai šalies žiniasklaidai skiriama 3 mln. eurų per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
Anot jos, įvertinus tai, kad LRT nesiekia komercinių tikslų, o rūpinasi kokybiško turinio sklaida bei yra finansuojama Valstybės biudžeto, pats laikas būtų svarstyti klausimą, kad visuomeninio transliuotojo sukurtas šviečiamasis (istorinis, kultūrinis, edukacinis, pilietinio ugdymo ir pan.) turinys galėtų būti atviras visai Lietuvos žiniasklaidai.
„Dabar susidaro unikali situacija, kad už sklaidą užsienyje registruotiems informacijos skleidėjams LRT moka iš biudžeto gautais pinigais, o vietinei žiniasklaidai neleidžiama skleisti net neatlygintinai tam tikro jos sukurto turinio, pavyzdžiui, transliuoti valstybinių švenčių gavus pirminį signalą“, – aiškino L. Bušinskaitė.
