Lietuvos verslas

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) paskelbus, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) privalo grąžinti 152,2 tūkst. eurų delspinigių restruktūrizuojamai kelių ir tiltų statybos bendrovei „Šiaulių plentas“, direkcija pranešė, kad bendrovė jai turi grąžinti 41 tūkst. eurų, nes anksčiau buvo gavusi iš direkcijos didesnę sumą.  LAKD bendrovei pernai grąžino 193,6 tūkst.

Norint išvengti nuostolingos Lietuvos pašto veiklos, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo apie 35 proc. didinti įmonės paslaugų tarifus, keisti korespondencijos siuntų svorio skirstymą ir suvienodinti vietos bei tarptautinių pašto siuntų tarifus. RRT, kuri tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus, paskelbė viešąją konsultaciją, kurios metu pašto rinkos dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pateikti pasiūlymus ir pastabas, pranešė RRT.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 264,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 17 proc. daugiau nei lapkritį, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas.

Teismui nusprendus, kad verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama Kipre registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ privalo sumokėti 466 tūkst. mokesčių nepriemoką, bendrovė teigia ją jau sumokėjusi pernai kovą.

Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Palyginti su 2021 m., nuo 2023 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23  proc.

Su Rusija ir kitomis agresorėmis pripažintomis valstybėmis prekiaujančias Lietuvos įmones reikia viešinti, kad apie jas sužinotų visuomenė, sako Seimo vicepirmininkas Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Tikiu, kad esame pasiekę tokią situaciją, kai (būtinas didesnis – BNS) tokių įmonių viešinimas, kurios toliau aktyviai prekiauja. Spauda turi viešinti, rodyti visuomenei.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Šiauliuose, kur verslininkams pristatys verslo skatinimo priemones. „Norime paraginti Šiaulių verslo atstovus susipažinti su šiuo planu ir naudotis jame numatytomis investicijomis. Jos skirtos verslo ilgaamžiškumui ir ekonominiam stabilumui užtikrinti“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Kauno rajone esančioje bendrovėje „Kelių priežiūra“, su kurios vadovybe aptars kelių būklę bei jų priežiūrą žiemos metu. Be to, ministras apžiūrės kelių priežiūros tarnybos techniką bei valdymo centrą, pranešė ministerija.  „Keliuose saugumas turi būti užtikrintas ir vairuotojams, ir visiems kitiems eismo dalyviams.

Jau įprasta, kad už automobilių statymą miesto centre jų vairuotojams tenka susimokėti. Tačiau jau nuo sausio pabaigos Vilniuje bus apmokestintas transporto priemonių parkavimas ir kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose. Vienu iš tokių galima laikyti Šiaurės miestelį. Čia stovi nemažai senesnių ir naujų daugiabučių, taip pat veikia daug prekybos ir kitų įmonių.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ gali iš naujo prašyti panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimą viešame sankcionuotų įmonių sąraše skelbti bendrovės pavadinimą ir jį iš ten išbraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi trečiadienį atnaujino terminą, per kurį „Lifosa“ gali skųsti tarnybos veiksmus. LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodė įmonės prašymą nagrinėti iš naujo.

Buvęs savivaldybės bendrovės „Kauno švara“ direktorius Dalius Tumynas lieka nuteistas už kyšininkavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino jam žemesnės instancijos teismo skirtą bausmę, pakeisdamas ją į lygtinį laisvės atėmimą. Kauno apygardos teismas pernai balandį D. Tumynui skyrė 29,9 tūkst. eurų baudą, jis taip pat nuteisė ir vyrą papirkti bandžiusį bendrovės „Galuotas“ vadovą Algimantą Tareilį bei pačią bendrovę. A. Tareiliui skirta 18,6 tūkst., įmonei – 94,1 tūkst.

Teismas aiškinasi, ar Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pagrįstai skyrė 4,4 tūkst. eurų baudą kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“ už incidentą, kurio metu iš įmonės į Kuršių marias pateko nevalytos nuotekos. Klaipėdos apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje departamentas reikalauja iš bendrovės atlyginti  žalą, tačiau „Grigeo Klaipėda“ jos nepripažįsta.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantiems gyventojams valstybė šiemet perves daugiau nei bet kada skatinamųjų įmokų  – 223 mln. eurų – 50 mln. eurų daugiau negu pernai, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Toliau biudžeto lėšomis bus mokamos skatinamosios įmokos kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose, tam valstybė šiemet skirs per 220 mln. eurų“, – pranešime sakė viceministras Martynas Šiurkus.  Pasak ministerijos, pasirinkus 3 proc.

Dėl neįprastai šiltų orų sumažėjus gamtinių dujų paklausai ir jų kainoms Europoje nukritus į prieš karą buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai mano, jog artimiausiu metu jos neturėtų dar labiau atpigti. Pasak jų, smukti kainoms neleis galintys atšalti orai bei atsargų poreikis kitai žiemai. Be to, sumažėjusias dujų kainas turėtų pajusti su dalis elektros vartotojų, perkančių ją biržos kainomis.

Žiedinėse sankryžose vairuotojai visuomet turi būti atidesni ir labiau susikoncentravę, nes čia nelaimingų įvykių pasitaiko daugiau nei kitur. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad Vilniuje yra tokių žiedinių sankryžų, kuriose per metus nelaimių nutinka net kelios dešimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Draudikai suskaičiavo, kurios sostinės žiedinės sankryžos avaringiausios ir ką svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 34 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. Prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimui iki nulio arba penkių centų dažniau pritaria 55 metų ir vyresni žmonės – 70 proc., pranešė Lietuvos bankas.

Susisiekimo ministras teigia, kad ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ pasirašyta 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartis atveria galimybes įmonei pritraukti daugiau finansavimo, atnaujinti visą traukinių parką ir padidinti keleivių srautą.

JAV verslo magnato, elektromobilių bendrovės „Tesla“ įkūrėjo ir socialinio tinklo „Twitter“ savininko Elono Musko kosminių technologijų įmonė „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar keturis Lietuvoje sukurtus palydovus. Vienas Norvegijos kapitalo Lietuvos kosmoso technologijų kūrėjos „NanoAvionics“ sukurtų palydovų Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę, pranešė bendrovė.

Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą II pakopoje bus įtraukti apie 64800 žmonių. Jeigu jie nieko nedarys, iki pensijos turės mokėti 3 proc. savo atlyginimo į pensijų fondus, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos darbuotojų pensiją kaupia II pensijų kaupimo pakopoje. Jų sumokamos įmokos investuojamos į vertybinius popierius. Kadangi pernai jų kaina rinkose krito, gerokai sumažėjo ir būsimų pensininkų sukauptas turtas. Tačiau kiek tiksliai, fondų valdytojai nesako. 2022 m. pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos.

Visuomenei pristatyti šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje planuojamo naujo 480 kv.m. pastato projektiniai pasiūlymai, rašoma pranešime spaudai. Projekto viešinimo posėdžio, vykusio nuotoliniu būdu, metu visuomenei buvo pristatytas šalia sostinės prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ planuojamo statyti naujo pastato projektiniai pasiūlymai ir jo architektūriniai sprendiniai. Šalia esamo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje planuojama statyti 480 kv.

Lietuvos bankas (LB) ragina kredito davėjus lanksčiai reaguoti į galimas klientų problemas grąžinti kreditus, atsižvelgus į tai, kad, pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, didėjant „Euribor“, išaugus pragyvenimo išlaidoms, vis daugiau būsto paskolų turėtojų ir vartojimo kredito gavėjų ateityje gali susidurti su finansiniais sunkumais grąžinant paskolas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Seime diskusijos dėl mokesčių reformos bus pradėtos pavasario sesijoje, jei dėl to sutars valdančioji koalicija.  „Finansų ministerija turi paruošusi labai neblogą pertvarkos modelį. Praėjusį pavasarį, kai situacija buvo visiškai neapibrėžta, kalbėjome, kad tą reformą reikėtų atidėti. Dabar jau matau, kad prie tos diskusijos jau tikrai galima grįžti“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė I. Šimonytė. „Bus svarstoma turbūt ilgai, turbūt bus daug diskusijų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais ir kelio Molėtai–Utena projektuotoja „SRP projektas“ aptars šio ruožo darbų eigą.  „Ministras susitiks su ruožą nuo Molėtų iki Utenos projektuojančiais projektuotojais, kurie pristatys darbų eigą, progresą, pagrindinius sprendinius, einamuosius klausimus ir tolesnius darbus", - BNS sakė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ ir Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pristatys gruodžio pabaigoje pasirašytą keleivių vežimo sutartį 2023–2032 metams. Sutartimi, kuri pasirašyta pirmą kartą įmonės veiklos istorijoje, įsipareigojama teikti keleivių vežimo traukiniais paslaugas, skatinti šį kelionių būdą ir kurti patogesnes jo sąlygas. Siekiama, kad geležinkeliu, kuris laikomas tvaresniu viešuoju transportu, keliautų kuo daugiau žmonių.

Niekam nepatinka, kai sumokėjus už kokią nors prekę ar paslaugą, tampa aišku, kad jų negausi, jeigu dar papildomai neprimokėsi. Kai taip elgiasi rinkos sąlygomis veikiantis verslas, galima numoti ranka ir rinktis kitą pardavėją ar tiekėją. Tačiau ką daryti, kai taip elgiasi valstybei, t.y. visiems gyventojams priklausanti įmonė? Bendrovė aiškina, kad gavusi kliento pinigus jų gali paprašyti ir daugiau, nes per metus gerokai pabrango statybų darbai.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje gruodžio mėnesį, palygini su lapkričiu, padidėjo 16,6 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,3 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos turėjo elektros vartojimas, tarpsisteminių jungčių panaudojimas, vietos gamyba. Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,9 euro, Estijoje – 263,5 euro, Švedijos SE4 kainų zonoje – 248,1 euro.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Vyriausybė pritarė, kad didėtų šalpos neįgalumo pensijos žmonėms, turintiems sunkią negalią, nustatytą jiems sukakus 24 metų ar vėliau.  Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tokiam Seimo narių, Laisvės frakcijos atstovių Monikos Ošmianskienės ir Morganos Danielės siūlymui, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

35 verslo asociacijoms valdžios institucijų prašant išaiškinti, kokiu būdu jos turėtų atstovauti savo nariams po to, kai Konkurencijos taryba skyrė beveik 73 mln. eurų baudų Lietuvos vaistinių asociacijai ir jos narėms už draudžiamus susitarimus, tarybos pirmininkas sako, kad asociacijos negali veikti, jeigu jų įprastinė veikla yra tartis dėl kainų.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. eurų skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ per beveik tris mėnesius sulaukė 16,6 tūkst. buvusių klientų prašymų kompensuoti  skirtumą tarp buvusios ir naujo tiekėjo kainos. Jiems įmonė išmokėjo daugiau nei 222 tūkst. eurų – kiek daugiau nei dešimtadalį numatytos sumos, BNS pranešė įmonės vadovas Vilius Juraitis. Kompensacijoms įmonė buvo numačiusi 2 mln. eurų.

Vienas iš didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie dar vieną sukčiavimo būdą, nuo kurio gali nukentėti mažai apie informacines technologijas išmanantys klientai. Sukčių pinklės laukia ir daugelio naudojamoje paieškos sistemoje „Google“. Apie naują sukčiavimo būdą bankas klientus įspėja socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Dirbti užsienyje norinčių Lietuvos gyventojų nuo 2009 metų sumažėjo 28 proc., rodo Europos Sąjungoje (ES) atlikto Eurobarometro tyrimo duomenys.  Užimtumo tarnyba pranešė, kad darbas užsienyje lietuvius mažiau domina dėl kelių priežasčių: žmonės turi gerą darbą Lietuvoje, negali išvykti dėl šeimos aplinkybių, abejoja savo užsienio kalbos žiniomis. Tuo metu darbo svetur ieškantys gyventojai šalį renkasi pagal saugumą ir politinį stabilumą – šiuos rodiklius kaip svarbius įvardijo 27 proc.

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl trijų statybos bendrovių – „Kauno tiltai“, „Žilinskis ir Co“ ir „Connecto Lietuva“ – galimo kartelio dalyvaujant „Litgrid“ viešuosiuose pirkimuose, trečiadienį pranešė taryba.  Tyrimas dėl įmonių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymui buvo pradėtas pernai rugpjūtį, gavus „Litgrid“ pranešimą, kad bendrovės, dalyvaudamos energetikos infrastruktūros projektų viešuosiuose pirkimuose, galėjo sudaryti draudžiamus susitarimus.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradeda prekybos, sandėlių ir biurų komplekso Vilniuje, Gariūnų gatvėje, statybas. Į jį ketinama investuoti 13 mln. eurų. „Dar neseniai užbaigtas pirmasis Vilniaus verslo parko projektas Ukmergės gatvėje itin pasiteisino – šiandien jis visas parduotas ar išnuomotas.

Vilnius iš buvusių Lazdynų baseino rangovų sieks prisiteisti 8,6 mln. eurų – miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl patirtų nuostolių ir žalos atlyginimo. „Turėjome pasirūpinti statybų objekto išsaugojimu, teko iš naujo organizuoti viešųjų pirkimų procedūras, didėjo objekto užbaigimo darbų kaina, augo projekto valdymo išlaidos“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Europos Sąjungoje (ES) stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą, informuoja Užimtumo tarnyba. Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst.

Prekybininkai sako, kad klientų srautai ir pardavimai per 2022 metų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes buvo šiek tiek didesni negu 2021 metų pabaigoje, trečiadienį rašo portalas vz.lt.   Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiuoja, kad prieškalėdinę savaitę pardavimai augo 18 proc., o nuo lapkričio 1-osios iki Kalėdų – beveik 14 proc. Anot jos, pavyzdžiui, kūčiukų pardavimai išaugo beveik trečdaliu, silkės – 40 proc., spanguolių – 80 proc.

Lietuvos technologijų startuolių ekosistemos vertei 2022 metais augus sparčiausiai tarp visų Centrinės ir Rytų Europos šalių, šiemet jos augimas, tikėtina, kiek sulėtės, o didžiausia problema išliks talentų trūkumas, sako šios rinkos žinovai. Vis dėlto, pasak jų, tikimasi, kad iki 2025 metų ši ekosistema išaugs du-tris kartus.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pristatys Lazdynų baseino darbų eigą. Savivaldybės atstovai taip pat žada informuoti apie teisinius veiksmus ankstesnių Lazdynų baseino rangovų atžvilgiu ir miestui padarytos žalos išieškojimą. Sporto objektas su 50 metrų plaukimo takeliais, 1,2 tūkst. vietų žiūrovams, pirtimis ir treniruočių salėmis vietoje nugriauto sovietmečio baseino pradėtas statyti 2017-aisiais, tačiau jo užbaigimo terminas buvo atidėtas kelis kartus.

Lietuvoje ruošiamasi ratifikuoti vadinamąją Keiptauno konvenciją, kuri palengvina aviacijos verslo sąlygas – teigiama, kad tai į šalį pritrauktų orlaivių valdymo ir lizingo bendrovių. Konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą Vyriausybei teikianti Susisiekimo ministeriją nurodo, jog taip siekiama pagerinti Lietuvos aviacijos verslo sąlygas bei numatyti papildomas teises tarptautiniams kreditoriams.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą pripažinti valstybei svarbiu projektu.  Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Gyventojai išėję į pensiją norėtų gyventi oriai, tačiau dažnai pensijos neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Valdžia skatina kaupti papildomai, tačiau šiemet pensijų fondai skaičiuoja nuostolius. Specialistai pažymi, kad pensiją gyventojams turėtų užtikrinti valstybė ir ji turėtų remti patikimas kaupimo sistemas.  Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.

Per dešimt praėjusių metų mėnesių eksportą į Rusiją nutraukė kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių, tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis, remdamasi Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento – BNS) duomenimis, skelbia LRT. Verslo asociacijų atstovai į Rusiją ir Baltarusiją eksportuojančias įmones siūlo viešinti, tokios galimybės neatmeta ir kai kurie politikai.

Pernai Lietuvoje mirė apie 40 tūkst. gyventojų. Likusiems gyviems teko ne tik iškęsti skausmą, bet ir imtis velionio laidojimo. Kaip žinoma, viskas kainuoja, o dėl infliacijos pabrango ir su laidotuvėmis susijusios paslaugos. Ne visi yra susitaupę joms pinigų, tad svarbu žinoti, kiek jų galima tikėtis gauti įvairiomis išmokomis. Paprastai mirus artimam žmogui galima tikėtis didesnės ar mažesnės paramos iš darbovietės, kurioje dirbate.