Lietuvos verslas

Vietoj trijų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių valstybės įmonių pradeda veikti viena – Žemės ūkio duomenų centras, apjungęs pertvarkytus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ ir Valstybės žemės fondą.

SBA grupės bendrovės „Utenos trikotažas“ valdyboje dirbs Vytautas Vaškys bei nepriklausoma narė Neringa Vaitelytė. Naujus narius į penkių narių valdybą akcininkai išrinko antradienį iš jos atsistatydinus Nerijui Kalinauskui ir Nortautui Luopui, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. V. Vaškys nuo 2004 metų dirba SBA grupės verslo rizikų direktoriumi, o N. Vaitelytė nuo 2020 metų yra ekologiška produkcija prekiaujančios įmonės „Livin“ komercijos vadovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija mėnesiui – iki sausio 30 dienos – pratęsė terminą, per kurį pramonės įmonės gali teikti paraiškas investicijų projektams, didinantiems energetinį efektyvumą. Pasak viceministrės Ievos Valeškaitės, iki sausio pradžios pateikta paraiškų už beveik 13 mln. eurų, tuo metu iš Modernizavimo fondo lėšų tam numatyta 30 mln. eurų.

„Achemos grupės“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ginčas dėl patikslintų taršos leidimų sąlygų į jas įtraukiant minimalias krovos dulkėtumo mažinimo normas turi būti nagrinėjamas iš naujo, nusprendė teismas.

Lietuvos pašto prašymas valstybei kompensuoti 5,1 mln. eurų nuostolį, patirtą dėl universaliosios paslaugos teikimo 2021 metais, yra pagrįstas, antradienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Susisiekimo ministerijai pateiktoje tarnybos išvadoje nurodoma, kad su paslaugos teikimu susiję nuostoliai turi būti kompensuojami valstybės, jeigu paslauga jos teikėjui yra pernelyg didelė našta.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiemet ketina apskaičiuoti bei išieškoti valstybei padarytą žalą iš įsipareigojimų klientams nesugebėjusios įvykdyti ir pernai veiklą sustabdžiusios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“. Be to, energetikos rinkos reguliuotojas pirmąjį šių metų ketvirtį ketina pradėti tikrinti, kaip nepriklausomi elektros tiekėjai panaudojo praėjusių metų antrąjį pusmetį vartotojams mokėtas valstybės kompensacijas.

Buvęs Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys ir buvęs vyriausiasis finansininkas Adolfas Darginavičius turi atlyginti apie 250 tūkst. eurų žalą asociacijai, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20-ąją atmetė V. Gilio ir A. Darginavičiaus skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo jo nutartį.

Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki įprastinių nuolaidų kortelių galiojimo, skelbiama, kad prie lojalumo programos prisijungia ir degalinių tinklas „Circle K“. Kaip jau skelbta, visos senos „Ačiū“ kortelės iki šių metų vasario 28 d. keičiamos į bekontaktes. Sukaupti „Maxima“ pinigai taip pat turi galiojimo laiką. Per praėjusius metus sukauptus pinigus galima panaudoti iki kitų metų vasario 28 d., nepanaudoti pinigai bus nurašyti nuo kortelės.

Praėjęs šventinis laikotarpis Viktorijos iš Mažeikių (vardas pakeistas laimėtojos prašymu) šeimai buvo išties stebuklingas. 2022-iesiems skaičiuojant paskutines dienas – moteris skaičiavo įspūdingą laimėjimą. Žaidėjos pirktas loterijos „Teleloto“ bilietas laimėjo Aukso puodą su 750 948 eurais. Neįteikta dovana Nors iš pradžių Viktorija loterijos organizatoriams laimingąjį „Teleloto“ bilietą pristatyti žadėjo jau naujais metais, vis tik galiausia nuomonę pakeitė.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vykdomi planiniai elektros tinklo priežiūros ir remonto darbai, kurių metų klientams laikinai atjungiamas elektros tiekimas, atliekami reguliariai visus metus tam, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas elektros skirstomojo tinklo veikimas ir energijos tiekimas visiems šalies gyventojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pernai smarkiai pabrangus dujoms ir elektrai ir kai kurioms Europos šalims rudenį ėmus taupyti ar mažinti elektros vartojimą, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad Lietuvoje elektros nepritrūks. Pasak jo, šalis elektra apsirūpina tiek per jungtis su kitomis šalimis, tiek pasigamindama pati.

Per praėjusius metus naujienų portalas tv3.lt nuosekliai didino skaitytojų auditoriją ir pagal kasdienį realių vartotojų skaičių įsitvirtino antroje vietoje. Tokį rezultatą fiksavo 10 iš 12 visų metų mėnesių. Be to, metų pabaigoje portalas tv3.lt taip pat pagerino vienos dienos skaitomumo rekordą. Naujas rekordas Praėjusį gruodį portalo tv3.lt vidutinis vienos dienos realių vartotojų skaičius (angl. real users) siekė 495 tūkst. Tai yra 15 proc., arba beveik 69 tūkst.

Šešiolika didelių pramonės įmonių prašo skirti kiek daugiau nei 13 mln. eurų paramos įsirengti saulės ar vėjo elektrines. Kvietimui iš Modernizavimo fondo skirta 10 mln. eurų. Į paramą gali pretenduoti įmonės, dalyvaujančios Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).   APVA Modernizavimo fondo projektų grupės vadovė Agnė Markauskienė sako, kad susidomėjimas galimybe patiems pasigaminti elektrą neslūgsta.

Lietuvoje būtina didinti biokuro pasiūlą, kad pradėjus veikli energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) jo nepritrūktų visoje šalyje, sako prezidento patarėjas.  „Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri susiurbs tam tikra prasme labai daug biokuro, – koks tas bus efektas, sunku pasakyti“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Trylika savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Iki gruodžio 31 dienos, kai baigiasi kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas norint gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantįjį viešąjį pastatą, APVA gavo 27 paraiškų išavi. Kaip pranešė agentūra, bendra prašoma suma siekia kiek daugiau nei 10 mln. eurų, už kurį planuojama atnaujinti 29 pastatus.

Lietuvoje šiuo metu nevyksta diskusijos dėl pensijos amžiaus ilginimo, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. „Šiuo metu nei diskusijos vyksta, nei sprendimų yra priimtų ilginti jį daugiau, nei jis ilgėja dabar. Bet kad tam tikros institucijos, kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) ar Europos Komisija kartais atkreipia dėmesį, kad tai ateityje galės būti būtinybė – taip.

Lietuva neplanuoja turistams iš Kinijos įvesti išskirtinių priemonių dėl koronaviruso ir taikys tokias, dėl kurių bus sutarta Europos Sąjungos (ES) lygiu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

2022-ieji metai Lietuvos energetikoje pažymėti nutrauktu rusiškų dujų bei elektros importu, aukštomis jų kainomis bei chaotišku elektros rinkos liberalizavimu, teigia BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo institucijoms nepavyko tinkamai suvaldyti – netrūko nesusipratimų ir chaoso, buvo prastas vartotojų informavimas. Be to, procesą aptemdė ir vieno iš nepriklausomų tiekėjų – „Perlas Energijos“ – pasitraukimas iš rinkos.

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.  Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse paskutinį praėjusių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su lapkričiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gruodį brango 2,4 proc. (1,77 euro), o palyginti su 2021-ųjų gruodžiu buvo 36,4 proc. (20,24 euro) brangesnis.

Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugybe įvairių mokesčių – pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiais ir pan. Kiekvienais metais mokėti reikia ir už privačią žemę, o tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Vis dėlto kai kuriems kyla klausimas dėl žemės mokesčio pagrįstumo, mat ne visi žino, kam jis reikalingas, kam šie pinigai būna skiriami ir kodėl gyventojai turi mokėti savivaldybei už nuosavą žemę.

Valstybės įmonei „Oro navigacija“ (ON) nuo sausio tapus akcine bendrovė, joje iki kadencijos pabaigos dirbs dabartinė valdyba, o įmonei vadovaus Saulius Batavičius, pranešė Susisiekimo ministerija. Valdybos, kurioje dirba Jūratė Stanišauskienė (pirmininkė), Gediminas Almantas, Darius Stravinskas, Mantas Šukevičius ir darbuotojų atstovas Vytautas Vaižmužis, kadencija baigsis 2026 metų rugpjūtį.

Po šventinio laikotarpio nemažai gyventojų metų pradžioje susiduria su didesniais ar mažesniais finansiniais sunkumais. Jau netrukus dalis jų gaus didesnes išmokas iš „Sodros“, tačiau kai kuriems dar teks pakentėti vieną mėnesį. „Sodra“ primena, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos įmonės „Snaigė“ akcininkai pirmadienį patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Prancūzijos mados namai „Balenciaga“ įsivėlė į didžiulį skandalą dėl reklamos, kurioje vaikus vaizdavo su užuomina į sadomazochistinį seksą. Prekės ženklo reklaminėse nuotraukose vaikai laiko rankinukus – pliušinius meškinus, kurie vilki sadomazochistinę aprangą, o prie vaikų reklamoje eksponuojamos tinklinės kojinės, grandinės, antkakliai ir virvės sukėlė pasipiktinimą.

Kasos aparatus parduotuvėms tiekiančios ir aptarnaujančios įmonės „Universalios valdymo sistemos“ (UVS) vadovas sako, kad nesklandumų įrenginiai patyrė dėl techninių priežasčių, jos nebuvo susijusios su galima kibernetine ataka. Dėl kliūčių, susijusių su kasos aparatų sistemos pasikeitimais, pirmadienį buvo sutrikusi „Maximos“ ir kai kurių kitų šalies prekybininkų veikla. „Mūsų techninis skyrius tiksliai žino ir nustatė tą priežastį. Ji yra giliai techninė.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė, jog išsprendus pirmadienio rytą kilusius techninius kasos aparatų sistemos sutrikimus visos tinklo parduotuvės vėl dirba įprastai. Pavieniai sutrikimai jau beveik pašalinti ir tinkle „Lidl“.  „Identifikavę problemą ją išsprendėme kartu su IT įmone, kuri ir valdo kasų informacinę sistemą.

Dėl techninių kliūčių, susijusių su kasos aparatų sistemos pasikeitimais, pirmadienį neveikiant  daugiau nei 100 vieno tinklo „Maxima“ parduotuvių, taip pat visoms drabužių prekybininkės „H&M“ parduotuvėms, o kai kuriems kitiems tinklams patiriant trikdžių, juos aptarnaujančios apskaitos sprendimų įmonės „Universalios valdymo sistemos“ (UVS) vadovas Igoris Ruginis sako, kad įmonė patyrė kritinį gedimą. „Su tuo susidūrė apie 20-30 proc. mūsų klientų Lietuvoje.

 Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pasirašė 37,7 mln. eurų (be PVM) vertės 10 metų trukmės sutartį dėl valstybės naftos produktų atsargų kaupimo Subačiaus terminale.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Nuo sausio 1-osios išaugus visuomeninei elektros kainai, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų sąskaitos už elektrą per mėnesį išaugs vidutiniškai keturiais eurais, tuo metu pabrangus ir dujoms, gyventojams teks mokėti 1,5–20 eurų daugiau, priklausomai nuo to, kam ir kiek jie naudoja dujų, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) laikinai vadovauja ligšiolinis jos direktorius Remigijus Lipkevičius – jis šias pareigas eis, kol bus atrinktas naujas vadovas. „Laikinai, kol bus atrinktas naujas vadovas, direktoriaus pareigas eis R. Lipkevičius. Šiandien ir rytoj jis atostogauja“, – BNS pirmadienį sakė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Nuo sausio 1 dienos mobiliojo ryšio vartotojai oficialiai gali tiek paslaugas aktyvuoti, tiek pakeisti tiekėją nuotoliniu būdu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) dar pernai balandį nustatė tvarką, pagal kurią galutiniam paslaugų gavėjui viešosios mobiliojo ryšio paslaugos nuotoliniu būdu būtų aktyvuojamos per 10 minučių nuo tada, kai jo ryšio įrenginyje yra atlikti visi būtini veiksmai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pertvarka iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę baigta – Registrų centre pirmadienį įregistruoti jos įstatai, pranešė direkcija.  „Po šios pertvarkos uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 proc.

Vieno didžiausių Šiaurės regiono finansų grupių „OP Financial Group“ valdomo banko „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadove pradeda dirbti Leda Iržikevičienė.  Į šias pareigas L. Iržikevičienė paskirta pernai gruodžio mėnesį, ji pakeitė banko Baltijos šalių bankininkystės vadovą Matiasą Huhtalą, kuris toliau lieka šiose pareigose.

Prekybos tinklas „Maxima“ susiduria su plataus masto techninėmis kliūtimis. Dėl kasos aparatų sistemos sutrikimų, veiklą sustabdė daugiau nei pusė prekybos centrų, skelbia „Maxima“. Kaip BNS sakė „Maxima“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Julija Vasiljevienė, gedimai nėra susiję su išmaniųjų kasos aparatų diegimu.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

Baltijos šalyse ir Islandijoje veikiančio „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Lietuvos filialui nuo sausio 2-osios vadovauja Audrius Žakas, pakeitęs Dalią Jasulaitytę. Kaip teigiama „Nasdaq“ Vilniaus biržos pranešime, A. Žakas finansinių paslaugų srityje dirba 18 metų, anksčiau vadovavo kliringo paslaugų bendrovei „Nasdaq Clearing“. Viena Lietuvos vertybinių popierių biržos bei depozitoriumo kūrėjų D. Jasulaitytė toliau dirbs filialo patarėja.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė INVL įsigis likusias 49 proc. turto valdymo bendrovės „Mundus“ akcijas. Jos už neskelbiamą sumą bus išperkamos iš partnerių Audriaus Mozūro ir Martyno Grikinio, kurie paketą valdo lygiomis dalimis. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus, pirmadienį pranešė INVL. „Vertiname „Mundus“ partnerių ir visos komandos įdirbį privačios skolos rinkoje bei pereiname į naują įmonės raidos etapą.

Pirkdami naują striukę ar batus, nedažnai susimąstome apie poveikį aplinkai ir padaromos žalos dydį – teigiama, kad aprangos ir avalynės pramonė atsakinga net už 3–10 proc. pasaulinių anglies dvideginio emisijų. Pirkimo terapija ir naujo daikto teikiamas trumpalaikis pasitenkinimas užgožia mintis apie tai, kiek gamtos resursų išnaudojama jam pagaminti.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“  gamyklos Ukrainoje darbą trikdo elektros tiekimo sutrikimai, todėl įmonė įsigijo generatorių, kuris užtikrina bent minimalų gamyklos pajėgumą, sako grupės prezidentas Gintautas Pangonis.  „Pakankamai ten sudėtinga, kuo toliau, tuo yra šiek tiek blogiau, ir elektros trūksta dabar, tai pirkome generatorius čia, Lietuvoje, kad galėtų bent minimaliai dirbti, nes elektrą įjungdavo tik po kelias valandas.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Vidaus vandens kelių direkcija neatgaus 41 tūkst. eurų iš Nemuno vagos gilinimo projektą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“. Apeliacinis teismas pernai gruodžio 22 dieną atmetė direkcijos ieškinį, nes įmonė praleido pusmečio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl delspinigių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.