Lietuvos verslas

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“  gamyklos Ukrainoje darbą trikdo elektros tiekimo sutrikimai, todėl įmonė įsigijo generatorių, kuris užtikrina bent minimalų gamyklos pajėgumą, sako grupės prezidentas Gintautas Pangonis.  „Pakankamai ten sudėtinga, kuo toliau, tuo yra šiek tiek blogiau, ir elektros trūksta dabar, tai pirkome generatorius čia, Lietuvoje, kad galėtų bent minimaliai dirbti, nes elektrą įjungdavo tik po kelias valandas.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Vidaus vandens kelių direkcija neatgaus 41 tūkst. eurų iš Nemuno vagos gilinimo projektą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“. Apeliacinis teismas pernai gruodžio 22 dieną atmetė direkcijos ieškinį, nes įmonė praleido pusmečio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl delspinigių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Prekybininkai sako, kad kalendorių pardavimai yra stabilūs ir pastaruosius kelis metus reikšmingai nekito, o dėl karantino dėl koronaviruso sumenkę pardavimai jau atsistatė.  Vilniaus centrinio knygyno „Vaga“ pardavėjos konsultantės Dainos Krasauskienės teigimu, „kalendorių perkamumas yra didelis“.  „Šiemet juos perka neblogai, šiek tiek geriau nei pernai. Nepasakyčiau, kad prastėja pastaraisiais metais.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos.

Sekmadienį pradeda veikti nauja Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), kurioje bus skelbiami duomenys apie Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones ir kitus viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus – leidėjus, reklamos, viešųjų ryšių agentūras, nepriklausomus kūrėjus.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Prasidėjus 2023 m. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, nuo kurių priklauso ir kai kurių paslaugų, taip pat prekių kainos. Daugiau turėsime mokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir alkoholį, tabako gaminius. Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Avarinės būklės gelbėjimo stoties pastatas Smiltynėje nuo Naujųjų uždaromas rekonstrukcijai, o kartu – ir jame esanti regiono pirtininkų pamėgta pirtis ant jūros kranto. Tikimasi, kad pastatas ir pirtis vėl bus atidaryti po dvejų metų. Pastatą prižiūrinčios Klaipėdos savivaldybės įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Olegas Mariničius BNS sako, kad stotis nuo sausio 1-osios nebus naudojama.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Naujų ir senųjų metų sandūros naktį į dangų bus iššauta mažiau fejerverkų – tai liūdina menkiau uždirbsiančius prekybininkus, bet džiugina prieš fejerverkus esančius kritikus.  Pardavėjai vis tik dar prognozuoja, kad daugiau pirkėjų sulauks per paskutines šių metų dienas, kada dažniausiai ir skubama apsirūpinti fejerverkais, kurių kainos šiemet prasideda nuo septynių eurų.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

Sausio 1 dieną baigiasi pusmetis nuo antro elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, tačiau garantinis elektros tiekimas beveik 50 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių vartotojų  nebus nutrauktas, BNS sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas.  Elektros energetikos įstatymas numato, jog per 6 mėnesius nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams ESO gali nutraukti garantinį tiekimą, apie tai juos įspėjusi bent prieš tris savaites.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Medicinos banko savininkas Konstantinas Karosas ir jo kontroliuojama įmonė „Western Petroleum“ bei verslininko Mariaus Jakulio Jasono valdoma bendrovė „AAA Capital“ bendru sutarimu nutraukė banko pirkimo-pardavimo sutartį.  Medicinos bankas per biržą pranešė, kad sutarties nutraukimas neturės įtakos banko veiklai ir tolesnei strategijai. Sutartį dėl banko pirkimo-pardavimo šalys pasirašė pernai gruodį, jo vertė nebuvo skelbiama.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius metus, kai gavo 1,546 mln. eurų grynojo pelno, nemokės dividendų, penktadienį nutarė įmonės akcininkai. Dividendų įmonė nemokėjo ir pernai.  Įmonės akcininkai pritarė 2021-2022 finansinių metų (nuo rugsėjo pradžios iki rugpjūčio pabaigos) ataskaitoms ir visą 21,487 mln. eurų paskirstytiną pelną perkėlė į kitus finansinius metus.  2021-2022 finansiniais metais „Vilniaus baldai“ gavo 101 mln.

„Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis gamyba“ 2023 metais suteiks apie 84 mln. eurų vertės elektrinių prieinamumo paslaugų „Litgrid“. Šios paslaugos būtinos užtikrinant šalies energetikos sistemos stabilumą izoliuoto jos darbo metu bei avarinių situacijų atvejais.

Baltijos šalių mažmeninė degalų rinka Rusijos karo Ukrainoje fone šiais metais pasižymėjo dideliais kainų svyravimais, jų spartus augimas fiksuotas iki vasaros pradžios, o lėtesnio mažėjimo tendencijos – antroje metų pusėje. Per metus kainos pakilo visose trijose valstybėse, visgi Lietuvoje degalai pabrango mažiausiai.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 54 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 23  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 23–29 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111 eurų, arba 54 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 244 euro.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ šią savaitę nepavykus parduoti už 3,6 mln. eurų pradinę kainą, ji mažinama ketvirtadaliu – iki 2,9 mln. eurų, skelbia portalas e. varžytynės. Už 2,9 mln. eurų pradinę kainą bendrovę bus bandoma parduoti aukcione sausio 18–19 dienomis. Kaina mažinama jau antrą kartą – gruodžio pradžioje paskelbus pirmą aukcioną, ji siekė 4,5 mln. eurų. Nei pirmojo, nei antrojo aukciono metu nė vieno pasiūlymo nesulaukta.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Panevėžio miesto valdžia kitais metais planuoja gauti 150,4 mln. eurų, arba 0,6 proc. daugiau pajamų nei šiemet. Išlaidos kitąmet bus didesnės nei 156 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau. Beveik 6 mln. eurų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sudaro skolintos lėšos investicijų projektams, penktadienį pranešė savivaldybė. Miesto tarybos nariams pateiktame biudžeto projekte nurodoma, kad 63,6 mln.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau. Šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pelningai šiemet dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys rinkos dalyviai.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Klaipėdos plieno gaminių gamybos bendrovė „Fabbro“ planuoja statyti naują metalo konstrukcijų gamyklą, kurioje įdarbintų apie 100 darbuotojų. Anot įmonės vadovo Igorio Guno, bendrovė ateityje planuoja turėti daugiau užsakymų, o gamyklos pajėgumai turėtų siekti apie 6 tūkst. tonų konstrukcijų per metus.  „Mes planuojame turėti užsakymų, bet kol kas jų neturime. Galvojame, kad jų turėsime, o kokia situacija bus pasaulyje, ne taip paprasta dabar pasakyti“, – BNS sakė I. Gunas.

2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsiveda eurą ir tampa 20-ąja euro zonos nare. Sveikiname Kroatiją prisijungus prie euro zonos šeimos, bendra valiuta naudojasi jau daugiau nei 340 milijonų europiečių, rašoma pranešime spaudai. Keliauti į euro zonos šalis, jose studijuoti arba dirbti tampa patogiau ir paprasčiau. Įvedus eurą, galima lengviau palyginti kainas skirtingose šalyse ir atlikti tarptautinius mokėjimus.

Parduotuvės ir prekybos centrai praneša, kaip dirbs švenčių metu. Daugelis Naujųjų metų dieną nedirbs, tačiau kai kur veiks kavinės, kinai, restoranai. Taip pat ištisą parą dirbs viena prekių parduotuvė. Naujųjų metų išvakarėse daugelis parduotuvių ir prekybos centrų darbą baigs anksčiau nei įprasta. Sausio 1 dienomis parduotuvės nedirbs. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 dieną, „Maxima“ parduotuvių darbo laikas sutrumpės viena valanda – apsipirkti bus galima iki 21 val.

Azijos investuotojams priklausantis prekės ženklas „Miniso“, siūlantis namams, grožiui ir laisvalaikiui skirtas prekes bei žaislus, netrukus pradės elektroninę prekybą Lietuvoje, penktadienį pranešė portalas vz.lt. Kartu planuojamas ir fizinių parduotuvių tinklas, pačią pirmą atidarys Vilniaus Centrinėje  universalinėje parduotuvėje (CUP). Tinklas veiks pagal franšizės modelį.

Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ planuoja statyti maistiniam aliejui skirtus rezervuarus. Įmonės atstovas teigia, kad šie planai susiję su produkcija, gabenama iš Ukrainos.  Pagal viešai paskelbtus projektinius pasiūlymus bendrovės teritorijoje suplanuotos vietos dviem 11 tūkst. kubinių metrų talpos ir devyniems 4,3 tūkst. kubinių metrų talpos aliejaus rezervuarams.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas. „Vakar aš pasirašiau savo dekretą, kuriuo vetuoju šį įstatymą, pateikiau savo pasiūlymus, kurie, mano nuomone, padės atsižvelgti į šių ūkininkų interesus“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.  Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2023 metai bus nelengvi Lietuvai, bet ekonomines problemas valstybė bent iš dalies amortizuos – šalies ekonomika nežymiai augs, žmonių perkamoji galia nemažės, jie turės darbo, atlyginimai didės, o kainos augs lėčiau.  „Ateinančiais metais mes tikimės, kad žmonių perkamoji galia bent jau išsilaikys nemažėjanti.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2022 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Štai ką turime prisiminti: Sausis 3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.