Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.
Vis dėlto pasenę ir netvarkomi bendrabučiai dar ilgai išliks problema, nes valstybė tam finansavimo skiria per mažai, o universitetai pinigus investuoja į studijų, o ne apgyvendinimo gerinimą.
Ir nors studentų skundai apie itin prastus, kartais net netinkamus gyventi bendrabučius nesibaigia, kainos dėl pakilusių energetikos kaštų augo.
Kai kurių bendrabučių būklė verčia vemti
Iš Klaipėdos į Vilnių atvykusi studijuoti Austėja (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) neslėpė, kad tema apie gyvenamąsias vietas studentams – labai aktuali.
Ji nurodė, kad pati gyveno ir bendrabutyje, ir nuomojame bute, ir „co–living“ stiliaus būste, kur, panašiai kaip bendrabučiuose, nesusiję žmonės gyvena savo kambariuose, bet turi bendrą svetainę, virtuvę ir kt.
Austėja papasakojo, kad Vilniaus universiteto (VU) bendrabutyje turėjo geras kambario drauges, kas buvo vienintelis privalumas, nes gyvendama barake prisižiūrėjo tiek baisių dalykų, kad dabar, anot jos, net vemti verčia.
„Visa kita – visiškas kosmosas. Iš išorės gražu, apatiniai aukštai tarptautiniams studentams atnaujinti – čia kad blogai nepasirodytų ar kas, nežinau. Ir labai juokinga, kai žmonės nuolat komentuoja, kad studentai ir neturi gyventi gerai, sako: mes tai keturiese va gyvenome ir nenumirėme.
Viskas gerai, bet gal per trisdešimt metų ta situacija galėjo pagerėti, ką? Studentas gal ir neturi prašmatniai gyventi, bet turėtų gyventi kaip žmogus, kur nereikia langų žiemą su lipnia juosta klijuoti ir šikti, atsiprašant, ant viršaus kitų „š“. Negražiai kalbu, bet rimtai“, – savo įspūdžiais dalinosi pašnekovė.
Jos teigimu, esą gauni tiek, kiek moki, nes yra tikrai pigu: „Bet kiek tie barakai pabrangtų tiesiog sanitarinius mazgus pakeitus ir kambarius perdažius?“
Austėja neslėpė, kad problema – tikrai opi, o finansavimo šiam reikalui – ne per daugiausia.
„Bet tikrai, kartais pikta darosi. Visoms bobutėms, kurios gyveno keturios viename kambaryje, galima pasakyti, kad dabar ne 80-ieji“, – kalbėjo studentė.
Suremontuoti bendrabučiai kainuotų iki 300 eurų daugiau
Apie VU bendrabutį taip pat papasakojo ten jau 3 metus gyvenanti Izabelė, atvykusi į sostinę iš Šilutės. Ji neslėpė, kad turėjo minčių persikelti į butą, tačiau dėl išaugusių kainų teko likti bendrabutyje.
„Sąlygos – patenkinamos, gyventi galima. Vis tik didžiąją laiko dalį praleidžiu universitete, bibliotekoje. Vietos kambaryje – mažai, daiktus tenka laikyti dėžėse po lova arba ne sezono metu išvežti pas tėvus, o paskui vėl pasiimti“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.
Vis dėlto apie studentų nusiskundimus dėl prastos bendrabučių būklės ir netinkamų gyvenimo sąlygų VU atstovas nekomentavo.
Universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis tik nurodė, kad yra planuojama statyti naujus bendrabučius. Tačiau kambarių kainos naujuose ar naujai suremontuotuose bendrabučiuose kiltų nuo 100 iki 300 eurų.
„VU bendrabučių kainos nesikeitė jau keletą metų. Šiemet taip pat buvo nuspręsta kainų nekelti. Todėl apgyvendinimo kainos išliko tokios pačios: nuo 44 iki 174 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kambario vietų skaičiaus ir gyventojų jame skaičiaus“, – teigė pašnekovas.
Užsienio studentams – geresnės gyvenimo sąlygos
Paklausus, kodėl aukštai tarptautiniams studentams būna atnaujinti, o saviems atitenka „landynės“, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius atsakė, kad tokia situacija susidarė dėl universitetų politikos.
Jis paaiškino, kad Lietuvos universitetams norisi pritraukti daugiau užsienio studentų iš kitų šalių ir jiems pasiūlyti tinkamas bei patogias gyvenimo sąlygas, nes vien studijų sąlygų neužtenka tam, kad jų vis daugiau atvyktų.
„Kita vertus, akmenėlį reikėtų mesti ir į Švietimo ir mokslo ministerijos pusę, kuri neužtikrina adekvataus finansavimo bendrabučių renovacijos programai, o tik vadinamajai „kietai“ renovacijos daliai. O baldai, „Wi–Fi“ sistemos, orkaitės ir pan. nėra finansuojamos“, – atviravo M. Simanavičius.
Jo teigimu, prie viso to turi prisidėti pačios aukštosios mokyklos. Mat ministerija kviečia universitetus dalyvauti programose, kuriose lengvatinėmis sąlygomis paskolos būdu būtų galima atlikti renovaciją, bet tada paskolos kaštus universitetai būtų priversti dengti didindami apgyvendinimo kainą studentams.
Tokiu būdu, anot pašnekovo, aukštosios mokyklos yra „įkalintos“ kainos klausime, o studentai – esamose ir vis prastėjančiose sąlygose, nes universiteto prioritetas teikiamas mokslo ir studijų infrastruktūrai.
„Tik tuomet, kai universitetas gali, renovuoja, remontuoja bendrabučius, bet, vertinant bendrabučių nusidėvėjimą, vien kosmetinio remonto pradeda nebeužtekti, reikia sprendimų iš esmės“, – kalbėjo VDU atstovas.
Bendrabučiai brango 15 proc.
M. Simanavičius įvardijo, kad gyvenamosios vietos kaina priklauso nuo kambario tipo. Šiuo metu VDU yra aštuonių tarifų studentiški kambariai, kurių kaina svyruoja nuo 2 eurų parai, t. y. maždaug 60 eurų mėnesiui, už kurią apmokama viena vieta dviviečiame nerenovuotame kambaryje be patogumų.
Iki 7 eurų parai, t. y. 210 eurų mėnesiui už vienvietį renovuotą kambarį su nuosavu tualetu ir „Wi–Fi“. M. Simanavičius pripažino, kad mažų tarifų kambarių, deja, yra daugiausia.
„Kainos vidutiniškai kilo nuo šių mokslo metų pradžios (rugsėjo 1 d.) 15 proc., įvertinant pabrangusius energetikos kaštus. Tačiau kainų kilimas palietė ne visus studentus – buvo nuspręsta, kad studentai, mokantys mažiausius tarifus, juos ir toliau turėtų mokėti. Iki tol kainos VDU buvo kitusios nuo 2019 m. (universitetų susijungimo), o ir anksčiau mažai kito“, – komentavo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kainos priklauso ne tik nuo jaukumo, bet ir sąlygų (pvz., gyvenamųjų vietų skaičiaus kambaryje ir pan.), todėl tikėtina, kad realizavus šias sąlygas mokestis už vieną vietą turėtų prasidėti nuo 100 eurų per mėnesį ir daugiau. O tai, anot VDU atstovo, ne kiekvieno studento ar jo tėvų kišenei.
M. Simanavičius pranešė, kad universiteto planuose yra ne tik kosmetiškai atnaujinti bendrabučius, bet ir investuoti renovuojant juos iš esmės: „Tačiau visa tai priklauso ne tik nuo pačios aukštosios mokyklos, bet ir valstybinio požiūrio į studentus bei jų gyvenimo sąlygas.“
O Klaipėdos universiteto (KU) infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas nurodė, kad kaina mėnesiui KU bendrabutyje – nuo 65 iki 130 eurų.
„Prieš naujuosius mokslo metus ji didėjo 10–15 proc. Kainų didėjimą sąlygojo situacija rinkoje ir augantys energetinių išteklių kaštai“, – papildė pašnekovas.
Pastačius naują bendrabutį, pigesnis bus uždarytas
B. Petrauskas pripažino, kad gyvenimo kokybė ir komfortas yra geresni naujos statybos bendrabutyje. Tačiau, kol greta jo bus pastatytas dar vienas naujas bendrabutis, žmonės apgyvendinami ir Statybininkų prospekte esančiame bendrabutyje.
Pašnekovas papasakojo, kad KU planuoja naujo, beveik pustrečio šimto vietų bendrabučio statybą: „Projektas jau yra, statybas planuojama pradėti 2023-iųjų m. I-ąjį ketvirtį, baigti – 2024-ųjų m. pabaigoje.
Pastačius naują šiuolaikiško gyvenimo standarto bendrabutį, planuojama uždaryti ir parduoti dabar dar naudojamą pastatą Statybininkų prospekte. Žinoma, gyvenimas naujos statybos bendrabutyje kainuos brangiau.“
O Mykolo Romerio universiteto (MRU) Studentų namų valdytoja Nijolė Jansonienė pažymėjo, kad tiek užsieniečiams, tiek lietuviams studentams yra taikomos tos pačios gyvenimo sąlygos. Anot jos, pastatai remontuojami ne tik iš išorės, bet nuolat atnaujinamas ir pastato vidus, baldai, prie visų kambarių naujai įrengti sanitariniai mazgai (dušai ir tualetai).
Kaina priklauso nuo kokybės
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas nurodė, kad bendrabučių kainos svyruoja nuo 72 iki 248 eurų, priklausomai nuo kambario tipo ir kokybės.
„Kalbant apie kainos ir kokybės santykį, kainų skaičiavimo formulė yra sudaryta iš kambarį ir pastatą apibūdinančių kriterijų, tad kaina atitinka kokybę. Pavyzdžiui, jeigu pastato būklė yra patenkinama, tačiau ne nauja, tai atsispindės mažesne kambario kaina“, – dėstė pašnekovas.
M. Lapinskas įvardijo, kad šiuo metu 12-oje bendrabučių yra vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai kambariai. Didžiojoje dalyje bendrabučių yra mokymosi ar skalbimo ir džiovinimo erdvės, erdvės su televizoriais, teniso ar futbolo stalais. Viename bendrabučių yra sporto klubas, kai kurie bendrabučiai turi krepšinio aikšteles. Yra patalpos dviračiams ir automobiliams.
„Kalbant apie bendrabučių atnaujinimą, KTU nuolat juda link visų bendrabučių atnaujinimo. Visai neseniai atidarytas visiškai modernizuotas 12-os aukštų bendrabutis.
Tikimės, kad per ateinančius kelis metus pavyks rekonstruoti dar bent 4 bendrabučius“, – planais pasidalino universiteto atstovas.
