Bendrovė aiškina, kad gavusi kliento pinigus jų gali paprašyti ir daugiau, nes per metus gerokai pabrango statybų darbai.
Tik sumokėjo ir kaina išaugo
Daugelis sutiks, kad be elektros gyventi praktiškai neįmanoma. O įprastai prie elektros tinklų gyventojus prijungia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), priklausanti „Ignitis grupei“. Beveik 75 proc. jos akcijų priklauso Lietuvos valstybei (mums visiems), jas valdo Finansų ministerija.
Įprasta tikėtis, kad įmonės neapgaudinėja savo akcininkų. Tačiau daugeliui gyventojų kyla abejonių dėl ESO elgesio klientų ir netiesioginių savininkų atžvilgiu.
Šią savaitę vienos „Facebook“ grupės dalyvė Ligita (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasidalijo viešu įrašu:
„Labą rytą! Su Naujais! Ar kam pavyko atmesti ar apskųsti toki ESO plėšikavimą? Sąskaita išrašyta ne preliminari, o sąskaita faktūra. Ją apmokėjus ateina toks rastas +30 proc. Patarkite, ar verta kovoti su vėjo malūnais.“
Moteris taip pat pasidalijo iš ESO gauto rašto kopija. Bendrovė nurodo, kad ką tik pinigus sumokėjusi klientė turi primokėti papildomai.
„Norime informuoti, kad metinis rangovas, vykdysiantis darbus, prieš darbų pradžią paskaičiavo darbų atlikimo kainą pagal metinės rangos sutartyje numatytus įkainius. Paaiškėjo, kad rangovas negali atlikti darbų už sutartyje (projekte) numatytą preliminarią darbų įrengimo kainą.
Rangovui patikslinus darbų atlikimo kainą buvo perskaičiuota preliminari prijungimo įmoka, kuri yra 1042,90 Eur. Reikalinga priemoka, kad galėtume tęsti elektros tinklų įrengimo darbus“, – nurodoma ESO rašte.
Jame taip pat pripažįstama, kad klientė pačioje gruodžio pabaigoje sumokėjo preliminarią prijungimo įmoką 783 eurus su pridėtinės vertės mokesčiu, tačiau po perskaičiavimo ji dar turi sumokėti 259,90 euro.
Paryškintu šriftu ESO taip pat įspėja klientę:
„Atkreipiame dėmesį, kad pagal sutartį numatytus darbus mes privalome stabdyti iki tol, kol bus apmokėta arba gautas sutikimas po perskaičiavimo apie susidariusią nepriemoką 259,9 euro, jeigu nesutinkate, informuokite.“
Reketas ir kova iki galo
Moters įrašas socialiniame tinkle sulaukė labai daug reakcijų ir komentarų. Daugelyje jų piktinamasi, kad ESO nepagrįstai didina kainas ir taip elgiasi su klientais. Tačiau kai kurie komentatoriai tikino, kad reikia kovoti iki galo ir nepagrįsto kainos padidinimo mokėti nereikia.
„Turėjome panašią situaciją. Laiške parašė, kad keičiasi kaina po perskaičiavimo. Paprašėme detalizacijų – neatsiuntė detalizacijų, bet parašė, kad įvyko klaida(!). Patikslino kaina, ir ji buvo žymiai mažesnė“, – komentavo viena grupės dalyvė.
Jai antrino ir kitas komentatorius: „Tikrai kovok! Mums buvo lygiai taip pat. Plius, beveik 400 eurų. Dešimtimis skambučių, pykčių, diskusijų, bet tikslą pasiekėm savo. Nemokėjom.“
Dar viena moteris irgi teigė susidūrusi su tokia situacija:
„Paskaičiavo vieną suma. Sumokėjau. Įvedė elektrą. Atsiuntė po 2 mėnesių laišką, kad perskaičiavo ir reikia primokėti 200 eurų. Kiek skambinau, niekas nieko negali pakomentuoti. Turėjau sumokėt laiške per nurodytą terminą, likus dviem dienoms iki pabaigos, gavau el. laišką, kad išieškos, teko sumokėt. Reketas ne kitaip.“
Geriau situacija išsisprendė dar vienai ESO klientei: „Kovokite, mums atėjo atseit skola, kovojau visur skambinau, gale jau balso toną pakėliau. Ir stebuklingai skola dingo. Bardakas ten pas juos.“
Pabrango rangos darbai
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas neatsakė į klausimą, kiek buvo atvejų, kai bendrovė padidino anksčiau su klientais sutartą darbų kainą.
Jis teisinosi, kad kainos išaugo visur, tad ir preliminariose sutartyse sutartos kainos padidėjo.
„Sutarčių laikomės visada, tačiau kalbant apie seniau rengtus projektus (daugiau kaip metai) gali tokių pasitaikyti atvejų, nes ilgesnį laikotarpį rinkoje ženkliai padidėjo rangos darbų kainos.
Tai galime matyti ir elektros ir kituose sektoriuose. Priminsiu, kad klientas sumoka preliminarią darbų įrengimo kainą. Jei projektas rengtas neseniai, tai tokių atvejų nepasitaiko“, – tikino P. Kalmantas.
Jis teigė negalintis komentuoti konkretaus kliento istorijos dėl asmens duomenų apsaugos. Vis dėlto leido suprasti, kad šiuo atveju projektas buvo rengtas ir darbų sąmata skaičiuota daugiau kaip prieš metus.
Tačiau vis tiek nelabai aišku, kodėl šiuo ar kitais atvejais užtrunka tiek laiko nuo prijungimo prie tinklų projektų rengimo, jų tvirtino iki realių darbų atlikimo.
Prijungimas brangsta visiems
Gruodžio pabaigoje ESO informavo, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujų elektros energijos vartotojų prijungimo prie skirstomųjų tinklų įkainius. Lyginant su šiuo metu pernykščiais įkainiais, nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja visos elektros vartotojų prijungimo įkainių dedamosios.
Nustatant naujus prijungimo įkainius yra vertinamos faktinės operatoriaus išlaidos už praėjusius metus. Didesnes ESO faktines išlaidas šiemet lėmė rekordinė infliacija, dujų ir elektros energijos tiekimo kainos augimas, kuris sąlygoja medžiagų savikainos didėjimą. Taip pat – rangovų stygius ir mažėjanti konkurencija vykdant viešuosius pirkimus bei atliekamas dažnesnis rangovų ir medžiagų tiekėjų sutarčių įkainių indeksavimas.
Įtakos turėjo ir ženkliai išaugęs prijungtų vartotojų skaičius. Per šiuos metus ESO prijungė beveik 60 tūkst. naujų elektros vartotojų. Tai – ketvirtadaliu daugiau nei 2021 metais. Išaugusį elektros energijos vartotojų prijungimo kiekį lėmė gaminančių vartotojų bumas, galios didinimas pasiruošiant tapti gaminančiu vartotoju ir nekilnojamojo turto sektoriaus pagyvėjimas.
Vartotojai, pagal vartojimo apimtis, yra skirstomi į tris grupes. Nuo šių metų I vartotojų grupei, kurių įrengiama galia nesiekia 50 kilovatų (kW) ir nėra reikalinga skirstomojo tinklo rekonstrukcija, įkainis iš 28,82 padidėjo į 40,48 eurus be PVM, II ir III vartotojų grupėms – nuo 83,06 ir 40,68 į atitinkamai 161,69 ir 83,49 eurus be PVM.
Į šias grupes patenka vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia atitinkamai nesiekia 100 kW arba yra nuo 100 iki 500 kW.
Kai projektą vartotojas rengia savo lėšomis, dalis kaštų yra kompensuojami. II ir III grupių vartotojams maksimali kompensuotina projektavimo kaina padidėjo, atitinkamai II grupės iš 572,83 į 743,89 eurus be PVM ir III grupės iš 654,79 į 862,10 eurus be PVM.
Kiek brango statybų darbai ir medžiagos
Naujausiais Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) duomenimis, Lietuvoje statybos sąnaudų elementų kainos 2022 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 0,5 proc.
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas (1,3 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos sumažėjimas (0,5 proc.) bei vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio padidėjimas (1,8 proc.).
Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – po 4 proc. – atpigo langai ir durys bei betono ir gelžbetonio gaminiai, 2,4 proc. – metalo gaminiai, 1,5 proc. – vamzdžiai.
Iš statinių per mėnesį daugiausia – 1 proc. – atpigo negyvenamųjų pastatų statyba. Inžinerinių statinių statyba atpigo 0,4 proc. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 0,2 proc.
Per metus (2022 m. lapkritį, palyginti su 2021 m. lapkričiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 17,5 proc.
Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,2 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (12,6 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas.
Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,2 proc., gyvenamųjų pastatų – 17,2 proc., negyvenamųjų pastatų – 17,1 proc.
