Anot jos, paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, gruodį elektros rinka patyrė kelis labai skirtingus laikotarpius.
„Mėnesio pradžioje šąlant orams ir sumažėjus vėjo elektrinių gamybai augantį elektros suvartojimą Lietuvoje užtikrino dideli importo srautai bei šiluminės elektrinės. Gruodžio viduryje dar labiau spaudžiantys šalčiai sutapo su savaitę trukusiu 1,4 GW galios branduolinio reaktoriaus remontu Švedijoje. Toks didelis trikdis, ypač išaugus elektros suvartojimui ir sumažėjus atsinaujinančiųjų gamybai, lėmė aukštas kainas ne tik Švedijoje, bet ir aplinkinėse šalyse“, – pranešime teigė jis.
„Tą savaitę dėl vykdomų Elektrėnų komplekso bandymų ir mažesnės elektros gamybos Skandinavijoje, vietinė generacija Lietuvoje užtikrino apie 50 proc. suvartojimo. Tai tikrai daug, nes įprastai mūsų šalyje vietos gamyba sudaro tik apie trečdalį suvartojimo, likusi dalis elektros importuojama“, – pridūrė L. Varanavičius.
Pasak jo, atšilus orui reikšmingai sumažėjo suvartojimas, taip pat daugiau gamino vėjo elektrinės ir tai lėmė kad kainos prieš šventes pradėjo mažėti.
„Temperatūrai toliau kylant ir vartojimui šventiniu laikotarpiu sumažėjus 2022 metus palydėjome neigiamomis kainomis. Gruodžio 31 dieną 4 ir 5 valandomis didmeninė elektros kaina buvo -0,04 euro ir -0,01 euro. Paskutinį kartą neigiamos kainos Lietuvoje buvo fiksuotos tik 2021 metų balandžio 5 dieną, per Velykas“, – sakė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje gruodį preliminariai siekė 1090 GWh – 8 proc. daugiau nei lapkritį, tačiau 14 proc. mažiau, nei prieš metus. Išaugusį suvartojimą per mėnesį lėmė šaltesni orai ir didesnis elektros poreikis.
Elektros gamyba per mėnesį išaugo 46 proc., o vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta apie 477 GWh elektros energijos.
Bendras importo srautas sudarė 63 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą per mėnesį augo 4 procentais. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos 36 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos – apie 17 procentų. Eksportas gruodį augo 57 proc. iki 99 GWh. Didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 70 proc., 18 proc. – į Latviją, o likę 12 proc. eksportuoti į Švediją
