Lietuvos verslas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos aktyvus bendradarbiavimas su Japonija atvers naujas galimybes ir paskatins inovacijas, pranešė ministerija.  „Lietuva ir Japonija yra strateginės partnerės – stipriname mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, ieškome naujų sinergijų, kurios leistų abiejų šalių verslams, universitetams, mokslinių tyrimų centrams įtvirtinti savo pozicijas ir būti konkurencingiems pasaulinėje inovacijų ekosistemoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog palaiko Seimo ketvirtadienį priimtą kailinių žvėrelių fermų draudimą, už kurį nebalsavo daugelis jo partijos parlamentarų. Jis akcentavo, kad toks draudimas galioja didžiojoje dalyje Europos, be to, Lietuvai, kaip Europos Sąjungos (ES) narei, svarbu užtikrinti gyvūnų gerovę. „Šiuo atveju palaikau patį sprendimą, kad kailinių žvėrelių auginimas būtų draudžiamas, kaip ir daugelyje Europos šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda Los Andžele atidarė ir dalyvavo JAV ir Lietuvos verslo forume, kuriame kvietė amerikiečių įmones bendradarbiauti su mūsų šalies verslais. Anot Prezidentūros, kreipdamasis į forumo dalyvius prezidentas teigė įžvelgiantis didžiulį potencialą JAV ir Lietuvos ryšiams toliau sėkmingai plėtotis, nes ankstesni bendradarbiavimo pavyzdžiai yra itin sėkmingi.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nuo kitų metų siūlo didinti tranzitu iš trečiųjų šalių per Klaipėdos uostą konteineriais gabenamų krovinių vežimo tarifus 46 proc. „LTG Cargo“ teigia, jog siūlomi tarifai nėra galutiniai, tuo metu verslas stebisi, kad tokia kainų politika vykdoma tuo metu, kai tranzitinių krovinių uoste mažėja, be to, dar labiau apsunkinama pagalba Ukrainai, iš kurios grūdai atvežami konteineriuose.

Lietuvoje penktadienį minima diena be automobilio, dalyje savivaldybių kelionės viešuoju transportu bus nemokamos. Akcijos metu visi gyventojai kviečiami nors vienai dienai „pamiršti“ savo automobilius ir pasirinkti kitą, aplinkai palankesnį susisiekimo būdą – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, naudotis viešuoju transportu. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, nemokamas viešasis transportas kursuos Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Kėdainiuose, Pakruojyje.

Paveldėjimo gavimas dažnai asocijuojasi su geresne finansine padėtimi. Vis tik taip būna toli gražu ne visada – kartais gali tekti mokėti didelius mokesčius ar dešimtis tūkstančių siekiančias velionių skolas. Specialisčių teigimu, paveldėjus turtą iš tėvų mokesčiai grėstų tik siekiant jį parduoti. Paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių gali tekti susimokėti du kartus.

Beveik kiekvieną dieną lankomės maisto prekių parduotuvėse ir net nesusimąstome, kad ten galime susižeisti, pavyzdžiui, paslysti ant šlapių grindų. Tokiu atveju prekybos tinklas atlygina žalą. Taip pat, pasak į nelaimę patekusių klientų, dar ir įteikia dovanų. Patys prekybos tinklai patikina, kad dėl nelaimių yra apsidraudę, tačiau stengiasi, kad nelaimių parduotuvėse įvyktų kuo mažiau. Tačiau neseniai nelaimė atsitiko vilnietei Julijai.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį paskelbė pateikusi paraišką dar kartą siekti antros kadencijos nacionalinio transliuotojo vadovo pareigose. „Kandidatuoju į LRT generalinius direktorius“, – feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji rašė iki šiol gynusi LRT nepriklausomumą, tą žada daryti ir toliau. „Puikiai žinau, kaip žiniasklaida veikia, kokie iššūkiai jai kyla ir koks svarbus Lietuvai ir jos demokratijai yra visuomeninis transliuotojas.

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Už balsavo 93 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų. Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad leidėjams ir toliau bus mokamos kompensacijos už prenumeratos pristatymą miesteliuose ir kaimo vietovėse. Be to, pasak jos, iš naujojo Medijų rėmimo fondo bus remiami ir kultūros bei kiti leidiniai, kuriems sunku konkuruoti.

Sveikatos apsaugos ministrui ruošiantis dvejiems metams – iki 2026-ųjų – atidėti griežtesnę įmonių skleidžiamų kvapų kontrolę, premjerės  Ingridos Šimonytės bus prašoma tam nepritarti, teigia Seimo narė „valstietė“ Ligita Girskienė.

Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas siūlo atsisakyti sekmadieninio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos vietose po 15 val. Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo visomis savaitės dienomis leisti alkoholinių gėrimų prekybą mažmeninės prekybos vietose (taip pat išsinešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus) nuo 10 iki 20 val.

Dalis „Sodros“ išmokų yra susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tokių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį.  Savo interneto svetainėje „Sodra“ jau skelbia, kokių dydžio išmokų gyventojai gali tikėtis, jeigu jos bus paskirtos nuo liepos pradžios. Išmokos susirgus ir negalint dirbti Bene dažniausiai gyventojams išmokamos ligos išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad ginčus tarp žmonių ir institucijų bei Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos nagrinėjančios komisija bus panaikinta iki kitų metų vasario, tam jau pasirengta. „Visi reikalingi teisės aktai ir poįstatyminiai nutarimai dėl komisijos priimti. Esame sutarę, kad ji bus likviduota.

Nuo rugsėjo 23 d. automobilių dalijimosi paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės „CityBee“ vadovą Kristijoną Kaikarį pareigose pakeis šiuo metu Lietuvos rinkai vadovaujanti Greta Januškaitė-Karvelienė. Iki šiol daugiau nei trejus metus įmonei vadovavęs K. Kaikaris imsis naujų iššūkių ir tęs karjerą už šios bendrovės ribų. K. Kaikario teigimu, tai buvo vienas įdomiausių jo karjeros etapų, bet atėjo laikas pokyčiams, rašoma pranešime spaudai.

Naujas šildymo sezonas sostinės gyventojams turėtų kainuoti panašiai, kaip ir praėjęs, arba bus kiek pigesnis, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  „Preliminariai, tai, ką matome dabar pagal situaciją rinkoje, kaina bus labai panaši, lyginant su praeitais metais. Bet vėlgi nenoriu dalinti kažkokių pažadų. Labai tikimės, kad mums pavyks padaryti geresnę kainą negu buvo praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Bakanas.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą. Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų.  Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

Pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, praėjusiais metais atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270 eurų per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 euro.

Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ketvirtadienį į Seimo salę paskutiniam balsavimui grįžtančiame įstatymo projekte, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas, nustatytos kompensacijos sąlygos netenkina Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos, kuris teigia, kad numatytos sumos pasitraukiantiems piktina.

Lietuviškų prekių eksportui į Kiniją pirmąjį šių metų pusmetį išaugus keturis kartus, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai – simbolinis augimas tų įmonių, kurios turi partnerius Kinijoje.

Seimui teikiamas siūlymas uždrausti prekybininkams taikyti baudas, kai tiekėjai negali pristatyti sutartimis neapibrėžtos produkcijos per labai trumpą laiką.  Seimui ketvirtadienį teikiamos tokios Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, kurias siūlo Kaimo reikalų komitetas.

Vilniaus rajone ketvirtadienį vyks valstybinio lygio civilinės saugos pratybos, skirtos patikrinti institucijų reakcijai į galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje (AE). Mokymai vyks specialiai įrengtame poligone Valčiūnuose. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, jų metu bus vertinama už civilinę saugą atsakingų institucijų sąveika ir pasirengimas vykdyti nustatytas funkcijas branduolinės ir radiologinės avarijos Astravo AE atveju.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar perdirbtoms pakuotėms netaikyti taršos mokesčio.  Seimas paskutinį kartą balsuos dėl trijų – Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų, kuriais siūloma nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Ūkininkai pastebi, kad lietuviai tik dabar atranda jautieną, dažnai ją renkasi vietoje kiaulienos. Tačiau vis dar didelė dalis kokybiškos lietuviškos ir brangios jautienos yra eksportuojama, o pigesnė karvių mėsa lieka Lietuvoje. Anot galvijų augintojų, taip bus, kol lietuviai vietoje kokybiškos mėsos rinksis pigesnę. Vis tik, anot galvijų augintojų, karvių mėsa nėra bloga. Be to, ji dažniausiai naudojama malimui, o ne kepsnių kepimui. Nori, kad lietuviai valgytų gerą mėsą „Mr.

Lietuva – palanki valstybė į Europos Sąjungą (ES) norinčioms žengti Taivano aukštųjų medicinos technologijų įmonėms, teigia salos verslo atstovai, Lietuvą dar vadinantys „vartais į didžiąsias Europos rinkas“. Vilniuje viešinčių Taivano bendrovių vadovų teigimu, partnerystė su Lietuvos akademinėmis institucijomis ir vietinėmis sektoriaus įmonėmis jau plėtojama.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Jeigu dirbate oficialiai ir jūsų darbdavys sumoka visas socialinio draudimo įmokas, už tai galite gauti ir atitinkamas išmokas, primena „Sodra“. Kiekvieną mėnesį darbdaviai jai sumoka 0,16 proc. kiekvieno darbuotojo atlyginimo dydžio įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą. Pavyzdžiui, jeigu uždirbate 2000 eurų dydžio atlyginimą popieriuje, tai į minėtą fondą sumokama 3,2 euro per mėnesį, 38,4 euro per metus arba 192 eurai per 5 metus.

Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje yra indeksuojamos, t. y. didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų dirba ir kiek jie uždirba. Nepaisant to, bent pagal vieną rodiklį, mūsų pensijos yra mažiausios iš visų. Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias – tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis siūlo tobulinti Vyriausybės teikiamą Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą ir numatyti, kad surenkamos pajamos iš automobilių taršos mokesčio būtų skirtos kelių tinklui tvarkyti. Toks siūlymas trečiadienį registruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak E. Sabučio, kelių sektorius dėl nepakankamo finansavimo drastiškai blogėja kasmet, todėl privaloma ieškoti papildomų lėšų.

Lietuvos verslininkai nusprendė į Seimo nario Justo Džiugelio siūlomas iniciatyvas atsakyti atviru laišku. Jie tikisi būti išgirsti, nors ir priklauso smulkiojo verslo pasauliui. Pateikiame visą laiško tekstą.   Atviras laiškas  Gerb.

Lietuvos kapitalo investicijų grupei VMG Naujojoje Akmenėje atidarius jau trečią gamyklą „VMG Wood Invest“ (buvusi „Vakarų medienos grupė“) direktorė Ingrida Grikpėdienė sako, jog grupė svarsto apie plėtrą JAV, ten įkuriant naują gamyklą.  „Gamykla JAV yra on the pipeline (liet. planuose). Esame pasiekę analizės stadiją. Reikia padaryti namų darbus prieš priimant galutinį investicinį sprendimą“, – „Verslo žinioms“ sakė I. Grikpėdienė.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiuo metu vertina aštuonis, arba maždaug trečdalį neskelbiamų derybų būdu įgyvendintų prekių ir paslaugų pirkimų, skelbtų Vilniuje liepą vykusiam NATO viršūnių susitikimui. Pasak VPT direktoriaus pavaduotojo Arūno Siniausko, pirkimų vertinimai šiuo metu yra „finišo tiesiojoje“, o pateikti galutinius vertinimus, ar buvo pažeidimų, reikia dar dvejų–trejų savaičių – maždaug iki spalio vidurio.

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė rugsėjo 21 d. bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Teigiama, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Vis didesniam pirkėjų skaičiui Lietuvoje atsiskaitymui už prekes renkantis savitarnos kasas, prekybos tinklas „Lidl“ 27-iose parduotuvėse pasiūlė naujovę – XXL dydžio savitarnos kasas. Šiuo žingsniu tinklas esą siekia padėti vis dažniau savitarnos kasas besirenkantiems pirkėjams apsipirkti dar paprasčiau ir patogiau, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Savitarnos kasas, kurios yra įrengtos visose 69 tinklo parduotuvėse, renkasi beveik pusė visų „Lidl“ pirkėjų ir ši dalis nuolat auga.

Vilniaus viešajame transporte atsisakoma popierinių bilietų, juos pakeis elektroniniai, trečiadienį nusprendė sostinės taryba. Popierinių viešojo transporto bilietų ketinama atsisakyti nuo kitų metų rugsėjo. Įsigijus vienkartinius bilietus iki kitų metų rugsėjo, jie galios iki 2027 metų. Elektroninius bilietus bus galima įsigyti specialiuose autobusuose, troleibusuose įrengtuose komposteriuose.

Jeigu būtų patenkinti streikui besiruošiančių mokytojų reikalavimai ir jų algos didėtų iki 1,3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje, nuskriaustos būtų sveikatos ir socialinė apsauga. Taip mano premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis atkreipė dėmesį į švietimo sistemos ir bendrai viešuosius valstybės finansus.

Kelionių bendrovių pajamų augimą beveik 50 proc. šiemet lėmė tai, kad gyventojai vis dar išsiilgę kelionių, be to, įtakos turėjo ir infliacija, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė ir „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė.

Trečiadienį Vyriausybės nutarimu buvo pritarta Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų atlyginimų didinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymu nustatyta, kad VVĮ vadovų darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, kintamoji dalis ir premija. Pareiginės algos koeficientai bus susiejami su pareiginės algos baziniu dydžiu – 1785,40 eurų. Konkretų pareiginės algos koeficiento dydį nustatys valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Lietuvai rengiantis statyti du vėjų parkus Baltijos jūroje, projektais bei su jais susijusiomis paslaugomis domisi ne viena Nyderlandų energetikos bendrovė, teigia Klaipėdos savivaldybės investicijų ir verslo plėtros agentūra „Klaipėda ID“. Agentūra BNS pranešė, kad Klaipėdoje vieši 20-ies Nyderlandų įmonių delegacija: energetikos, konsultacijų, žiniasklaidos bendrovės, tarp kurių – ir galimybę dalyvauti pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse anksčiau svarsčiusi „Van Oord“, Nyderlandų vė...

Seime skinasi kelią siūlymas leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.     Seimo Sveikatos reikalų komitetas vieninteliam „valstiečiui“ Aurelijui Verygai susilaikius  trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje, rašoma ministerijos pranešime. Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad dviejų mažiausių nepriklausomų elektros tiekėjų pasitraukimą iš rinkos lėmė sugriežtinti reikalavimai.  Tai jis teigė po to, kai smulki tiekėja „EGTO energija“ pirmadienį paskelbė nutraukianti veiklą, o rinkos reguliuotojas antradienį panaikino jos leidimą.  „Politikai priėmė sprendimą sugriežtinti elektros energijos tiekėjų veiklą, buvo pakankamai sugriežtinti visi reikalavimai.

Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius šių metų pirmąjį pusmetį reikšmingai ūgtelėjo, tačiau rinkoje iš esmės dominuoja dešimt įstaigų, kurios uždirba 68 proc. sektoriaus pajamų – beveik 154 mln. Eur, praneša Lietuvos bankas. Pasak jų, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ), bet tarp šių, apie 77 proc. viso sektoriaus apyvartos (daugiau kaip 170 mlrd. Eur) generavo penkios, o likusią dalį (23 %, arba 50 mlrd.

„Swedbank” atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą, teigia banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Taip pat, pasak jos, 2017–2023 m. periodu smarkiai sumažėjo dirbančių papildomai ir šiais metais 39 proc. lietuvių. „Mūsų apklausa atskleidžia, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie dirba papildomai, tam skiria labai nedaug laiko, apie 5–10 val.

Antradienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su JAV įmonių grupe, besidominčia investicijomis į Lietuvą, praneša Prezidentūra. Susitikime su potencialiais investuotojais prezidentas teigė, kad Lietuvos ir JAV politinis artumas sukuria puikias sąlygas ekonominiam bendradarbiavimui plėstis, ir akcentavo įžvelgiantis daug galimybių Lietuvos ir JAV bendradarbiavimui gyvybės mokslų, informacinių ir finansinių technologijų, kibernetinio saugumo srityse.

Pirmadienį baigėsi antrosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, praneša Finansų ministerija. Tai reiškia, kad nusipirkę lakštų už, pvz., už 1 tūkst. eurų, po metų gyventojai atgaus šiuos pinigus ir papildomai dar 38 eurus. Už bendrą 44,2 mln. eurų sumą lakštų nusipirkę gyventojai iš viso uždirbs 1,68 mln.