Lietuvos verslas

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė, kad pasirašys praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. „Aš šį įstatymą pasirašysiu, nes jis atitinka mano principines nuostatas, ir padarysiu tai nedelsiant“, – LNK Žinioms sakė G. Nausėda. Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą įstatymą, kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Ministerija siūlo apsvarstyti galimybę reguliavimą dėl apvalinimo nustatyti ne Euro įvedimo įstatyme, bet atskirame įstatyme – jame turėtų būti išsamiai reglamentuoti apvalinimo atvejai, įskaitant išimtis, apvalinimo taisyklės.

Europos parlamento (EP) žaliųjų frakcijos parengtoje studijoje apie potencialų progresyvų turto apmokestinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse tvirtinama, kad Lietuvai įvedus tokio pobūdžio mokestį, valstybė galėtų surinkti apie 420 mln. eurų. Taip pat, studijoje akcentuojama, kad Lietuva galėtų gauti papildomus 8 mln. eurų panaikindama būdus, kuriais pasiturintys žmonės gali slėpti turtą. „Iš viso Lietuva į valstybės biudžetą galėtų surinkti 420 mln.

Artimiausiu metu Seimas turėtų grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projekto. Ministrų kabineto patvirtintą modelį dabar siūloma iš esmės pakeisti ir numatyti, kad didžiausias mokesčių tarifas būtų kur kas didesnis. Atitinkamą pasiūlymą oficialiai registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) parengus studiją „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad joje pateikti pasiūlymai padės užtikrinti, jog statybos leidimai būtų išduodami pusmečiu greičiau.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) parengus studiją „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad joje pateikti pasiūlymai padės užtikrinti, jog statybos leidimai būtų išduodami pusmečiu greičiau.

Kompiuterių programavimo ir konsultacijų įmonės „Railsbank Technology“ atlyginimų mediana rugpjūtį siekė 7,5 tūkst. eurų (iki mokesčių) ir buvo didžiausia Lietuvoje, rodo „Sodros“ duomenys.  Jungtinės Karalystės (JK) atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platformos „Railsbank“ padalinio, kuriame dirbo 33 darbuotojai, atlyginimų vidurkis buvo 8,1 tūkst. eurų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti liepa, sumažėjo 0,7 proc. iki 282,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Pastaruoju metu Vilniaus gyventojai vėl sulaukia žinučių apie tai, kad bus keičiami jų geriamojo (šalto) vandens skaitikliai ir kurį laiką gali tekti verstis be vandens. Kai kurie gyventojai nesupranta, kodėl prietaisus reikia keisti, jei seni buvo visai neseniai keisti. Taip pat, kiek ir kaip už juos reikės mokėti. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ aiškina, kad skaitikliai keičiami dėl pasibaigusios metrologinės patikros, o už naujus prietaisus gyventojams iš karto ir tiesiogiai sumokėti nereikės.

Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“ tęs skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų – Lietuvos oro uostai su įmone pasirašė investicijų sutartį. Ji bus įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį nuo spalio 1 dienos, pirmadienį pranešė Lietuvos oro uostai.  Sutartis su LOT pasirašyta po tarptautinės reguliaraus skrydžio operatoriaus atrankos.

Ukmergės, Šalčininkų ir Širvintų savivaldybių valdomų įmonių vadovų skyrimas be konkursų didina nepotizmo riziką, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Atlikusi korupcijos analizę STT nustatė, kad prižiūrint įmones nepakankamai vertinami pretendentų į nepriklausomus valdybų narius ryšiai su įmone ar savivaldybės administracija, neskaidriai renkamos nepriklausomos audito įmonės.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktoriumi nuo pirmadienio dirba Aleksandas Zubriakovas. Jis bus atsakingas už grupės prekės ženklų valdymą, ryšius su visuomene, vidinę komunikaciją bei suinteresuotų šalių įtraukimą, pirmadienį pranešė grupė. „Aleksandras prie vadovų komandos prisijungia įmonių grupei labai reikšmingame etape, kai žengiame svarbų žingsnį į priekį.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau nei 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atskleidė „Swedbank“ duomenys. Anot „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko, šiemet gyventojai gana aktyviai kreipėsi dėl paskolos saulės elektrinėms ir automobiliams įsigyti.

SEB bankas suteikė 21,5 mln. eurų paskolą logistikos nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovei „Sirin Development“. Paskolos lėšomis bus finansuojamas bendrovės įgyvendinamas sandėlių plėtros projektas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Anot banko išplatinto pranešimo, trys nauji sandėliai, kuriuos Kauno LEZ stato bendrovė „Sirin Development“, atitiks tarptautinio BREEAM tvarumo sertifikato reikalavimus, kurie užtikrina mažesnį pastatų poveikį aplinkai ir žmonėms.

Estijai nuo naujųjų metų nusprendus padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra lengviausiai įvedami, o Lietuvai taip pat geriau kelti vartojimo, o ne kapitalo mokesčius. „Vartojimo mokesčiai yra vienas iš dalykų, kurie lengviausiai įvedami.

Iš pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ sūrio įsigijusi ir be pardavėjos žinios jį trečiosioms šalims pardavusi Lenkijos įmonė ADT Lietuvos bendrovei turi atlyginti 0,63 mln. eurų nuostolį, patirtą dėlpareigos sumokėti papildomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Lenkijos bendrovė nuostolius privalo atlyginti, nes pažeidė sutarties sąlygas ir dėl to „Žemaitijos pienas“ turėjo nenumatytų išlaidų, rugsėjo 19-ąją nutarė ginčą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas.

Įdarbinęs darbuotoją darbdavys privalo ne tik suteikti jam darbo priemones ir mokėti atlyginimą, bet taip pat mokėti už jį mokesčius ir informaciją apie juos teikti „Sodrai“. To nepadaręs jis atima iš darbuotojo socialinį draudimą. Už kurį kas mėnesį „Sodra“ darbuotojo prašo susimokėti po beveik 60 eurų.

Likusias Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Smiltynės iki Nidos atkarpas ruošiamasi sutvarkyti 2024 metais, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Pasak jos, baigus šiuo metu vykstančius viešuosius pirkimus naujas takas bus tiesiamas nuo Juodkrantės iki Pervalkos. „Rangos darbų viešojo pirkimo procedūroms sėkmingai pasibaigus bus pradėti tako rekonstravimo darbai nuo jau rekonstruoto tako iki Pervalkos, Naglių kopos.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Nevyriausybinės organizacijos Nacionalinė švietimo taryba pirmininkas Zenonas Andrulėnas paskelbė dalyvausiantis LRT vadovo konkurse.  „Žodis telkti, reiškia ir vienyti. Šiai dienai LRT tai sunkiai sekasi, todėl ir pateikiau prašymą leisti dalyvauti konkurse eiti Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus pareigas“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Z. Andrulėnas.

Teismas įpareigojo sostinėje esančių viešbučių „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje ir „Best Western Vilnius“ valdytojus sumokėti 42 tūkst. eurų už pažeistas autorių teises –  filmus, serialus ir televizijos laidas kambariuose įrengti televizoriai transliavo be reikiamos licencijos.

Kišenpinigiai, duodami vaikams, atrodo paprastas ir savaime suprantamas dalykas. Vis tik juos duodant neapgalvotai galima stipriai pakenkti vaiko supratimui apie pinigus ir elgesiui su jais. Anot eksperčių, dienpinigių suma gali būti įvairi, svarbiausia, kam jie yra skirti. T. y. tėvai turi aiškiai apibrėžti, ką vaikas už tuos pinigus galės pirkti ir prie kokių pirkinių tėvai jau neprisidės. Pašnekovių teigimu, vaikams turi būti leidžiama daryti klaidų, tačiau jie turi pajusti pasekmes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sugriežtinti jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimo su valstybės parama tvarką – nustatyti gyvenamojo ploto kainos, kurios dalį dengtų valstybė, lubas, įpareigoti jame registruotis. Parama nebūtų teikiama įsigyjant būstą kurorte ar arti didmiesčių.   Ministerijos parengtos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos numato, kad subsidijos dydis siektų 50 proc.

Vairuotojai turėtų suklusti, mat kai kur jau pradėjo važinėti automobilis, kuris fiksuoja kitų transporto priemonių valstybinius numerius, o kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir bauda, jei bus nustatomas pažeidimas. Kauniečiai jau pastebėjo, kad miesto gatvėse pradėjo važinėti specialus automobilis, kuris turi įrangą, nuskaitančią stovėti paliktų transporto priemonių numerius.

Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų.

Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.  Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.

Įsigyti automobilį iš savo lėšų gali tikrai ne kiekvienas – vien naudotus kas dešimtas perka išsimokėtinai. Tokiu atveju svarbu tik tinkamai pasirinkti: lizingas ar paskola? Specialistų teigimu, perkantiems automobilį lizingu vidutiniškai finansuojama 23 tūkst. eurų, su paskola – 8,8 tūkst. eurų. O įmokos gali siekti ir 350 eurų per mėnesį. Tačiau išlaidų gali būti ir daugiau.

Kaune ruošiamasi statyti naują pėsčiųjų tiltą per upę nuo Aleksoto iki Nemuno salos – miesto savivaldybė paskelbė rangovo konkursą, o preliminari projekto vertė siekia 13 mln. eurų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas sako, kad tiltas sujungs svarbius objektus su miesto centru. „Tiltas suplanuotas, kadangi Kauno centro sąvoka jau senokai plečiasi, čia atsiranda vis daugiau traukos taškų“, – BNS teigė G. Barčauskas.

Lietuvos paštas kviečia menininkus ir mėgstančius kurti dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse, siūlyti savo idėjas aštuoniems kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams. Kaip skelbia bendrovė, visi jie atspindės įvairius Lietuvai svarbius įvykius, jos tradicijas, žmones ir vietoves. Kūrybinių sprendimų dabar yra ieškoma pašto ženklams, kuriuose bus įamžintos temos „Baltų gentys. Aukštaičiai“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Europa.

Mėgstantys pietų į darbą nesinešti, o valgyti kavinėse ar valgyklose, ieško, kur būtų ir skanu, ir ne per daug brangu. Maitinimo įstaigose kainos šiemet nekilo taip ženkliai kaip pernai, tačiau pietums vis tiek tenka išleisti daugiau. Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur – 7 ar daugiau. Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8–13 proc.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro tvirtina „Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, šaltinių diversifikavimui vasarą buvo išbandytas tiekimas geležinkeliu iš Latvijos. „Biokurą įsigyjame ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis sutartimis „Baltpool“ biokuro biržoje. Šiuo metu esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio.

Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Beveik tris savaites neveikusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ šeštadienį 1.51 val. įjungta po remonto ir tapo prieinama elektros prekybai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip anksčiau skelbta „Nord Pool“ elektros biržoje, elektros prekyba diena prieš rinkoje prasidės sekmadienio naktį, 1 val. Lietuvos laiku.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.) numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d., rašoma ministerijos pranešime.

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet butą užlieja kaimynas arba trūksta daugiabučio vamzdžiai ir tai pridaro daug žalos. Neapsidraudusiems būsto gali atrodyti, kad viską teks renovuoti iš savo kišenės. Vis dėlto tai – ne tiesa, nes ir tokiu atveju galima prisiteisti nemenką sumą pinigų. Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.

Europos Komisijos (EK) planuojamas pateikti Europos vėjo energijos paketas būtų svarbus Lietuvai išnaudojant visą jos vėjo potencialą Baltijos jūroje, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Penktadienį baigiantis paraiškų teikimo terminui LRT generalinio vadovo konkurse, nacionaliniam transliuotojui pateiktos 4 kandidatūros. „Generalinio direktoriaus konkursui dokumentus pateikė 4 dalyviai.“, – Eltai penktadienį pranešė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė.

Vilniaus kelių ir gatvių, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, viešųjų miesto teritorijų priežiūros įmonės „Grinda“ vadovas Andrius Griškevičius palieka įmonę.  Bendru šalių sutarimu jis iš pareigų pasitrauks nuo rugsėjo 25 dienos. Nuo 2022-ųjų sausio įmonei vadovavęs A. Griškevičius karjerą tęs už organizacijos ribų, pranešė įmonė.

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas.  „Pirmasis neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus kandidatų vertinimo komisijoje barjero“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, kandidatai turi turėti magistro išsilavinimą, bent vienerių metų vadovavimo patirtį ir bent dvejų metų patirtį žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žemės tvarkymo arba informacinių technologijų srityje.

Lietuvą su Švedija jungiančio elektros kabelio „NordBalt“ remonto darbai baigti, tačiau jis dar neįjungtas. Kaip praneša šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, šiuo metu jungtis testuojama. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti. Pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa. Šiuo metu atliekamas 24 valandas trunkantis kabelio įsisotinimo testas.

Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius.  „Jei gyvensim šia diena ir negalvosim, kas laukia, kai Europos kraneliai pinigų užsisuks, turėsime ne tik stabtelėjimą, bet greit važiuojančios mašinos rankinio stabdžio užtraukimą. Tai atsilieps ir ekonomikai, ir socialiniam gerbūviui.

Beveik tris savaites neveikiančios Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas yra baigtas, ji turėtų būti įjungta naktį iš šeštadienio į sekmadienį, BNS pranešė „Litgrid“. Anot bendrovės, šiuo metu atliekamas 24 val. trunkantis kabelio įsisotinimo testas. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti – pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa.

Nors pirkti naują kompaktinės klasės elektromobilį yra brangiau, nei varomą benzininiu ar dyzeliniu varikliu, jį eksploatuojant iki 7 metų bendros išlaidos yra mažesnės, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikas Mamertas Kulakauskas. Pasak jo, paėmus trijų tipų „Volkswagen“ automobilius – benzininį ir dyzelinį „Golf“ ir elektrinį „ID.3“ ir skaičiuojant, kad per metus jie nuvažiuoja 15 tūkst. km, elektromobilio pirkimas ir eksploatacija 7 metus kainuotų iki 45 716 Eur.

Penktadienį baigiantis paraiškų teikimo terminui LRT generalinio vadovo konkurse, nacionaliniam transliuotojui pateiktos 3 kandidatūros. „Šiuo metu yra gauti 3 vokai“, – Eltai penktadienį sakė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė. Viešai apie dalyvavimą trečią kartą šiemet rengiamame LRT generalinio direktoriaus rinkimų konkurse jau pranešė dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

Komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas penktadienį paskelbė nedalyvausiantis trečią kartą šiemet vyksiančiame nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurse. „Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis. A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Taivano Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba (NSTC) bei Lietuvos mokslo taryba (LMT) penktadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo per trejus metus skirti iki 5 mln. eurų mokslo projektams, pranešė „Verslo žinios“.  Dokumentas numato, kad iki 2026 metų abi institucijos mokslo tyrimams skirs po 2 mln. eurų ir finansuos ne daugiau kaip 10 projektų per metus, o 2027 metais bus paskirstyta dar 1 mln. eurų tolesniam jų vystymui.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.  LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...