Lietuvos verslas

Atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad 2019 metais Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. Kaip trečiadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), potencialios taršos zonoje atsidūrusių žmonių tyrimų duomenys – cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose, sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos – nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių.

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ akcininkams planuojant nuo spalio laikinai konservuoti gamyklą, šiuo metu vis dar nėra aišku, ar toks sprendimas bus priimtas – artimiausios ateities planų nežino nei valdžios institucijos, nei laikinasis administratorius, nei darbuotojų atstovai. Įmonė teigia, kad pasiruošimas konservavimui pradėtas, tačiau informacijos apie konkrečius pokyčius ji neturi.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas.  Pasak asociacijos vadovės Romos Žakaitienės tarifas galėtų siekti iki 9 procentų. Dabar leidžiamas tarifas tokiam turtui apmokestinti siekia 3-4 procentus. „Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu vykstančios diskusijos bei pasiūlymai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimų rodo, jog „gimsta kompromisas“. Ji tikisi, kad Seimas dėl šio įstatymo priims sprendimą greičiau, negu dėl kitų mokesčių reformoje numatytų projektų.

Praėjusių metų patirtis, kuomet artėjant šildymo sezonui elektros ir dujų kainos šoko į neregėtas aukštumas, verčia galvoti, ko iš žiemos galime tikėtis šiemet. Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ateities elektros kainų tendencijas prognozuoja atsargiai, tačiau privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad šaltasis periodas šiemet, tikėtina, atneš mažiau iššūkių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį susitiko su JAV kosmoso bendrovės „SpaceX“ atstovais ir pakvietė plėsti savo veiklą Lietuvoje – atlikti mokslinius tyrimus ir plėtoti technologijas. Prieš dvejus metus įmonė įsteigė „Starlink“ padalinį Lietuvoje ir teikia plačiajuosčio palydovinio interneto paslaugas.

Pirkėjams sutaupyti padedanti ir jų pamėgta mobilioji programėlė „Lidl Plus“ šiandien mini savo antrąjį gimtadienį. Ta proga rugsėjo 27 d. visi, atsidarę programėlę savo telefone, joje ras specialų kuponą, su kuriuo vos už 1 centą galės įsigyti saldžią gimtadienio dovaną – spurgą. Šią savaitę taip pat vyksta specialus antrojo „Lidl Plus“ gimtadienio žaidimas „Laimės ratas“, kuriame kiekvienas sukimas – laimingas.

Nuo spalio 1 d. keičiamas dalies prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios 7 tinklo parduotuvėse, o likusios ir toliau dirbs įprastais grafikais. Kaip teigia „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovė Irina Miklienė, šis pokytis vykdomas, atsižvelgiant į pirkėjų srauto sumažėjimą rudens bei žiemos sezono vakarais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovą ir išdujinimą Klaipėdos SGD terminale ir kituose įrenginiuose Lietuvoje.    Šiai Gamtinių dujų įstatymo pataisai komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. „Siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms (...) bendru sutarimu“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

 Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Tai yra kertinis sinchronizacijos projektas, be kurio mes negalėtume atlikti sinchronizacijos.

Šiais metais pagal pasaulio inovacijų indeksą, vertinant inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, Lietuva užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių. Per metus Lietuvos pozicija pagal pasaulio inovacijų indeksą pakilo rekordiškai – per 5 vietas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infliacija. „Rugsėjo mėnesio infliacija nėra netikėtas reiškinys, kiekvienais metais rugsėjo mėnesį stebimas šiek tiek spartesnis kainų augimas, daugiausiai dėl pabrangusių drabužių, avalynės. Sezoninis reiškinys, o taip pat ir dėl sezoniškai brangesnių kai kurių maisto produktų.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminą išlaiko vos 40 proc. lietuvių, o praktikos – dar mažiau. Kai kurie būsimi vairuotojai su egzaminais kankinasi keliolika ar keliasdešimt kartų. Vis dėlto, jeigu egzaminus išlaikėte ir vairuojate, dabar jūs galite egzaminuoti kitus ir kitas. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje apie tai trečiadienį paskelbė valstybės įmonė „Regitra“. „Jūs ieškote naujų karjeros galimybių? Mes ieškome naujų kolegų – egzaminuotojų Vilniuje.

Rugsėjį išankstinis metinės (2023 m. rugsėjį, palyginti su 2022 m. rugsėju) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, rugsėjį sudaro 13,3 proc. Pasak agentūros, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,7 proc.

Per metus universaliųjų pašto paslaugų vietų Lietuvoje sumažėjo 40,2 proc., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti pašto tinklo duomenys. Iš viso šių metų balandį tokių vietų buvo 851. „Pastebime, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse stacionariąsias pašto paslaugų teikimo vietas daug kur pakeitė mobilusis laiškininkas“, – teigė Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.

Energetikos ministerija bei rinkos dalyvius vienijančių organizacijų vadovai tikisi, kad antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą sulauks daugiau dalyvių nei vasarą pasibaigęs pirmasis aukcionas.  Vis dėlto Vilniui ir Briuseliui vis dar derinant valstybės skatinimo schemą iki šiol neaiški iki šių metų pabaigos planuojamo paskelbti aukciono data.

Nepaisant prastų orų ir kitų iššūkių praėjusi vasara Palangos verslui buvo gera, sako kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė. „Ši vasara verslininkams, Palangai tikrai buvo nebloga, lyginant su praeitais metais mes turėjome tikrai didelį užimtumą. Taip, vasara buvo lietuviška, ne tiek smarkiai džiugino orai, kaip džiugina mus rugsėjo mėnesį (...) Turėjome iššūkių pritraukti dar daugiau svečių, tikrai sekėsi gerai, ir rezultatai yra pakankamai geri.

 Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi aptars svarbius uostamiesčio transporto infrastruktūros projektus. Ministras ir meras aptars tiek šiuo metu vykdomus, tiek planuojamus projektus, BNS nurodė savivaldybės komunikacijos skyrius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį imsis Vyriausybės siūlomos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, mokesčių paketo svarstymas komitete bus tęsiamas nuo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo. „Svarstymą pradėsime nuo klausymų, nes komitete gavome nemažai nuomonių dėl pateiktų pakeitimų. Sudarysime galimybę suinteresuotoms pusėms pristatyti savo pozicijas bei argumentus.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Paskelbus žinią apie įmonės „Grinda“ vadovo Andrius Griškevičius pasitraukimą iš vadovo pareigų, dabar aiškėja ir dar daugiau detalių. Buvęs vadovas sako, kad nors įmonės rezultatai ir buvo geri, tačiau kai kurių bendrovės akcininkų požiūris galimai išsiskyrė. „Grinda“ paviešintame pranešime spaudai buvo teigiama, kad A. Griškevičius iš užimamų pareigų pasitrauks nuo rugsėjo 25 d. Nuo 2022 m. sausio mėn., o naujų profesinių iššūkių, esą, ieškos už organizacijos ribų.

Lietuvos bankas skelbia, kad jų duomenimis, prieš metus sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas nuo 3 savaičių sutrumpėjo iki 3 dienų, ir tai yra gera žinia bankų klientams.  „(...) Po aktyvaus darbo su rinkos dalyviais per pastaruosius metus įvertinome duomenis ir matome, kad patikrinimo terminai gerokai sutrumpėjo.

Pasauliniame IMD Talentų reitinge Lietuva pakilo trimis pozicijomis į 23 vietą tarp 64 šalių ir tai yra aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima Estija – ji savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių, pranešė Inovacijų agentūra.

Kazlų Rūdojs tvenkinyje masiškai išgaišus žuvims, aplinkos ministras Simonas Gentvilas mato būtinybę peržiūrėti užtvankų naudotojų atsakomybę, aprūpinti Žuvininkystės tarnybą reikiama įranga.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių iš numatytų 40 tūkst. Pasak jo, renovacijos procesas yra viena geriausiai veikiančių valstybinių programų. „Renovacijoje keičiasi daug kas. Kartais save plakame, kad renovacija vyksta lėtai, bet reikėtų padėkoti daugeliui buvusių vyriausybių, nes Lietuva yra renovavusi jau 10 proc. šalies daugiabučių, iš 40 tūkst.

Žemės grąžinimas natūra ar pinigais Vilniaus mieste bus baigtas kitų metų kovo–balandžio mėnesiais, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Žemės reforma Vilniuje bus užbaigta kovo-balandžio mėnesiais“, – antradienį Seime teigė ministras, atsakydamas į parlamentarės Ritos Tamašunienės nuogąstavimus, kad gali nebelikti žemės atsiskaityti su buvusiais savininkais.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba antradienį po pateikimo pritarė socialdemokratų frakcijos atstovų siūlymui pakeisti Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles. Pasak savivaldybės, pasibaigus darbo dienai statybos darbų rangovas ar užsakovas privalėtų nedelsdamas sutvarkyti aplinką, o esant sugadintai kelio dangai – atkurti ją savo lėšomis.

Bene vienintelis svarbesnis mokesčių pakeitimas, dėl kurio, panašu, daugiau ar mažiau sutaria valdančioji koalicija, yra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos. Vis dėlto ir jos pamažu koreguojamos taip, kad NT mokestį mokėtų tik labai nedidelė dalis jį turinčių gyventojų. Daugelis ekspertų ir tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turto mokesčio surenkama keliskart mažiau nei kitose valstybėse.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai numatytas 12 mln. eurų finansavimas – įmonės jau gali teikti paraiškas. Planuojama, kad tai paskatins virš 1,2 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą privačia iniciatyva 42-ose savivaldybėse, šalia magistralinių ir krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, pranešė Susisiekimo ministerija.

Seimas svarstys Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį leisti kredito įstaigoms finansuoti politines partijas. Siekiant išplėsti politinių organizacijų ir partijų galimybes gauti paskolą, didinti kredito įstaigų konkurenciją, tai numatančias įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė Demokratų frakcijos “Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius.

2022-aisiais Estijoje pagaminta beveik 850 tūkst. tonų pieno – daugiausiai per metus per  pastaruosius tris dešimtmečius, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ji pažymi, jog Estijai atgavus nepriklausomybę, pieno gamyba šalyje buvo kritusi beveik perpus, palyginti su 1,2 mln. tonų 1991 metais. Pastaraisiais metais jo kasmet pagaminama per 800 tūkst.

LRT taryba antradienį pranešė, kad generalinio direktoriaus konkurse dalyvaus 3 kandidatai, ir paviešino jų pavardes. Dėl visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus posto susirungs anksčiau LRT dirbęs Aldaras Stonys, dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius. „Šiandien LRT taryba posėdžio metu atplėšė keturių kandidatų vokus ir atliko pateiktų dokumentų patikrą.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vadovaujama Egidijaus Milešino, nutarė pratęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį, tądien priimti sprendimą dėl streiko. „Rezultatas toks, kad laukiame ministerijos patikslintų formuluočių ir ketvirtadienį susitinkame dar vienam etapui“, – BNS antradienį sakė E. Milešinas.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ perka Lenkijos higieninio popieriaus ir kartono gamintojos „Głuchołaskie Zakłady Papiernicze“ antrinę bendrovę, valdysiančią higieninio popieriaus verslą.   Bendrovės pasirašė preliminarią 100 proc. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, per biržą pranešė „Grigeo“.   Neįvardijamos vertės sandorį ketinama užbaigti įvykdžius sutartyje numatytas išankstines sąlygas – vėliausiai per 6 mėnesius.

Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.

Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.  Anot centro direktorės Eglės Lukošienės, Lietuvos gyventojai vis labiau geba atpažinti sukčius.

LRT generalinio direktoriaus konkurse dalyvauja daugiau nei aštuonerius metus anksčiau nacionaliniame transliuotojuje dirbęs Aldaras Stonys. Pats A. Stonys BNS antradienį patvirtino praėjusią savaitę pristatęs dokumentus dalyvauti atrankoje. „Taip, pateikiau dokumentus“, – teigė jis. LRT taryba antradienį atplėš visų keturių dokumentus pateikusių kandidatų paraiškas ir įvertins jų tinkamumą.

Mokslo metais tėvams dažnai atsiranda būtinybė slaugyti peršalimo ir kitomis ligomis sergančius vaikus. Ką daryti, jei darželį ar mokyklą lankantis vaikas susirgo, ir kaip gauti ligos išmoką už vaiko slaugymą? „Sodra“ atsako į dažniausiai užduodamus klausimus. Ką daryti, kai susirgo vaikas? Kreipkitės į gydytoją. Diagnozavęs ligą ir nustatęs slaugos būtinybę, gydytojas išduos nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį Jūsų neatvykimą į darbą dėl sergančio vaiko slaugos.

Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmonės „Centenary Policy Institute“ vyresnysis patarėjas Remigijus Šimašius. Migracijos departamentas skelbia, kad tik apie 3 proc. – 6,2 tūkst. – užsieniečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą.

Puikios žinios svajojantiems apie kasdienybę su pliusu – TV3 žiniasklaidos grupei priklausantis kanalas TV3 Plus jau džiugina ir „Telia“ vartotojus. O taip pat, žiūrovų patogumui, kokybiškiausią ir pramogų kupiną kanalo turinį kviečiama stebėti net dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Vos praėjusiais metais įkurtas kanalas sparčiai renka savo auditoriją – vien per 2023 m. šį kanalą pasižiūrėjo kone 800 tūkst. žiūrovų. O nuo šiol jis pasiekiamas ir „Telia“ vartotojams.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos. Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.

Vokietijos prekybos „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu ieško parduotuvių vadovų ir jų pavaduotojų. Tapus jais, įmonė suteiks automobilį BMW, kuriuo bus galima važinėti ne tik darbo reikalais. Be to, darbuotojai ir jų vaikai bus paskiepyti nuo gripo. Kandidatams nėra būtina vadovavimo patirtis – visus naujus darbuotojus įmonė išsamiai apmokys, padės įgyti reikiamų profesinių kompetencijų ir įgūdžių, rašoma bendrovės pranešime.

Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Iš Taivano galima buvo tikėtis daugiau, kadangi kai taivaniečiai kūrė savo atstovybę, buvo žadamos ir didžiulės investicijos į Lietuvą, ir ekonominės naudos, kol kas jų labai smarkiai nematyti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį lankysis Raseinių rajone, kur aptars Lyduvėnų tilto statybų pabaigą ir kitus svarbius rajonui projektus. M. Skuodis aplankys baigiamą tvarkyti Lyduvėnų geležinkelio tiltą, kuris yra ilgiausias ir aukščiausias tokio pobūdžio objektas Lietuvoje. Rekonstrukcijos projekto metu šis statinys pritaikomas lankytojams.

Šiuo metu surenkama ir perdirbama didžiausia dalis tų plastikinių pakuočių, kurios dalyvauja užstato sistemoje ir yra priduodamos į taromatus. Tačiau praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus turės būti surenkama ir perdirbama daugiau kitų pakuočių. Pvz., plastikinių butelių nuo kitų gėrimų, indelių nuo pieno produktų, buitinės chemijos pakuočių ir kt.

Bankrutuojančios „Arvi“ grupės savininkas Vidmantas Kučinskas teisėtai dovanojo dukrai 250 tūkst. eurų ir taip pat teisėtai gavo dovanų iš žmonos, nutarė teismas.  Viena didžiausių „Arvi“ grupės kreditorių, trąšų prekybos bendrovė „Belor“ teigė, kad taip V. Kučinskas bandė nuslėpti turtą nuo kreditorių.  „Minėti sandoriai buvo sudaryti iki reikalavimo teisės egzistavimo atsakovui (V. Kučinskui – BNS) momento – iki 2016 metų balandžio 6 dienos.

Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.