• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, praėjusiais metais atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys.

Pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, praėjusiais metais atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys.

REKLAMA

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270 eurų per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 euro. Norvegijoje jos siekė 488,2 euro, Danijoje – 379 eurus, Suomijoje – 377,2 euro.

„Tokią padėtį gali lemti sąlyginai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos bei bendrai mažesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais“, – pranešime sakė RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys.

Pasak jo, investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą Lietuvoje auga, tačiau ir toliau pagal jas Lietuva yra paskutinėje vietoje analizuojamoje šalių grupėje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje tokios investicijos siekia 40,8 euro per metus vienam gyventojui, Estijoje – 77,8 euro, o Danijoje – 254,9 euro.

REKLAMA
REKLAMA

„Viena vertus, dėl geografinės šalies padėties, gamtinių sąlygų, reljefo ar gyventojų pasiskirstymo mūsų operatoriams tinklų plėtrai, tikėtina, reikia santykinai mažiau investicijų nei šiauriniams kaimynams. Kita vertus, pasitempti tikrai yra kur – šviesolaidinio tinklo plėtra 2017 metais siekusi 61 proc. namų ūkių pastaraisiais metais gerokai sulėtėjo“, – sakė M. Balnys.

REKLAMA

Pasak jo, nors šviesolaidinių tinklų plėtra yra sulėtėjusi, tačiau esami šių linijų tinklai išnaudojami pakankamai neblogai: maždaug keturi iš penkių paslaugų gavėjų fiksuotą internetą gauna būtent šiomis linijomis paremtomis technologijomis. Tai – trečias rezultatas Šiaurės-Baltijos šalių grupėje.

„Lietuva taip pat palyginti neblogai atrodo kalbant apie mobiliojo ryšio paslaugų naudojimą: paslaugų gavėjų skaičių (1,63 aktyvios SIM kortelės vienam gyventojui), jų prakalbamas minutes (280 min. per mėn. vienam gyventojui) ar mobiliojo ryšio tinklais perduodamus duomenis (34,1 GB per mėn. vienam gyventojui)“, – teigė M. Balnys.

Pagal mobiliojo ryšio kortelių naudotojų skaičių pirmauja Estija – vienam gyventojui tenka 1,99 aktyvios SIM kortelės, paskutinėje vietoje Norvegija – 1,15 SIM kortelės. Tuo metu kalba daugiausiai švedai – 310 min. per mėnesį, Suomijoje – 235 minutes.  Suomijoje vienam gyventojui tenka 63,3 GB per mėnesį perduotų duomenų, Norvegijoje – -10,4 GB.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų