Lietuvos verslas

Nuo lapkričio 1 d. keičiamas dalies prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios 4 tinklo parduotuvėse Vilniuje, o likusios ir toliau dirbs įprastais grafikais. Anot „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, toks pokytis vykdomas atsižvelgiant į pirkėjų srautus rudens bei žiemos sezonais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kinijos internetinės prekybos milžinė „Alibaba“ per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje gavo 21,3 mln. eurų pajamų – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o Kinijos drabužių internetinės prekybos milžinė „Shein“ – 5 mln.

Didžiausia Europoje internetinei naudotų drabužių prekybos platforma ir pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“ Lenkijoje ir Italijoje tebesibylinėja dėl jai skirtų milijoninių baudų. Tuo metu Prancūzijos teisme tebevyksta ginčas su Vartotojų asociacija dėl platformos nariams taikytų mokesčių kompensacijų.   Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos „Vinted“ skirtą 1,14 mln. eurų baudą šiemet gegužę teismas sumažino daugiau nei 4 kartus, tačiau ginčas dar nesibaigė.

Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant gražinti maždaug per 15 metų, prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius teigia, kad permoką įmonė turėtų grąžinti per metus. „Per metus“, – LRT radijui pirmadienį teigė J. Niewierowiczius, paklaustas, per kiek laiko, jo nuomone, reikėtų grąžinti šią skolą.

Vilniaus riešutų ir džiovintų vaisių importo, apdorojimo ir prekybos bendrovė „Arimex“ plečiasi – iki 2026 metų įrengs dvi naujas riešutų gruzdinimo linijas, į kurias investuos apie 5 mln. eurų, įdarbins apie 25 naujus darbuotojus. „Sėkmingai įgyvendiname ambicingus plėtros planus. Mūsų siekis – dvigubinti gamybos pajėgumus: praplėtėme sandėliavimo ir gamybos patalpas, šiemet įsigijome ir naują fasavimo bei riešutų apdorojimo įrangą. Į plėtrą jau investavome 3 mln.

Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios valstybės įmonei „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024 metų liepos. Anksčiau tai daryti buvo planuota nuo šių metų lapkričio.  Seimas praėjusią savaitę po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, o galutinis balsavimas dėl jų numatytas antradienį.

Vieną didžiausių šalyje vėjo parkų Anykščių rajone statyti planuojanti bendrovė „Vašuokėnų vėjas“ teigia, kad sumanymą tenka atidėti dėl teisminių ginčų su bendrove „Litgrid“, kuri rezervavo linijos Utena–Panevėžys pajėgumus kitai įmonei. Tinklų operatorė tikina, kad „Vašuokėnų vėjas“ turi tokią galimybę, bet ja nepasinaudojo. „Vašuokėnų vėjo“ vadovas Giedrius Avsiukevičius BNS sakė, jog teismai trukdo bendrovei vystyti projektą.

Vilniaus savivaldybė, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmadienį pasirašys trišalę sutartį dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašo bei priemonių skatini skrydžius į sostinę ir iš jos. „Partneriai dės pastangas užtikrinti tvarius skrydžius svarbiausiomis kryptimis bei skatinti ne tik skrydžių pasiūlą, bet ir paklausą“, – teigia Susisiekimo ministerija.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga darbo netekusių gyventojų skaičius. Darbą praradę gyventojai kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Daugiausiai darbo netekusiems žmonėms mokama 1,1 tūkst. eurų per mėnesį. Nieko neveikiant išmoką galima gauti kelis mėnesius. Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Dauguma darbuotojų atostogauja savaitę arba dvi. Specialistai įspėja, kad rinktis ilgesnes atostogas gali būti rizikinga. Toks darbuotojas grįžęs iš atostogų gali tapti nebereikalingu, nes įmonės įpras dirbti be jo. Tačiau ne visi darbdaviai akcentuoja ilgų atostogų minusus. Kiti priešingai – išleidžia darbuotojus 2 mėnesių atostogoms ir tikina, kad grįžę jie tampa dar produktyvesni.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Lietuviai vis dažniau socialiniuose tinkluose stebi ir piktinasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad užsienyje tie patys lietuviški gaminiai – sūriai, saldainiai, ledai – kainuoja gerokai pigiau, dažnai net perpus, nei gimtojoje Lietuvoje. Žmonės nesupranta, kodėl tiek už savo produkciją, tiek kitas populiariausių pasaulio prekių ženklų prekes mes mokame daugiau. Nors uždirbame daug mažiau nei, tarkime, Vokietija, kurioje už daugelį prekių žmonės ir moka gerokai mažiau nei lietuviai.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė baudas 25 asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems filmus iš autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės linkomanija.net. Komisija teigia atlikusi stebėseną ir nustačiusi, kad iš pažeidėjų  IP adresų be autorių teisių sutikimo interneto svetainėje linkomanija.

Atėjęs šildymo sezonas skatina gyventojus galvoti apie namų renovaciją. Šilumos tiekėjai žada, kad atlikus ją šildymo sąskaitos sumažės beveik per pusę. Tačiau ne visi gyventojai pritaria renovacijai, mažas pajamas gaunantys žmonės bijo, kad teks lįsti į skolas. Vilnietė Regina gyvena senos statybos daugiabutyje, 2 kambarių bute. „Pernai šildymo sąskaitos buvo didelės. Šalčiausią mėnesį teko mokėti beveik 150 eurų. Ko gero, šis šildymo sezonas nebus pigesnis. Vėl teks mokėti daug.

Šiuo metu pasaulio ir Lietuvos ekonomika susiduria su keletu iššūkių, kuriuos lemia kariniai konfliktai. Tačiau ekonomistas žada, kad ateityje turėtume gyventi geriau. Tai lems išnykusi infliacija, sumažėjusios palūkanų normos, technologijų plėtra. Tačiau, jeigu kariniai konfliktai išplis, ekonomikos lauks nuosmukis.

Saulės energetikos projektų vystymo įmonių grupė „Sun Investment Group“ (SIG) pradeda platinti viešą obligacijų emisiją, planuojama pritraukti 5 mln. eurų. Šių vertybinių popierių platinimas pradedamas spalio 30 dieną ir tęsis iki lapkričio 24 dienos. Viešas platinimas vyks Lietuvoje bei Estijoje, pranešė SIG. Anot jos, pritrauktos lėšos bus naudojamos įmonių grupės apyvartiniam kapitalui bei saulės elektrinių projektų vystymo išlaidoms finansuoti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus. Apie tai pranešė Energetikos ministerija.

Gyventojai skundžiasi, kad ir taip mažus atlyginimus mokantys kai kurie darbdaviai  juos dar ir vėluoja išmokėti. Žmonės tikina, kad nebeturi iš ko pragyventi. Tuo metu specialistai pataria, kur ir kada kreiptis dėl neišmokėtos algos. Be to, primena, kad už kiekvieną pradelstą dieną darbdaviai darbuotojams skolingi delspinigius. Vilnietis Nerijus įraše socialiniame tinkle skundėsi, kad praėjusį mėnesį darbdavys algą pervedė dalimis, per kelis kartus.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę sumenko visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,594 iki 1,559 euro, Rygoje – nuo 1,714 iki 1,684 euro, Taline – nuo 1,779 iki 1,719 euro.

Kaune pradėjo veikti 14-asis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros direktorė Romualda Stragienė sako, kad Kaunas centrų plėtrai pasirinktas įvertinus sąlygas verslui mieste ir jame esančias mokslo įstaigas.  „Svarstant plėtrą Kauno miestas pasirinktas dėl aktyvios mokslo ir verslo ekosistemos: čia yra ne tik verslui reikalinga infrastruktūra, bet ir talentai, kurių gausu aukštojo mokslo institucijose“, – pranešime sako R. Stragienė.

Pernai veiklą pradėjusi duomenų analizės kompanija, dirbtinio intelekto startuolis „Repsense“ pritraukė 0,8 mln. eurų investiciją. Penktadienį įmonė pasirašė susitarimą, kuriuo į bendrovę investuos jau praėjusiais metais investavę smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“, „Invegos“ antrinė įmonė „Coinvest Capital“, privatūs asmenys ir naujai prisijungęs fondas „Baltic Sandbox Ventures“, pranešė „Repsense“. „Iron Wolf Capital“ partneris Žygimantas Sus...

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų. Pasak R. Pociaus, bendrovė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.

Vilniaus savivaldybei dar kartą nepavyko pasiekti, kad buvusių Lazdynų baseino statybų rangovų daugiau nei 10 mln. eurų vertės turtas būtų areštuotas.  Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atsisakė laikinai, kol byla bus galutinai išnagrinėta, areštuoti daugiau nei 10 mln. eurų vertės įmonių turtą, o jei jo neužtektų, – ir pinigines lėšas, leidžiant atsiskaitymus tik su savivaldybe bei valstybe. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 12 dienos nutartį.

Ne visiems užtenka sveikatos dirbti tol, kol sueina pensinis amžius, juolab, kad kiekvienais metais jis ilgėja. Lietuvoje galima gauti išankstinę senatvės pensiją. Bet dėl jos galima ir pasigailėti, mat vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinę senatvės pensiją mūsų šalyje gauna 7,5 tūkst. gyventojų. Vidutinis jos dydis siekia 432,1 euro.

Lietuva Europos Komisijai (EK) pateikė visus būtinus duomenis ir argumentus, kurie reikalingi šaliai norint gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo, BNS penktadienį pranešė Finansų ministerija.  „Europos Komisija per dviejų mėnesių terminą vertins pateiktą informaciją, tuomet bus priimtas sprendimas“, – teigia ministerija.  Dokumentus Vyriausybė privalėjo pateikti EK iki šeštadienio, spalio 28-osios.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje turinčios bendrovės „Rimi Lietuva“ pardavimų pajamos per tris šių metų ketvirčius siekė 332,4 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 7,1 proc. didesnės nei prieš metus. „Rimi Lietuvą“ valdančios „Rimi Baltic“ grupės įplaukos didėjo 5,9 proc. iki 1,332 mlrd. eurų, nurodoma įmonę valdančios Švedijos „ICA Gruppen“ veiklos per pirmus devynis šių metų mėnesius ataskaitoje. „Rimi Baltic“ finansinė apyvarta Latvijoje augo 4,8 proc.

Žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupė „Agrokoncernas“ nesugebės be paramos Kuršėnuose pastatyti maždaug 300 mln. eurų vertės giluminio kviečių perdirbimo gamyklos, todėl laukiama investuotojų, bus prašoma iš Europos Sąjungos (ES) paramos, sako grupę valdantis Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad būtina didinti prieigą prie kapitalo ir skatinti gamybos įmonių investicijas. Tai jis penktadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome, kad investicijoms naujoms reikia prieigos prie kapitalo.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Linas Agro Group“ už  2022–2023 finansinius metus akcininkams išmokė 4,17 mln. eurų dividendų arba 0,026 euro vienai akcijai. Bendrovė taip pat pranešė keičianti vardą ir logotipą. Tokiam bendrovės valdybos siūlymui penktadienį pritarė akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Linas Agro Group“. Iš viso akcininkai sprendė dėl 51,3 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jų 153,2 tūkst. eurų skirta į privalomąjį rezervą, o 501,2 tūkst.

Europos Komisija (EK) Lietuvos 2024 metų biudžeto projekto vertinimą pateiks lapkričio antroje pusėje, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.   „Biudžeto vertinimas turi būti pateiktas lapkričio antroje pusėje“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete svarstant 2024 metų biudžeto projektą pranešė M. Liutvinskas.

Stiprinant Lietuvos energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, apsaugą turėtų labiau dalyvauti bei finansuoti ir jų valdytojai, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. „Vidaus reikalų ministerijos požiūris, kad iš esmės infrastruktūros valdytojai turi labiau įsitraukti į saugumo klausimus.

Valstybės kontrolė nustatė, kad ankstesniais metais gyventojai permokėjo „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) apie 160 mln. eurų – iš viso po 88,8 euro kiekvienas. Tačiau „Ignitis grupei“ priklausanti įmonė teigia neturinti pinigų, kad juos iš karto grąžintų gyventojams. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje ESO vadovas Renaldas Radvila pamėgino paaiškinti, kur įmonė padėjo pinigus, kuriuos jai permokėjo vartotojai.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.  „Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

Nuo spalio pabaigos Kauno oro uoste pradėti naujos kartos aviacijos saugumo patikros skenerių ir rankinio bagažo aptarnavimo linijų montavimo ir diegimo darbai. Technologijomis išvykstantys keleiviai jau galės naudotis nuo 2024 m. sausio pradžios.

Vilniaus statybų įmonės „Infes“ pajamos pernai augo apie 33 proc., o šių metų planas – 85 porc., penktadienį rašo „Verslo žinios“.  “Pernai mūsų apyvarta buvo 54 mln. eurų, šiemet turime tikslą – 100 mln. eurų, o kitąmet turėtume išlaikyti panašią, gal plius minus 10 proc. augsime. (...) Privataus sektoriaus sutarčių dar neturime, bet aktyviai dalyvaujame konkursuose. Tikimės užsakymų turėti kitąmet.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa. Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. Be to, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, dosnesnės yra moterys.

Lenkija toliau konkuruoja su Lietuva įvairių prekių kainomis. Tradiciškai kalbame apie maisto prekes, kurioms taikomas lengvatinis PVM, statybines medžiagas, bet vis dažniau atsiranda ir akcizinės prekės. Degalai, alkoholis ir netgi tabako gaminiai iš Lenkijos jau pasiekia mūsų rinką. Tai nėra kontrabanda, tačiau prekių judėjimas pastebimas ir tas srautas konkuruoja su vietos rinkoje pagamintomis prekėmis. Akcizinių prekių judėjimas yra patrauklus tuo, kad jos yra stipriai apmokestintos.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Kai kurių pajūrio kurortinių miestų turizmo centrų atstovai abejoja, ar kitą savaitę du papildomus laisvadienius žmonės pavers atostogomis, ne teigia nepastebėję, jog nedarbo dienos per Vėlines pritrauktų didesnį srautą žmonių, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“. „Įprastai Vėlinių dienomis Neringoje nesulaukiame didesnio žmonių srauto, nes vis dėlto tai yra daugiau artimųjų, giminių, kapų, sakralinių vietų lankymas”, – teigė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” dir...

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Jonavos trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ ir su jos atstovais aptars įmonei valstybės siūlomą 122,7 mln. eurų paramą vandenilio technologijos įrengimui.  „Norėdami didinti šalies konkurencingumą, turime sudaryti galimybes įmonėms atsinaujinti, investuoti į tvaresnius ir mažiau taršius sprendimus“, – ministerijos pranešime teigia A. Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio naktį pareiškė, kad yra „labai drąsu“ tikėtis dar šiemet Europos Sąjungos (ES) narėms sutarti dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto peržiūros, nors tai ir išlieka įmanoma. Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai. G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Daugelis žino, kad gavę didelę sumą pinigų, automobilį, namą ar kitą dovaną iš, pavyzdžiui, draugo, turi ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su smulkesnėmis dovanomis, gautomis iš įvairių žmonių per šventes, jei jas sudėjus išeina nemaža suma pinigų. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tokias dovanas reikia deklaruoti ir už jas susimokėti, taip pat, kokiu būdu yra tikrinama, kad gyventojai šią pareigą atliktų.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Seime svarstomas projektas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio yra nekokybiškas.