Lietuvos verslas

Seimas po svarstymo antradienį pritarė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros atnaujintam reguliavimui.  Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 35.   Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad iki 2030 metų kas trečias namų ūkis bus energetiškai nepriklausomas ir energija apsirūpins pats.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį siekia 7,59 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 6,3 proc. daugiau nei spalį ir 21,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų lapkritį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,4 ir 8,37 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina augo Kaune – 14,9 proc.

Užkardant galimą sankcijų apėjimą Lietuvos muitinė nuo lapkričio stiprina sankcionuojamų prekių patekimo per Lietuvą į Rusiją ir Baltarusiją kontrolę, pranešė muitinė. Pasak jos, dėl to gali pailgėti procedūros pasienyje.  Ypatingas dėmesys bus skiriamas eksportuojamų prekių klasifikavimui. Anot muitinės, pastebėta atvejų, kai bandant išvengti sankcijų eksportuojamos prekės klasifikuojamos nepažymėtose pozicijose.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau priėmus svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas leisti pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Seimui „užteko proto“ neatmesti idėjos sistemą tobulinti.  Pasak jos, prezidentas įvertins situaciją ir yra pasiruošęs teikti patobulinimus, kaip keisti sistemą.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Jarekui Niewierowicziui pareiškus, kad beveik 160 mln. eurų elektros vartotojų permoką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turėtų grąžinti per vienerius, o ne per 15 metų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako taip pat norintis, kad tai būtų padaryta anksčiau.  „Šiuo atveju turėtų susėsti reguliatorius su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti.

Estiško kapitalo banko „Bigbank“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 38 proc. iki 29,4 mln. eurų.  Vien trečiąjį ketvirtį jis augo 73 proc. iki 12,4 mln. eurų.  Per tris šių metų ketvirčius „Bigbank“ grynosios pajamos augo 19 proc. iki 72,8 mln. eurų. Trečiojo ketvirčio grynosios palūkanų pajamos augo 22 proc. iki 26,1 mln. eurų, pranešė bankas.  Anot „Bigbank“ valdybos pirmininko Martino Lantso, rezultatus lėmė kylančių palūkanų stabilizacija aukštame lygyje.

 Naujosios Zelandijos kapitalo įmonei „Windcave Limited“ Lietuvos bankas (LB) suteikė mokėjimo įstaigos licenciją. Kaip pranešė LB, atsižvelgęs į „Windcave Limited“ prašymą ir išnagrinėjęs  informaciją, bankas išdavė šiai bendrovei mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę leisti mokėjimo priemones ir teikti gaunamų mokėjimų apdorojimo paslaugas. „Windcave Limited“ priklauso „Windcave“ įmonių grupei, kuri veiklą pradėjo 1999 metais Naujojoje Zelandijoje.

Fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas pastarąją savaitę „Elektrum Lietuva“ padidino 2,5 proc., „Enefit“, – 2,1 proc., o „Ignitis“ – sumažino 1,2 proc. Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifus „Elektrum Lietuva“ per savaitę padidino apie 2 proc., „Ignitis“ – sumažino apie 2 proc.

Seimas svarstys, ar leisti gyventojams, jiems prireikus pinigų, iš pensijai sukauptų lėšų antros pakopos pensijų fonduose vienkartinėmis išmokomis pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų.

Spartinant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo statybą, 17 iš 20-ties privačių savininkų jau sutiko parduoti žemės sklypus ar jų dalis. Mazgo projektavimas prasidės jau kitų metų pradžioje, o statyboms bus pasirengta 2025 metų pradžioje, skelbia Susisiekimo ministerija.

Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė prezidento Gitano Nausėdos siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.  Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 42. Kitu balsavimu Seimas šalies vadovo iniciatyvas nutarė grąžinti tobulinti.

Aplinkosaugos pareigūnai nuo 2024 metų sausio galės stabdyti automobilius ir tikrinti į aplinką jų išmetamų teršalų kiekį, taip pat matuoti teršalų paveiktos aplinkos užterštumą.   Seimas antradienį priėmė tai numatančius įstatymus, kurie leistų efektyviau kontroliuoti transporto priemonių taršą.

Spalis buvo ilgesnis mėnuo, o išeiginės lapkričio pradžioje, kapų lankymas, susitikimai su giminėmis, prasidėjęs šildymo sezonas pareikalauja papildomų išlaidų. Gaunantiems fiksuotas pajamas, pavyzdžiui, pensijas ar išmokas, svarbu žinoti, kada jie gali sulaukti papildomų pinigų. Antradienį „Sodra“ kaip tik paskelbė, kada gyventojams bus išmokėtos pensijos ir išmokos lapkričio mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako nepalaikysianti antradienį Seime teikiamo prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.  Tokį siūlymą skeptiškai vertina ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė siūlo palaukti Konstitucinio teismo išaiškinimo.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad nepaisant vis dar kylančių aštrių diskusijų Seimas pritars nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisoms, numatančioms platesnes tarifo „žirkles“.  „Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė. „Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tikėtis, kad jis bus didelis, teigia analitikai.  BVP pokyčio šalies gyventojai ir darbo rinka nepajus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Valstybės įmonė „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduos nuo 2024 metų liepos – 9 mėnesiais vėliau nei buvo numatyta. Šios kortelės reikalingos trečiųjų šalių piliečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. Už tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas antradienį balsavo 108 Seimo nariai, o susilaikė šeši. Kortelės laiku nepradėjo veikti dėl užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad parlamentas imsis svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.  „Šiandien dėl jo balsuosime. Prognozuoju, kad po pateikimo, tikėtina, šiam pasiūlymui bus pritarta“, – antradienį Seime teigė jo vadovė.    Seime antradienį prezidento atstovai turėtų išsakyti argumentus dėl šalies vadovo pataisų.

Valstybės kontrolei pareiškus, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, jos vadovas Renaldas Radvila sako, kad įmonė per pastaruosius penkerius metu į tinklus investavo daugiau nei surinko pinigų iš skirstymo tarifo.  „Nuo 2016 iki 2021 metų iš (skirstymo – BNS) tarifo buvo gauta 600 mln. eurų, investuota buvo virš 800 mln. eurų. Iš tų 600 mln. eurų mes dabar kalbame apie 160 mln.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios leis aplinkos apsaugos pareigūnams stabdyti automobilius ir atlikti taršos patikrą, bus tikrinama, ar reali automobilio tarša atitinka reikalavimus.  Seimas priėmė tai numatančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas.  Jos numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje.

Šiemet per Vėlines gyventojai pasiėmę vieną atostogų dieną galės džiaugtis 5 laisvadieniais. Buhalterių atstovė pažymi, kad darbuotojai labai dažnai naudodamiesi švenčių laisvomis dienomis prasiilgina savo savaitgalius. Šią savaitę darbuotojų laukia du laisvadieniai arba net 5 laisvos dienos, tereikia tik pasiimti 1 dieną atostogų. Lapkričio 1 dieną – Visų šventųjų diena. Ji šiemet bus trečiadienį. O lapkričio 2 dieną – mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės – ketvirtadienį.

Seimo Ekonomikos komitetas žada šaukti specialų posėdį, kuriame aptars „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sprendimą 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką grąžinti per maždaug 15 metų.   „Atsižvelgsime į tas aktualijas ir pabandysime apsvarstyti situaciją. Bandysime išsiaiškinti, kokia dabar susiklosčiusi situacija dėl ESO“, – antradienį komiteto posėdyje pranešė jo vadovas Kazys Starkevičius.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 19,2  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju – Lietuvos BVP smuko 0,1 proc.

Ukrainos pašto ir kurjerių paslaugų grupei „Nova Post“ priklausanti nebankinė finansų įmonė „NovaPay“ siekia gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją (EPĮ) Lietuvoje. Pasak įmonės Lietuvoje vadovo, gavusi licenciją per trejus metus ji Lietuvoje ketina investuoti apie 15-20 mln. eurų, be to, neatmeta galimybės ateityje siekti banko licencijos.

Dalis darbuotojų šiomis dienomis atostogauja kartu su vaikais, lanko kapines ir artimuosius. Tačiau nemažai gyventojų vis dėlto dirba. Lapkričio 1-oji yra Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šios dienos laikomos šventinėmis. Tad jų išvakarėse antradienį dirbama valanda trumpiau.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai Lithuania“ JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey“ fondo įmonei „Sekeslog 17“ privalo sumokėti dar daugiau nei 1 mln. eurų skolą už logistikos centro Kauno rajone nuomą koronaviruso pandemijos metu. Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš „Kesko Senukai“ priteista 1 mln. eurų skola už centro nuomą 2021-ųjų sausį–birželį.

Viena didžiausių šalies lažybų bendrovių „Top Sport“ išmokėjo 38,5 mln. eurų dividendų, rodo Registrų centrui pateiktos „Top Sport“ pirmojo šių metų pusmečio veiklos ataskaitos. Anot jų, šiemet sausį–birželį bendrovė gavo 47,5 mln. eurų pajamų – 34 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (35,4 mln. eurų) ir uždirbo 22,2 mln. eurų grynojo pelno – 25 proc. daugiau (17,7 mln. eurų). 2022 metais įmonė uždirbo 35,5 mln. eurų – 37 proc. daugiau nei 2021-aisiais, jos pajamos augo 40 proc.

Norint efektyviau kontroliuoti transporto priemonių taršą pareigūnams ketinama leisti stabdyti automobilius ir atlikti taršos patikrą. Būtų tikrinama, ar reali automobilio tarša atitinka reikalavimus.  Seimas antradienį balsuos dėl tai numatančių Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisų.  Jos numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje.

Seimui antradienį vėl teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų, jų neapmokestinant.  Tai bus antras bandymas Seime išgirsti prezidento atstovų argumentus dėl pataisų. Praėjusį ketvirtadienį opozicijai baiminantis, kad pakeitimų neparems valdantieji ir dėl to neužteks balsų pradėti jas Seime svarstyti, paprašė inicijuojamų pakeitimų pristatymą atidėti.

Mirus artimam žmogui, tenka rūpintis ne tik laidotuvėmis, bet ir jo sąskaitomis už įvairias paslaugas. Teisininkai perspėja, kad nesusitvarkius palikimo dokumentų, mirusio asmens pinigais naudotis draudžiama. Todėl nereikia skubėti apmokėti ir mirusio žmogaus sąskaitų už telefoną ar internetą. Portalo tv3.lt skaitytoja Eglė teiravosi, ar gali naudotis mirusios mamos banko kortele. „Mama mirė prieš tris savaites. Mus užplūdo telefono, interneto sąskaitos ir raginimai jas apmokėti.

Antradienį Seimas turėtų pradėti svarstyti prezidento siūlomas įstatymų pataisas, kuriomis siūloma leisti pensiją kaupiantiems gyventojams iš pensijų fondų pasiimti ketvirtadalį sukaupto turto. Jeigu įstatymas būtų priimtas, gyventojai atsiimtų ne tik savo nuosavus pinigus, bet ir kitų žmonių mokesčiais mokėtas lėšas į pensijų fondus. Dabar atsiimti pinigų negalima Šiuo metu II pensijų pakopoje pensiją papildomai kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.

 JAV medicinos priemonių ir medikamentų gamintojos „Baxter International“ antrinė rinkodaros ir reklamos bendrovė Lietuvoje „Baxter Lithuania“ rugsėjį mokėjo didžiausias algas šalyje – penkiems darbuotojams priskaičiuota po 33,7 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Reklamos agentūra „Future Technologies“ šešiems darbuotojams išmokėjo po 26,6 tūkst. eurų, mašinų įrangos komponentų projektavimo, remonto ir prekybos įmonė „SKF Lietuva“ (7 darbuotojai) – po 21,2 tūkst.

Milijardinės vertės giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną ateityje statysianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieško, kas už 0,57 mln. eurų (su PVM) galėtų parengti bendrąją jo koncepciją.  IAE paskelbė jos rengėjo konkursą, o paraiškų laukia iki lapkričio 27 dienos.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvilas sako, kad 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.

Technologijų įranga prekiaujanti mažmeninės prekybos grupė Estijoje ir Latvijoje, veikianti su prekės ženklu „Euronics“, įsigijo Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Avitelos Prekyba“, valdantį „Avitelos“ ir „ElektroMarkt“ parduotuves. Po sandorio verslo veikla bus tęsiama įprastai, o fizinės bei elektroninės parduotuvės toliau veiks su „Avitela“ ir „ElektroMarkt“ prekės ženklais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra sukūrė Lietuvos verslininkų, norinčių įgyvendinti Ukrainos atstatymo projektus, duomenų bazę, pranešė ministerija. Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

Lietuvos prezidento rinkimus kitąmet siūloma rengti gegužės 12 dieną. Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Pagal Konstituciją, Seimas skiria prezidento rinkimų datą. Pavasarį Seimas paskelbė, kad gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną.

Į viešas diskusijas apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį įsijungė ir žinomas šalies verslininkas bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Kalbėdamas per „Žinių radiją“ jis neslėpė esąs įsitikinęs, kad ilgainiui visi šalies gyventojai turės mokėti didesnį ar mažesnį NT mokestį, kurį bent jau dabar moka tik tie, kurių turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. NT mokestį mokės visi Verslininkas tikino, kad jam šypseną kelia dabartinis NT mokesčio įstatymo projektas.

Vilniuje neteisėtų metalinių garažų masyvų turėtų nelikti per ateinančius dvejus metus, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. „Visi terminai, kurie buvo duoti atlaisvinti valstybinę žemę, jau yra praėję. Dabar iš esmės vyksta visur teisminiai procesai, per teismus bandome gauti vykdomuosius raštus, kad su antstoliu galėtume savo iniciatyva tuos garažus nukelti“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus vadovas.

Lietuvai skatinant susisiekimą oro transportu tarp jos ir verslui bei keliautojams svarbių Europos miestų 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 23 – iš Vilniaus. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog prioritetinės skrydžių kryptys – didieji Europos centrai, pavyzdžiui,  Vokietijos miestai Diuseldorfas, Hamburgas, Ispanijos Madridas ir kiti.

Džakartoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvos verslai atranda Indonezijos rinką, o dvišalė prekyba auga. „Džiaugiuosi, kad mūsų dvišalė prekyba sparčiai auga. Nuo aukštųjų technologijų iki energetikos sektoriaus bei maisto produktų pramonės mūsų įmonės atranda Indoneziją ir yra pasiruošusios įsitvirtinti rinkoje“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Svarbu užtikrinti, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties priežastimi, pirmadienį susitikęs su Vilniuje viešinčia Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generaline sekretore Doreen Bogdan-Martin (Doryn Bogdan-Martin) sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Savo šalyje darome daug, kad sumažintume socialinę atskirtį. Šiais technologijų vystymosi laikais svarbu, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties didėjimo priežastimi.

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 48,9 proc., tuo metu gamtinės dujos pabrango 3,5 proc. Spalio 23–29 dienomis vidutinė elektros megavatvalandės (MWh) kaina Lietuvoje siekė 130,9 euro, kai prieš savaitę kainavo 87,9 euro už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Tai daugiausiai lėmė 47 proc. mažėjusi vėjo elektrinių gamyba, 44,5 proc. mažesnė saulės elektrinių generacija ir 2,7 proc.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – 0,05–0,5 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   „Tai, ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, kaip tai atliepia šituos siekius ir koks yra rezultatas, tame tarpe ir finansinis, iš tų visų siūlymų“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Sodrai“ pirmadienį pradėjęs vadovauti Kęstutis Čereška kol kas neatskleidžia savo artimiausių planų ir vizijos bei teigia, kad jam reikia laiko susipažinti su fondo veikla.  „Į „Sodrą“ aš atėjau iš verslo, kur 27-erius metus dirbau didelėj tarptautinėj kompanijoj, dirbdamas ten aš mokiausi, augau, tobulėjau kaip vadybininkas.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, praneša Žemės ūkio ministerija. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų. Numatyta parama skirta būtent labai smulkiems ūkiams.

Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.  Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.  Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.  Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.  „Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.