Lietuvos verslas

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taip pat ir elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Už alkoholį gyventojai mokės iki 36 centų daugiau nei moka dabar arba iki 1,02 euro daugiau nei mokėjo 2021 metais. Rūkalai (20 vnt. cigarečių pakelis) ateinančiais metais lietuviams atsieis net iki 47 centų daugiau nei šiuo metu arba iki 1,09 euro daugiau nei buvo 2021 metais.

Gyventojai, kurie turi skolų arba nori jas susigrąžinti, turėtų nedelsti. Antstoliai vardija atvejus, kuomet skoloms gali sueiti senaties terminas ar jos gali būti pripažintos beviltiškomis. Todėl norintys atgauti skolas turi suskubti jas išsireikalauti. O skolingi gyventojai, kuriems jau pradėtas skolų išieškojimo procesas, turėtų nedelsti ir kuo greičiau jas grąžinti. Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus. „Turiu 5 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena gyventojams, kad jeigu policija ir kita institucija paskyrė susimokėti baudą, nesiėmus veiksmų, vietoje 15 eurų kai kuriais atvejais gali tekti susimokėti ir 250 eurų.

Plėtojant glaudesnius ryšius su Singapūru, Lietuvos tikslas yra didinti krovinių srautus į ir iš šios valstybės, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Anot jo, ši Pietryčių Azijos šalis galėtų prisidėti ir plėtojant uosto infrastruktūros projektus ateityje. „Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo su Singapūru jūrinio transporto srityje tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Singapūrą, pritraukti naujų krovinių rūšių.

Rudenį planuotas rekonstruojamos Šiaulių miesto koncertų salės „Saulė“ atidarymas įvyks ne anksčiau nei kitų metų gegužę, o jos rekonstrukcija pabrango 250 tūkst. eurų, sako savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.  „Papildomi rangos darbai baigsis gruodžio 31 dieną, o visi trys darbai – apšvietimas, įgarsinimas ir scenos įranga – jau bus sumontuota balandžio 30 dieną“, – BNS sakė A. Bartulis.

Ruošiantis nuo kitų metų apmokestinti elektromobilių krovimą Automobilių kelių direkcijai priklausančiose stotelėse, institucija ieško šios paslaugos tiekėjo. Kaip nurodoma paskelbto viešojo pirkimo dokumentuose, tiekėjas turėtų sukurti galimybę stotelių naudotojams save identifikuoti bei apmokėti už suteiktas paslaugas. Sutartis dėl paslaugų su tiekėju būtų sudaroma metams su galimybe pratęsti dar du kartus.

Infliacija niekur nesitraukia, o tam tikrų prekių kainos tapo tokios didelės, kad nebūtinų daiktų tenka atsisakyti arba jiems taupyti. Pavyzdžiui, drabužiai. Jų kasdien pirkti tikrai nereikia, tačiau už kokybišką drabužį tenka pakloti kelias dešimtis, o kartais ir šimtus eurų. Todėl verta užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves, ten drabužių galima rasti ir už eurą.

Elektros tiekimas po stipraus vėjo sukeltų gedimų šeštadienio vakarą atkurtas daugumai klientų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Absoliučiai daugumai klientų, kuriems šiandien naktį arba pirmoje dienos pusėje buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas, ESO operatyviai jį atnaujino. Dabar inžinieriai vis dar dirba, kad elektrą vėl turėtų 10 Klaipėdos regiono gyventojų ir 61 klientas Panevėžio regione“, – BNS informavo ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Mylimą žmogų išlydėjus anapilin, tenka ne tik susitaikyti su netektimi, bet ir pasirūpinti daugybe dalykų. Nors likusios velionio socialinių tinklų paskyros gali pasirodyti nereikšmingos, visgi, skaitmeninio palikimo reikėtų neužmiršti ir juo pasirūpinti tinkamai. Ekspertas pasakoja, kokiais būdais tai galima padaryti, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Vieno teisingo sprendimo, kaip pasirūpinti soc. tinklų paskyromis po artimojo mirties, nėra, tačiau platformos siūlo kelias galimybes.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) artimiausiu metu turėtų pranešti naują terminą, per kurį būtų grąžinama beveik 160 mln. eurų elektros vartotojų permoka, jis bus trumpesnis nei anksčiau skelbti 15 metų, sako bendrovės vadovas Renaldas Radvila. „Dabar kalbamės su reguliuotoju, kokios yra galimybės grąžinimo anksčiau. Tai manau, kad artimiausiu metu mes pranešime atnaujintą terminą, kuris tenkintų visus“, – šeštadienį LRT radijui sakė R. Radvila.

Šiemet iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija. SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams.

Nuo spalio 23 d. prekybos vietose nebeliko kaitinamojo tabako produktų su pridėtiniais skoniais ir kvapais. Kai kurie verslai nesnaudė ir pristatė šių gaminių alternatyvas, tačiau įspėjo – draudimai kaitinančiųjų skaičiaus nesumažins, o, tikėtina, padidins kaitinamojo tabako gaminių su skoniais kontrabandą.  Draudimas priimtas Europos Komisijos iniciatyva ir įsigalios visose Europos Sąjungos valstybėse.

1 tūkst. eurų ar didesnę pensiją gauna daugiau kaip 14 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau absoliuti dauguma turi tenkintis gerokai mažesnėmis „Sodros“ išmokomis už daugelio metų darbą. Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ iš vadovo pareigų atleido Michalą Rudnickį, jį keičia generalinio direktoriaus pavaduotojas Radoslawas Misztalewskis. „Galiu patvirtinti, kad vadovas buvo atleistas spalio 31 dieną“, – BNS penktadienį sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje kitą savaitę dvi dienas nebus prieinama elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Planuojama, kad „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo lapkričio 7 dienos 8 val. iki lapkričio 8 dienos 17 val., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, jungtis neveiks dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje.

Automobilių dalių, jų remonto ir priežiūros, informacinių technologijų bei nekilnojamojo turto verslus Baltijos šalyse vienijančios grupės „Baltic Automotive DC“ konsoliduotos pajamos 2022–2023 finansiniais metais augo 9 proc. iki 87,4 mln. eurų, 2021–2022 finansiniais metais jos siekė 79,9 mln. eurų.  Per finansinius metus, kurie prasideda kovo 1-ąją ir baigiasi vasario 28 dieną, grupė uždirbo 974 tūkst. eurų grynojo pelno – perpus mažiau (1,99 mln.

Latvijos kapitalo bendrovė „Transrevis“ teisėtai pasirinkta teikti 14 mln. eurų vertės keleivių pervežimo paslaugą tarp Klaipėdos ir jos aplinkinių gyvenviečių, nusprendė teismas. Klaipėdos apygardos teismas antradienį atmetė konkurse dalyvavusios keleivių pervežimo įmonės „Kautra“ skundą, kuriuo ji siekė panaikinti pirkimą organizavusio „Klaipėdos keleivinio transporto“ sprendimus dėl dalyvių eilės sudarymo bei nutraukti pirkimą.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė Energetikos ministerijos ieškinį dėl 240 mln. eurų kompensacijos iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams, galutinai nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).  Nurodęs, kad nėra teisinio pagrindo, pirmadienį LAT atsisakė priimti bendrovių „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ kasacinį skundą, kuriuo jos siekė peržiūrėti liepos 13-osios Lietuvos apeliacinio teismo nutartį – ja valstybės i...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako jaučianti užsienio šalių bankų susidomėjimą Lietuvos rinka, tačiau pabrėžia, kad naujo banko atsiradimas šalyje gali užtrukti. „Siekiame, kad mūsų šalies bankų sektoriuje atsirastų papildomų žaidėjų, nes jis yra labai koncentruotas. Manau, kad tai gera verslo galimybė, turime įvairių privataus sektoriaus dalyvių susidomėjimą, tačiau bet kokiu atveju tai yra jų asmeninis sprendimas“, – penktadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Elena pasakojo, kad vos išgirdusi apie naujo prekybos tinklo atidarymą, iš karto jame apsilankė. „Parduotuvė atsidarė Lazdynų mikrorajone, gyvenu netoliese, todėl jau tą pačią dieną atėjau apsižvalgyti. Žmonių buvo labai daug.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus ir per mėnesį nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto ir rugsėjį siekė 6,1 procento. Darbo neturėjo 95 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,9 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,4 proc.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad pastaruoju metu šalyje suintensyvėjo grožio salonų pardavimai –  daugėja bankrotų, žmonės išparduoda daugelį metų kurtus verslus. „Bankrotų, pardavimų daugėja ir labai ženkliai. Manau, kad dar ir daugės. (...) Ši tendencija masiškai pastebima visoje Lietuvoje. Net mažesniuose miesteliuose“, – portlaui delfi.lt teigė J. Mačiulienė.

Šalies įmonės per tris 2023 metų ketvirčius į biudžetą sumokėjo 11,1 mlrd. eurų mokesčių, 3,3 proc. daugiau nei prieš metus, kukliau biudžetą pildė patys didžiausi mokesčių mokėtojai, rašo „Verslo žinios“.  Skaičiuojant mokesčius, bendrovių sumokamus nuo jų pačių sukuriamos pridedamosios vertės – be akcizų ir PVM – lyderė ir toliau išlieka biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (68,9 mln. eurų, 63,2 proc.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė apie 2023 m. žiemos sezono pradžią ir pasiūlė keturias naujas kryptis iš Vilniaus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas - su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įdomu tai, kad prieš pusantrų metų buvo registruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų – virš 30 tūkstančių.

Klaipėdos uosto direkcija už papildomus darbus rekonstruojant krantines beveik 0,3 mln. eurų privalo mokėti ne dėl bankroto likviduojamai Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“, o Latvijos įmonei BMGS, galutinai nusprendė teismas. Tuo metu pinigus jau gavusi „Hidrostatyba“ privalės juos grąžinti uostui. BMGS skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 25-ąją nusprendė, kad atlygis už atliktus nenumatytus darbus priklauso būtent šiai bendrovei.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Ne paslaptis, kad savitarnos kasose pirkėjai kartais supainioja sveriamas prekes ir taip sumoka daugiau ar mažiau, nei iš tikrųjų reikėtų. Tačiau yra ir tokių, kurie tą daro sąmoningai, pavyzdžiui, įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir taip sutaupo. Vieni prekybos tinklai tikino, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko labai retai arba nebūna išvis. Kiti neslėpė, kad vagysčių būna ir įvairių.

Pastaruoju metu daug aptarinėjamos valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų algos, jų darbo sąlygos ir pamokų kokybė. Tad įdomi ir kita barikadų pusė, t. y. privačių mokyklų mokytojai. Jų uždarbio skirtumai gali nustebinti, bet svarbu nepamiršti. Privačiose mokyklose pedagogai gauna geresnes sąlygas, didesnę laisvę, mažesnį krūvį. Taip pat gali kurti artimesnį ir jaukesnį ryšį su vaikais bei kitais mokytojais, inicijuoti pokyčius ir kt.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ruošiasi už 12 mln. eurų rekonstruoti avarinės būklės pastatą Klaipėdoje. Spalį VSAT pasirašė sutartį su konkurso laimėtoja – statybų kompanija „Infes“. Baigus darbus administraciniame pastate Gintaro gatvėje įsikurs Europos kelionių registracijos ir leidimų sistemos nacionalinis centras bei atkurtoji Pakrančių apsaugos rinktinė, BNS informavo tarnyba.

Š. m. lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujinta apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka, kuri leis nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, patiems užsakyti individualiai išgaunamo ir maistui naudojamo vandens ištyrimą be šeimos gydytojo paskyrimo. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje.

Nuo šio šildymo sezono savivaldybėms vėl vertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtą, sumažėjo paraiškų kompensacijoms, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė. Pasak jos, taip parama labiau pasieks tuos, kam jos labiausiai reikia. Vilniuje šiais metais nuo rugsėjo iki spalio 22 dienos kompensacijų prašė 28,8 tūkst. gyventojų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune 9,2 tūkst. – 26 proc. mažiau, o Klaipėdoje 3 tūkst. – 36 proc.

Į Lietuvos rinką įžengė naujas mažmeninės prekybos tinklas. Lietuviškas prekės ženklas „Maisto Logistikos Centras“ lapkričio 2 dieną atidarė pirmąjį savo prekybos centrą Vilniuje, Architektų g. 11, o kitais metais planuojama ir aktyvesnė plėtra. Prekybos tinklo atstovai teigė, kad pagrindinis jų išskirtinumas – itin žemos kainos, leidžiančios nelaukti akcijų, ir vietinių produktų asortimentas, kiek anksčiau buvo skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Perkant ar parduodant automobilį abi sandorio šalys tikisi viena kitos sąžiningumo. Vis tik labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjas automobilio nuosavybės pasikeitimo nepatvirtina. tuomet visos baudos už pažeidimus siunčiamos buvusiam mašinos savininkui, t. y. pardavėjui. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, jog ne kartą teko važiuoti į policiją dėl to, kad neva jo automobiliu buvo važiuota be draudimo ar teisių, buvo nesumokėta už degalus ir pan.

Juodkrantėje planuojant statyti naują keleivinių laivų uostą, leidimą jo statybai tikimasi turėti po vienerių metų, sako Neringos meras Darius Jasaitis.  Uostas planuojamas šalia dabartinės keleivinių laivų prieplaukos Kuršių mariose. Be šios vietos, buvo svarstoma  galimybė naują prieplauką įrengti prie pirso, taip pat atokiau nuo Juodkrantės centro esančioje Gintaro įlankoje.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 26 d. nuo 12.00 val. atnaujino gyventojų paraiškų priėmimą dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Numatyta šio kvietimo metu paskirstyti 6 mln. eurų paramos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kauno valdžia dar šiais metais už 0,88 mln. eurų žada sutvarkyti tarp Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultetų ir bendrabučių esantį Gričiupio parką – įrengs naują infrastruktūrą.   Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos vedėja Radeta Savickienė sako, kad šiuo metu parke nėra jokios infrastruktūros, todėl takus, poilsio vietas įrengs naujai. „Planuojama suremontuoti kolektorių, nutiesti taką su apšvietimu, įrengti poilsio erdves“, – komentare BNS teigė ji.

Beveik 800 tūkst. gyventojų, turinčių privačios žemės, turėtų suklusti. Jiems lieka tik dvi savaitės tam, kad sumokėtų žemės mokestį už šiuos metus.  Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujas jos mokestines vertes. Dėl to gyventojams teks mokėti didesnes sumas. Žemės mokestis mokamas vieną kartą per metus, tačiau nesumokėjus jo laiku, prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

Prekybininkai savo klientams primena, ar už netyčią sugadintą arba sudaužytą prekę parduotuvėje turi būti atlyginama žala.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia. Tačiau, imantis tyčinų veiksmų, gali būti prašoma susimokėti. L. Skersytė tąkart sakė, kad atvejų, kuomet būtų prašoma atlyginti žalą, kol kas nepasitaikė.

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pagrįstai neleido elektroninių cigarečių ir jų produktų pardavėjai „Ecodumas“ įvežti cigarečių pildyklių „NicsaltShot“ ir dviejų skonių skysčių, nusprendė teismas.

Būstą planuojantys įsigyti gyventojai šiuo metu delsia. Vieni tikisi, kad būstų kainos nukris, kiti laukia mažesnių palūkanų ir pigesnių paskolų. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad rinką stabdo aukštos palūkanos ir žadamas naujas NT mokestis, kuris turėtų būti plačiau taikomas gyventojų būstui.  NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai delsia pirkti būstą. „Rinka dabar pasyvi ten, kur yra daugiau pasiūlos – kai žmogus turi iš ko rinktis, jis galvoja ir delsia.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., rašoma VMI pranešime. Didžiąją dalį gyventojų apie mokėtiną sumą VMI informuos tiesiogiai gyventojų nurodytu el. paštu.

Kapų draudimą siūlančios bendrovės sako, kad ši paslauga yra netipiška ir reta, vis dėlto kasmet apsidraudusių kapavietes padaugėja penktadaliu-šeštadaliu, tačiau įmonės neskelbia, kiek tokių sutarčių yra pasirašyta.  Kapinių prižiūrėtojai sako, kad dažniau šiuo nišiniu draudimu pasirūpina gyventojai, daugiau lėšų investuojantys į kapavietes. Jos draudžiamos nuo audrų, vandalizmo, vagysčių, gaisro.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos. Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma. „Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė.

Gyventojai užsienyje atostogauja ne tik dėl išskirtinių įspūdžių, bet ir dėl geresnių kainų. Štai neseniai Paryžiuje atostogavusi vilnietė tikino, kad bilietas garsiajame Luvro muziejuje, kur eksponuojama ir Mona Liza, atsiėjo pigiau nei tenka mokėti už apsilankymą, pavyzdžiui, Pakruojo dvare šiaurės Lietuvoje. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Monika, grįžusi iš atostogų Paryžiuje, palygino kainas ir tikino, kad muziejų bilietai ten pigesni nei Lietuvoje.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros atnaujintam reguliavimui.  Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 35.   Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad iki 2030 metų kas trečias namų ūkis bus energetiškai nepriklausomas ir energija apsirūpins pats.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį siekia 7,59 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 6,3 proc. daugiau nei spalį ir 21,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų lapkritį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,4 ir 8,37 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina augo Kaune – 14,9 proc.