Vieni prekybos tinklai tikino, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko labai retai arba nebūna išvis. Kiti neslėpė, kad vagysčių būna ir įvairių. Anot jų, vagia tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, tikinantys, kad jų šalyje tai – įprasta.
Prekybininkai pasidalino istorijomis apie brangias prekes už morkų kainą, vagiančius uniformuotus policininkus ir įspėjo, kad prekės būna perskaičiuojamos, kamerų įrašai – peržiūrimi, o nuo vagių saugo ir dirbtinis intelektas.
Tad tokiems sukčiams gresia ne tik baudos, bet ir viešieji darbai, areštas ar net kalėjimas.
Dažniausiai ne tą prekę įmuša netyčia
„Maxima“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė įvardijo, kad kasdien į šį prekybos tinklą užsuka beveik pusė milijono pirkėjų ir pusė jų apsiperka savitarnos kasose.
Tad neatitikimų, kuomet pirkėjas savitarnoje per klaidą įmuša ne tą prekę, anot atstovės, pasitaiko neretai:
„Pavyzdžiui, neteisingai pasirenkama obuolių veislė – tai tik neatidumo ar skubėjimo pasekmė. Didžioji dalis mūsų klientų yra sąžiningi ir atsakingi, tad rizika leidžiant pirkėjams prekes nusiskanuoti patiems nėra didelė.“
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat nurodė, kad atvejų, kuomet savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito ne už tas prekes, pavyzdžiui, sistemoje pasirenka ne tą vaisių ar daržovių rūšį, yra pavieniai:
„Juos dažniausiai galima įvardinti ne kaip galimus sukčiavimus, tai – labiau neatidumas ir netyčinis kitos prekės pasirinkimas tiesiog ją supainiojus.“
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė įvardijo, kad piktnaudžiavimų yra apie 1 proc. nuo bendrų pirkimų.
O „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė tikino esą parduotuvėse nepastebima jokių incidentų: „Tikime mūsų pirkėjų sąmoningumu.“
Pirkėjai pasukčiauja, o vagys prekes perparduoda
Visgi, „Maxima“ atstovės teigimu, egzistuoja ir asmenys, kurie sukčiauja, siekdami įsigyti prekes pigiau, nei jos iš tikrųjų kainuoja.
Tačiau šiuos asmenis, anot R. Gecevičiūtės, išduoda jų veiksmai: jie ypač dažnai perka ne vieną, o keletą ar dešimtis skirtingų prekių:
„Esame turėję atvejį, kai asmuo gudraudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių suma siekė net iki 1 tūkst. eurų.“
Anot pašnekovės, dažniausiai pasitaikanti sukčiavimo schema – kai savitarnos kasoje pasirinkta prekė yra kelis ar keliasdešimt kartų pigesnė nei išties perkama:
„Sukčiai įžūliai renkasi prekes net iš skirtingų prekių grupių ir vietoj brangios sveriamos prekės įsimuša pigią, tarkime, vietoje riešutų – svogūnus.“
R. Gecevičiūtė neslėpė, kad sukčių prekių asortimentas, kurias bandoma įsigyti gudraujant, yra itin platus. Jos teigimu, nusikaltimą įvykdę asmenys prekes naudoja savo reikmėms arba jas perparduoda.
Tą patį pastebi ir „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. Anot jo, dažniausiai vagys būna profesionalūs, t. y. vagia brangias prekes: brangią parfumeriją, mėsos produktus ir kt.
„Jie nesismulkina su kažkokiais dalykais, kurių negali paskui parduoti“, – sakė pašnekovas.
Jis pripažino, kad, pasitaiko atvejų, kuomet ir eiliniai pirkėjai savitarnos kasose įmuša pigesnius riešutus, vaisius ar saldainius: „Daug ten tų atvejų yra.“
D. Ryliškis įvardijo, kad dėl vagysčių prekybos tinklas patiria maždaug iki 0,5 proc. nuostolių nuo apyvartos. Tačiau pabrėžė, kad tarp pirkėjų „absoliuti dauguma yra normalūs, sąžiningi žmonės“.
Iš parduotuvių vagia net pareigūnai
„Maxima“ atstovė išskyrė, kad sukčiavimus vykdo įvairaus amžiaus asmenys, taip pat neblaivūs, apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Jos teigimu, tarp sulaikytųjų – ir Lietuvos, ir užsienio šalių piliečiai, besimokantys ar dirbantys mūsų šalyje.
„Esame nustatę atvejį, kai grupė užsieniečių sistemiškai sukčiaudavo parduotuvėse ir per vieną apsipirkimą įgydavo prekių, kaskart pridarydami virš 100 eurų žalos.
Sulaikyti užsieniečiai aiškino, kad sukčiavimas prekybos centruose jų šalyje neva dažnas ir retai išaiškinamas dalykas“, – istorijomis dalinosi R. Gecevičiūtė.
Ji prisiminė ir dar vieną įdomesnį atvejį, kai prieš kelerius metus akivaizdų sukčiavimą savitarnos kasoje įvykdė gan aukštas pareigas tuo metu ėjęs policijos pareigūnas.
Anot atstovės, nusikaltimą jis įvykdė vilkėdamas uniformą, į parduotuvę atvyko tarnybiniu, skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu:
„Pareigūnas įsigijo gerokai brangesnę, tačiau įmušė ženkliai pigesnę prekę. Dėl šio įvykio tuomet kreipiamės į policijos komisariatą. Pareigūno kolegos buvo principingi ir pradėjo tyrimą pabrėždami, kad tokie atvejai – netoleruotini.“
„Iki“ atstovė nurodė, kad sukčiaujančių asmenų motyvai būna įvairūs. Ji prisiminė atvejį, kai žmogus kasdien bandydavo parduotuvėje visas prekes pirkti sverdamas kaip morkas.
„Dėl visų vagysčių buvo pranešta policijai. Kitą dieną, paaiškėjus jo vagystėms, atėjęs į parduotuvę jis buvo sulaikytas ir perduotas policijos pareigūnams“, – pasakojo V. Budrienė.
Vagis identifikuoja prekių skaičiavimas ir dirbtinis intelektas
„Maxima“ atstovės teigimu, tokius atvejus padeda suvaldyti savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas.
„Jiems padeda ir dirbtinio intelekto programos, identifikuojančios prekes savitarnos kasose, ir apie jų neatitikimus garsiniais ir vaizdiniais signalais pranešančios savitarnos kasų bei apsaugos darbuotojams“, – dėstė R. Gecevičiūtė.
Ji pridūrė, kad sukčiai visgi neturėtų ramiai miegoti ir grįžę namo, mat dažnu atveju kartu su policijos pareigūnų pagalba nesąžiningai apsipirkę asmenys yra nustatomi net ir praėjus kuriam laikui po įvykdyto sukčiavimo.
„Tad priemonių sukčiams ir vagišiams pažaboti tikrai turime ir naudojame jų ne vieną“, – pridūrė pašnekovė.
„Norfa“ atstovas teigė, kad nėra didelio skirtumo, ar tai įprasta, ar savitarnos kasa.
„Yra stebėjimas: stebi tiek darbuotojai, tiek kameros. Apsauga gali stebėti viską esamuoju laiku per kameras, o gali tikrinti ir įrašus“, – kalbėjo D. Ryliškis.
Jis nurodė, kad prekės, jų likučiai yra sutikrinami kasdien. Tad, jeigu kažkur pastebimas kažkoks trūkumas, atsukami įrašai ir žiūrima, kur dingo prekės: „Ir tokiu būdu, įrašų pagalba, galima dažnai atsekti.“
Pasak „Lidl“ atstovės, jei savitarnos kasų darbuotojas pastebi, kad įskaičiuojama neteisinga prekė, jis klientą perspėja.
O „Iki“ komunikacijos vadovė nurodė, kad apie visus vagis būna pranešama policijai. Jos teigimu, to tikslas – ne vien nubausti asmenį, bet ir atgrasyti jį nuo bandymų vogti.
V. Budrienė paminėjo ir tai, kad šiuo metu išbandyta ir pradėta diegti sistema, kuri leidžia be žmogaus įsikišimo identifikuoti pirkėjus, kurie sukčiauja savitarnos kasose.
Už tokius sukčiavimus – ne tik baudos, bet ir kalėjimas
Prekybos tinklų atstovai atkreipė dėmesį, kad už tokius sukčiavimus gali grėsti ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė.
„Maxima“ atstovė įvardijo, kad už sukčiavimą, kurio metu padaryta iki 150 eurų žala, asmuo užsitraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 90 iki 400 eurų.
„Iki“ komunikacijos vadovė papildė, kad žmogui, pavogusiam prekių daugiau nei už 150 eurų, bet mažiau nei už 500 eurų, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Jei suma viršija 500 eurų sumą, be viso to asmeniui gali grėsti laisvės atėmimas iki 3 metų.
„Kaip matome, bausmės yra įvairios ir jų poveikis gali būti skirtingas. Akcentuotume, kad 2023 m. birželio 21 d. buvo naujai išaiškintas nusikaltimų kvalifikavimas dėl nuolat vagystes vykdančių asmenų veiksmų vertinimo.
Todėl nuolat vagystes vykdantys asmenys, nors ir vagiantys prekių iki 150 eurų, traukiami baudžiamojon atsakomybėn apjungiant jų vagysčių padaromą žalą, t. y. pavogęs tris kartus prekių už 70 eurų, jis bus patrauktas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn“, – dėstė V. Budrienė.
Na palaukit, jei aš imu tarkim ,,jonagold,, obuolių, ,,conference (mažų),, kriaušių bei kokių vynuogių, na plius prekių su kodais, tikrai galima pamiršti kokių rūšių ten vaisių prisirinkai. Kaip ir neprivalau iš išvaizdos atskirti visas rūšis, nes nedirbu parduotuvėje.
