Lietuvos verslas

Šalia Vilniaus esančiuose Daržininkuose naują būsto kvartalą statyti planuojanti Kupiškio rajono ūkininko Ramūno Tubelio valdoma žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Saulės agra“ už 2 mln. eurų įrengs  infrastruktūrą, kuria galės naudotis ir aplinkiniai gyventojai.  Bendrovės verslo vystymo vadovas Silvestras Pečuro BNS sakė, kad pagal „Saulės agra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės susitarimą taip pasidalinti infrastruktūros įrengimo kaštai.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę nepakito, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Spalio 23-ąją benzino litras vidutiniškai kainavo 1,56 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,58 euro. Lenkijoje vidutinė benzino kaina padidėjo 2 centais iki 1,37 euro Estijoje – sumažėjo 2 centais iki 1,76 euro, Latvijoje – sumažėjo 3 centais iki 1,7 euro, o Vokietijoje – nekito ir siekė 1,87 euro.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina Lietuvai 57,5 mln. eurų institucijų viešųjų pastatų modernizavimui. 20 metų trukmės paskolos lėšomis bus modernizuojami 25 pastatai, pranešė NIB.  „Mūsų finansuojami projektai padeda Lietuvai atskleisti juose (pastatuose – BNS) tūnantį didžiulį potencialą gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti administracines išlaidas“, – pranešime sako NIB prezidentas ir generalinis direktorius Andre Kuusvekas.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta šiemet sausį–rugsėjį siekė 231,2 mln. eurų – 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas iki mokesčių per devynis mėnesius siekė 15,8 mln. eurų – 17 proc. daugiau nei prieš metus (13,5 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Tuo metu pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 9,5 proc.

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM, nurodoma naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.  Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje (36,7 proc.), Maltoje (25,7 proc.) ir Graikijoje (17,8 proc.). PVM atotrūkio Europoje mediana – 4,9 proc., vidurkis – 5,3 proc.

Seimas spręs, ar uždrausti viešiesiems vandens tiekėjams, kurie būtų pertvarkomi ar reorganizuojami ar dėl kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Už tokias grupės Seimo narių pateiktas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą pataisas po pateikimo balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo septyni, o susilaikė penki.

Daliai žiniasklaidos atstovų prašant iki 9 mln. didinti Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimą, kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 5 mln. eurų suma ir taip yra ženkli. „Tai yra ženkli suma, žiūrint pagal procentą, žiūrint, koks tas biudžetas buvo. Nė viena kita programa tokio augimo neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Kairys. Pasak jo, anksčiau veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,2 mln. eurų.

Generalinė prokuratūra vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.  Įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Nuo lapkričio Lietuvos vežėjai galės nuomotis krovinines transporto priemones iš kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse įsisteigusių įmonių.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Kelių transporto kodekso pataisas, kurios nustatė tokių automobilių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo tvarką. Už tokias pataisas balsavo 103 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Seimas leido Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) suteikti galimybę operatoriams, siekiantiems valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir priemonėms veikti, bendrai naudotis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) valdomais ryšių bokštais.  Už tokias nuo 2024 metų sausio įsigaliosiančias Kelių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną.

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko išklausyti prezidento Gitano Nausėdos atstovų dėl jo  siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų jų neapmokestinant. Įstatymų pataisų pateikimą atidėti kitai dienai paprašė prezidento siūlymą palaikantys „valstiečiai“. Seimas bendru sutarimu tam pritarė ir atidėjo klausimo svarstymą iki kito posėdžio, kuris vyks kitą antradienį.

Savivaldai deleguojant vis daugiau paslaugų, joms būtina skirti ir didesnį finansavimą, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Ji ragina Seimą skirti 150 mln. eurų papildomų lėšų keliams, dar 14 mln. eurų – socialinėms paslaugoms ir 6 mln. eurų – mokinių vežimui į mokyklas.  Pasak asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldybes neramina pastaruoju metu išaugęs skaičius siūlymų ir įstatymų pataisų, kuriomis savivaldai norima priskirti papildomų funkcijų.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, kai kurie Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai. Visgi kai kurie ekspertai ECB žingsnį vertina atsargiau.

2024 metais keliams skyrus 217 mln. eurų daugiau nei numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte, tai kelių priežiūrą pakeistų iš esmės, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, kelių įmonės kitais metais būtų pajėgios atlikti 400–500 mln. eurų vertės užsakymų daugiau nei šiuo metu numatyta biudžete.  „Natūralu, tokia suma (217 mln. eurų – BNS) situaciją pakeistų iš esmės“, – ketvirtadienį „darbiečių“ frakcijoje sakė M. Skuodis.

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė skelbti pertrauką agresyviausiame  savo istorijoje pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės. Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą Energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2016-2021 metais neva neatliktų 160 mln. eurų investicijų. ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.   Aptariamu periodu išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką.

Europos Komisijos (EK) atstovai sako, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai.

Europos Komisijos (EK) atstovams pareiškus, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai, Finansų ministerija tikina Briuseliui nuolat teikusi argumentus apie aplinkybes, lėmusias politines diskusijas dėl Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų, naujo atlyginimų skaičiavimo kitais metais. Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc.

Klaipėdos švietimo įstaigose savivaldybė steigia 191 naują pedagogų ir jų padėjėjų etatą, ketvirtadienį nusprendė taryba. „Ugdymo kokybė ir sąlygos mokyklose bei darželiuose – vienas iš itin svarbių mūsų prioritetų. Taryboje taip pat patvirtinti strateginio veiklos plano pakeitimai, kuriais numatoma daugiau lėšų įstaigų atnaujinimo darbams, o padidinus etatų skaičių mokyklose bei darželiuose užtikrinama geresnė ugdymo kokybė“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovu paskirtas buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Fortunatas Dirginčius, pranešė Žemės ūkio ministerija. Darbą jis pradės lapkričio 6 dieną.  Atranką laimėjęs F. Dirginčius sako, kad jo patirtis privačiame sektoriuje pravers naujose pareigose.

Lietuvos gyventojai rečiau naudojasi dirbtinio intelekto technologijomis nei Latvijos ir Estijos, rodo bendrovės EY užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas. Jo duomenimis, Lietuvoje „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitais dirbtinio intelekto sprendimais naudojasi 19 proc. gyventojų, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – po 27 proc.

Kai kuriems valdantiesiems piktinantis Vyriausybės ketinimais atsinaujinančių išteklių bendrijoms skirti milijoninę valstybės paramą vėjo ir saulės jėgainėms – jos tiektų elektrą mažiausias pajamas turintiems gyventojams – energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai yra viena geriausių investicijų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant numatyti galimybę žmonėms vieną kartą iš antros pakopos pensijų fondų išsiimti dalį lėšų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijų sistemos pokyčiai turi būti svarstomi po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.  „Prezidentas pateikė pasiūlymą nelaukdamas Konstitucinio Teismo sprendimų. Suprantu, rinkimai nelaukia.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 26 d. nuo 12.00 val. atnaujino gyventojų paraiškų priėmimą dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Numatyta šio kvietimo metu paskirstyti 6 mln. eurų paramos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo lapkričio į Lietuvą uždraustas bet koks rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas, krova ir išdujinimas visuose įrenginiuose.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Gamtinių dujų įstatymo pataisas: už buvo 111 parlamentarų, o susilaikė šeši.   Pakeitimus svarstant Seimo komitetuose energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad rusiškos dujos į Lietuvoje esančius išdujinimo įrenginius autocisternomis atvežamos iš Lenkijos.

Maisto gyvūnams augintiniams gamyklos „Mars Lietuva“ teritorijoje Gargžduose statomas naujas pirminės pakuotės gamybos pastatas. Jo vietoje ketvirtadienį įleista simbolinė kapsulė, į statybas planuojama investuoti daugiau nei 11 mln. eurų, pranešė įmonė. Anot pranešimo, plečiantis pagrindinės veiklos pajėgumams ir maišelių gamybos apimtims, kilo poreikis plėsti gamybos plotą.

Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

Vietname viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šios šalies verslininkai yra laukiami Lietuvoje, o pastaroji, tikimasi, galės didinti eksportą į Vietnamą.  „Vietnamo verslininkai yra laukiami Lietuvoje savo potencialių partnerių.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Jei įsigijote naują išmanųjį telefoną, normalu norėti juo kuo greičiau naudotis ir išbandyti visas funkcijas. Tačiau tam, kad bendra naudojimosi patirtis būtų kuo sklandesnė, būtina pirmiausiai atlikti kelis pagrindinius žingsnius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak ekspertės, svarbiausia yra sėkmingai perkelti visą svarbiausią informaciją iš senojo įrenginio bei užtikrinti, kad neprarandate jame esančių svarbių duomenų.

Už sukčiavimą nuteistas buvęs įmonės vadovas valstybės naudai turės sumokėti 766 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, tai teismas padarė išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, jis tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apeliacinius skundus dėl ankstesnio nuosprendžio, kuriuo ši žala nebuvo priteista. Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 276 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei prieš metus. Reikšmingos įtakos banko finansiniams rezultatas turėjo augančios verslo apimtys, didėjantis klientų aktyvumas, augusios palūkanų normos, pranešė bankas. „Swedbank“ už antrąjį ketvirtį sumokėjo 28 mln. eurų solidarumo įnašo, o dar 51 mln. eurų sukaupė už trečiąjį ketvirtį. „Swedbank“ indėlių apimtys per metus išaugo 5 proc.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pernai susidarė 718,3 tūkst. tonų atliekų – palyginti su 2020 metais, jų kiekis sumažėjo 17,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi kas dveji metai atliekamo tyrimo duomenimis. Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto. Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc.

Privačios žemės savininkai prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m.  Apie tai ketvirtadienį praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Žemės mokestis mokamas vieną kartą per metus, tačiau nesumokėjus jo laiku, prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių. Įsiskolinimas gali ir gerokai pabrangti, nes jo nesumokėjus, nuo pirmos dienos skaičiuojami delspinigiai.

 Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3,1 procento. Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio (23 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastatų remontas per metus pabrango 9,5 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – sąnaudų kainos padidėjo 0,9 procento.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nekeičia pataisų „bazinio varianto“.  „Laisvės partija visada nuosekliai nepalaikė nekilnojamo turto mokesčio, mūsų programoje jo nėra, koalicijos programoje jo nėra.

Su mūsų gimtadieniu, mieli „Iki“ pirkėjai – šiandien prekybos tinklui „Iki“ sueina 31-eri! O koks gimtadienis be dovanų? Šventės proga jų paruošta apsčiai – tiek daug, kad lojaliausiems pirkėjams bus dalinami net iki pat sausio mėnesio. Susipažinkite su „Iki“ gimtadienio dovanų sąrašu ir pasirinkite geidžiamiausias! „Gimtadienio šventės kasmet laukiame su maloniu jauduliu, nes tuomet tradiciškai apdovanojame savo ištikimiausius pirkėjus – juk dovanos yra neatsiejama kiekvieno gimtadienio dalis.

Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nepriklausomiems elektros tiekėjams siūlo nustatyti vienodą sąskaitų už elektrą šabloną.  Pasak elektros rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, pasiūlymas suvienodinti sąskaitų formas pateiktas Energetikos ministerijai – tai turėtų būti padaryta pakeičiant atitinkamus teisės aktus.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ atideda sostinės Vilkpėdės mikrorajone planuotas keturių korpusų 5–9 aukštų daugiabučių komplekso statybas, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Į objektą bendrovė buvo suplanavusi investuoti 35 mln. eurų.  „Būsto rinka kol kas yra panirusi į stagnaciją: lyginant su 2021 metais, pardavimai Vilniuje sumažėjo tris kartus. Todėl esame priversti atidėti šio projekto statybų pradžią.

„Ignitis grupės“ bendrovei „Ignitis“ už visuomeninį elektros tiekimą šiemet gavus 13 mln. eurų daugiau pajamų, nei prognozuota, ši suma per artimiausius dvejus metus bus sugrąžinta vartotojams mažinant visuomeninę kainą, sako Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovė.  „Ignitis“ kaip visuomeninis tiekėjas yra surinkęs daugiau pajamų, nei buvo planuota, kad turi surinkti. Šita suma sudaro apie 13 mln.

Islandijos kapitalo Ukmergės apatinių drabužių siuvimo įmonė „Vilkma“ atleidžia dešimtadalį darbuotojų – 24 iš 212-kos. Įmonės vadovė sako, kad šį sprendimą lėmė nutraukta sutartis su vienu iš užsienio klientų.  Bendrovės generalinė direktorė Giedrė Plačiakytė sako, kad atleidžiami darbuotojai iš prarasto kliento užsakymams skirto padalinio Rokiškyje.

Seimui ketvirtadienį bus pristatytas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų jų neapmokestinant. Didinant paskatas dalyvauti pensijų kaupime šalies vadovas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto išmoką.

Prie Seimo ketvirtadienį rengiamas mitingas prieš Seimo svarstomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatoriai teigia, kad pataisos „yra faktinis nuosavybės nusavinimas“. „Žmogus turi kažkur gyventi, tad vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas. Jūs mokėsite nuomą už savo pačių įsigytą būstą, kurį įsigydami jau mokėjote mokesčius nuo pajamų.

Sulėtėjusi ekonomika veikia įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų eksportą ir vidaus vartojimą. Specialistai vardija sritis, kurių įmonėms gresia bankrotai. O Užimtumo tarnyba pataria, kur kreiptis ir ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį atleidimą. Anot jų, vieniems atleidimas iš darbo atneša sunkumų, kitiems – džiaugsmą.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nedidinti dabartinės valstybinių miškų kirtimų normos. Jos nekeisti dar penkerius metus pasiūlė Aplinkos ministerija.   „Pirminis variantas pateiktas Vyriausybei buvo su didesne kirtimo norma – 12,166 tūkst. hektarų per metus, bet po diskusijų grįžome ir tvirtiname tą pačią penkmečio kirtimų normą, kaip ir praėjusį penkmetį – 11,85 tūkst. hektarų plotą“, – Vyriausybės posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.