Lietuvos verslas

Vilniuje didės finansavimas pastatų fasadų ir balkonų tvarkymui, jis galės būti skirtas nebe tik Senamiestyje, bet ir kai kuriuose kituose mikrorajonuose esantiems pastatams. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba. Skiriama finansavimo dalis pastatų išorės tvarkymui išauga nuo 40 proc. iki 60 proc., avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui – iki 80 procentų.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ragina Aplinkos ministeriją rasti būdų, kaip motyvuoti devynių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklų dalininkus nevengti investuoti į jų modernizavimą.  Tokią idėją komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė iškėlė trečiadienį neeiliniame posėdyje, kuriame aptarta Kauno MBA taršos ir kvapų suvaldymo problema.

Konservatoriai finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pagrindiniam gyvenamajam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Vilnius 100 proc. finansuos grupinių šilumos punktų modernizavimą – šilumą ir karštą vandenį gaunantys iš grupinio šilumos punkto gyventojai galės atsijungti nuo kitame name įrengto šilumos punkto su priklausoma (elevatorine) šilumos tiekimo sistema ir įsirengti automatizuotą šilumos punktą savo name. Šiuo pasiūlymu galės pasinaudoti 59 Vilniaus daugiabučiai namai, pranešė sostinės savivaldybė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgiant į viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, artimiausiu metu numatoma pateikti siūlymą pirmajam būstui taikyti nedidelį nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Vilniuje nuo kitų metų gyventojai turės rūšiuoti ir maisto atliekas, atskiriant jas nuo mišrių komunalinių atliekų, trečiadienį nusprendė Vilniaus taryba. Už tokį siūlymą balsavo 28 politikai, 15 buvo prieš. Kaip nurodė savivaldybė, maisto atliekų rūšiavimas vyks keliais etapais – nuo 2024-ųjų sausio išrūšiuotas maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės mesti į bendrus mišrių atliekų konteinerius.

Sprendžiant, ar uždaryti Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą dar bus vertinama, kuris viešasis interesas yra svarbesnis – išvengti jos skleidžiamos smarvės ar sutvarkyti komunalines atliekas, sako Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktoriaus pavaduotoja Justina Černienė. Pasak jos, tai leidžia įstatymo išimtis.   „Čia šiek tiek yra niuansas – Aplinkos apsaugos įstatyme yra tokia išimtis, kadangi tai mišrių komunalinių atliekų apdorojimo objektas.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą iki 2025-ųjų atidėti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvai teksiančią paramos sumą lems Seimo sprendimai dėl mokesčių pakeitimų. „(Mokestinių pakeitimų – BNS) priėmimas būtų buvęs anksčiau, tačiau Komisijai nesutikus, manau, kad tos diskusijos Seime toliau tęsis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų. „Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc.

Vilniaus taryba trečiadienį patvirtino skrydžių skatinimo programą ir nuo kitų metų iki dviejų eurų padidino vadinamąjį pagalvės mokestį. Iki šiol jis siekė vieną eurą. Už rinkliavos padidinimą balsavo 33 tarybos nariai, prieš buvo 10. Skrydžių skatinimo programai politikai pritarė vienbalsiai. Anot savivaldybės, nuo 2024-ųjų pagal programą bus finansuojamos rinkodaros priemonės verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių populiarinimui.

Kitų metų valstybės biudžete didinant išlaidas socialinei apsaugai finansavimas asmeninei žmonių su negalia pagalbai trūksta 2 mln. eurų, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. Ministerijos tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė sako, kad asmeniniams neįgaliųjų asistentams kitų metų biudžete numatyta 9 mln. eurų, nors reikia 11 mln. eurų.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės ir labiau diferencijuotos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – tokiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams pritarė Vyriausybė. Legalų darbą skatinantiems Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst.

Ministrų kabinetas trečiadienį padidino valstybės apmokamų advokatų valandinį darbo užmokesčio bazinį dydį – nuo sausio jis sieks nebe 20, o 25 eurus. Vyriausybė taip pat pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui 50 eurų bazinį dydį mokėti specialius mokymus išklausiusiems ir specializuotose bylose dirbantiems advokatams. Dvigubai didesnio atlyginimo galimybę numato vasarą priimtos įstatymo pataisos.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) nepritarė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymui atlyginimus kitąmet iš viso kelti 32,3 procentais. Trečiadienį balsuojant dėl pasiūlymų biudžetui komiteto narių balsai pasiskirstė po lygiai abejose pusėse – šeši „už“ ir šeši „prieš“ ar susilaikė, sprendimą lėmė susilaikiusio Seimo komiteto vadovo, Laisvės frakcijos atstovo Artūro Žukausko balsas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei iš naujo apsvarstyti siūlymą kitų metų biudžete numatyti skolinimosi galimybę krašto apsaugai. „Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc.

Siekiant efektyvesnės Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos, Vyriausybė trečiadienį pritarė šios teritorijos plėtrai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, teritorija būtų padidinta 520 hektarų, o išlaidos tam siektų apie 115 mln. eurų. Tam dar turės pritarti Semas. „Siekdami užtikrinti investuotojų poreikius, planuojame atkurti Kauno LEZ teritoriją, kaip ir buvo numatyta pirminiame LEZ steigimo etape.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ – pirmasis lietuviškas „vienaragis“ – svarsto akcijų pardavimą – jų vertė galėtų viršyti 200 mln. eurų, trečiadienį pranešė „Financial Times“ (FT), remdamasis neįvardijamų šaltinių informacija, jį cituoja „Verslo žinios“. Pasak FT, „Vinted“ svarsto visas galimybes, įskaitant naujų bei jau esamų akcijų pardavimą.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje svarstys nuo kitų metų pradžios planuojamą įvesti naują rūšiavimo tvarką – maisto atliekas reikės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, siekiant padėti pereiti prie naujos tvarkos ir suformuoti atitinkamą įprotį, gyventojams bus dalinami maisto atliekoms skirti specialūs oranžinės spalvos vienkartiniai maišeliai ir kibirėliai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė nepritarti socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui dukart didinti papildomą pensijų individualiosios dalies indeksavimą.   „Didelį rezervą turime, galime sau leisti“, – komitete teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas.  A. Sysas yra sakęs, kad tokiam indeksavimui kitąmet galėtų būti skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte. Anot jo, tai sudarytų 4 proc. biudžeto pertekliaus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paragino savivaldybes-dalininkes spręsti iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos sklindančių kvapų problemą ir įspėjo, kad to nedarant, jos veikla gali būti sustabdyta. „Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta.

Lietuva yra pirmaujantis finansinių technologijų (fintech) centras Europoje, o Taivanas galėtų padėti šį sektorių dar išauginti, teigia Taivane viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Mūsų šalis šiuo metu yra pirmaujantis fintech centras Europoje, kuris teikia finansines paslaugas vienam iš dešimties Europos gyventojų.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako abejojantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. „Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. „Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai.

Paveldėjimas yra vienas seniausių teisinių procesų, kurio esmė yra ganėtinai instinktyvi – palikėjo turtas perduodamas gyvam įpėdiniui. Jeigu ne socialinė raida, globalizacija ir daugybė istorinių filosofų bei teisininkų pamąstymų, galėtume užbaigti šį straipsnį pirmuoju sakiniu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau laikui bėgant instinktyvus paveldėjimo procesas tapo besikeičiančiu aplinkybių bei socialinės aplinkos įkaitu.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį, jei ši bus didesnė už vidutinę kainą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, jau praėję metai parodė, kad energijos kainos gali netikėtai išaugti, o tokie neplanuoti pokyčiai turi didelę neigiamą įtaką gyventojų finansinei padėčiai.

Galiojanti biokuro prekybos tvarka neužtikrina, kad šis kuras šilumos gamybai būtų įsigyjamas žemiausiomis kainomis ir geriausios kokybės, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi jo naudojimo šilumos ir elektros gamybai teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, nepakankamai aiškus reglamentavimas neužtikrina, kad nepriklausomų šilumos gamintojų perkamas biokuras iš susijusių jo gamybos įmonių atitiktų biržoje perkamo biokuro kokybę.

Didžiausią dalį į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių sudaro grįžtantys užsienyje dirbę tautiečiai, todėl daugelį neraminantys klausimai apie būsimą pensiją pasigirsta vis dažniau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose veikiantys valstybės informacinės sistemos ar registro valdytojai ir tvarkytojai galės pretenduoti į 20 mln. eurų paramą išmaniems technologijų ir skaitmenizavimo sprendimams, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ateityje daugiau valstybės paslaugų bus galima pasiekti internetu. „Daugybę viešųjų paslaugų Lietuvos piliečiai gauna jau dabar, pavyzdžiui, internetu gali užsiregistruoti pas gydytoją ar įkurti įmonę.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus būti atidžius rezervuojant ir apmokant nakvynės vietas per specialias platformas, nes pastarosiomis dienomis finansiniai sukčiai suaktyvėjo būtent šioje srityje. Gaunama nemažai signalų, kad mėginant rezervuoti nakvynės ar atostogų vietas gyventojai susiduria su finansinių sukčių atakomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau visai čia pat Visų šventųjų diena ir Vėlinės, kai gyventojai tradiciškai vyksta aplankyti artimųjų kapaviečių. Vis dėlto, kasmet fiksuojami atvejai, kai gyventojai randa suniokotus kapus ar sugadintus paminklus. Dažniausiai kapavietes nuniokoja didelis vėjas bei piktavaliai asmenys, o vidutinė suma padarytai žalai padengti siekia apie 650 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“. Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagamina mažiau elektros, nei planuota 2020 m. tokios elektros energijos dalis turėjo pasiekti 30 proc.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas numatant konkretesnius intervalus gyvenamosios ir kitos paskirties būstui. Visgi jis nėra tikras, ar šį mokestį pavyks priimti šiemet.  „Galėtumėme įnešti daugiau aiškumo tam tikroms gradacijoms. Tai, kas dabar labai platu, suskaidyti dalimis.

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas įgavo pagreitį, o už šios tvarkos nesilaikymą daugiau kaip dešimčiai asmenų jau buvo paskirtos baudos. Tiesa, su naująja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) taikoma tvarka sutinka ne visi ir sako, kad tokie ribojimai Lietuvoje gali ilgai neužsibūti, tad ir galimybė nevaržomai švaistytis grynaisiais pinigais vėl bus atrišta.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ ketina skolintis iki 70 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos apyvartiniam kapitalui užtikrinant grupės likvidumą. Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 70 mln. eurų dvejų metų trukmės kredito linijos sutartį su „Swedbank“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Sutartis bus pasirašyta artimiausiomis dienomis.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ nusprendė atsisakyti ir grąžinti 2016 metais Lietuvos banko bendrovei išduotą elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Tokį sprendimą antradienį priėmė įmonės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“. „Pasikeitus mokėjimų rinką reglamentuojantiems įstatymams, „Telia Lietuva“ teikiamoms ar ateityje planuojamoms teikti su mokėjimu susijusioms paslaugoms Lietuvos banko licencija nereikalinga“, – teigiama pranešime.

Artėjant Vėlinėms žmonės tvarko kapus. Vieni tai daro patys, o kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šie tikina, kad sulaukia ir paskutinės minutės prašymų sutvarkyti kapavietes, jie stengiasi įterpti naujus užsakymus, tačiau dalies paskutinės minutės užklausų tenka ir atsisakyti. Vienkartinis kapo sutvarkymas gali atsieiti iki 92 eurų.  Kapų tvarkymo įmonių atstovės pastebėjo, kad dalis žmonių laukė paskutinės minutės ir tik dabar suskubo užsisakyti paslaugas.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą koreguoti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, Seimo opozicijos atstovai sako, kad tai parodo politikų nemokėjimą susikalbėti viduje, o valdantieji tikisi, kad Lietuvai numatytos lėšos nebus įšaldytos.

Europos Komisijai teikdama atnaujintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų planą, Lietuva prašė daugiau nei dvejiems atidėti su mokesčių reforma susijusių tikslų terminą, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.  EK antradienį pranešė netenkinanti šio Lietuvos prašymo. „Šiame etape Europos Komisija pateikė Lietuvai preliminarias neigiamas išvadas dėl šio prašymo (...). Lietuva turi per vieną mėnesį pateikti savo pastabas.

Kurį laiką buvome įpratę manyti, kad pagal atlyginimų dydį lenkiame kaimynus latvius. O į lenkus žiūrėjome kiek pavydžiau, nes maisto ir kitų prekių kainos šioje šalyje – gerokai mažesnės, nei pas mus. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutinis lietuvis per praėjusius metus uždirbo mažiau nei vidutinis latvis. Tiesa, lenkus pagal šį rodiklį aplenkėme. Vis dėlto kainos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje ar Latvijoje.

Seime vis daugiau palaikymo sulaukia siūlymas 2024 metais keliams skirti 217 mln. eurų daugiau nei dabar numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitąmet  keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą: penki komiteto nariai iš 12-kos balsavo už, keturi valdantieji susilaikė.

Daugelio gyventojų vienintelis pajamų šaltinis pabaigus darbinę karjerą yra senatvės pensija. Jos dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų įmokų dydžio, bet ir laiko, kiek metų jos buvo mokamos. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje „Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuojamas pensijų draudimo stažas ir kaip nuo jo priklauso pensijos dydis.

Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimą artimiausius penkerius metus nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos – ji išliks tokia pat, kaip dabar, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, tai numatantis Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas įtrauktas į spalio 25 dienos posėdžio darbotvarkę.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad per dvi dienas trukusias derybas Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pavyko pasiekti kompromisą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2024 metais.  Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).  „Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc.

Europos Komisija (EK) antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų paketą.  Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ baigė 37,4 mln. eurų vertės pirmąjį didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad iki kitų metų vasaros užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą išvalytas vanduo atitiks aukščiausius Europos standartus.  „Ši diena yra pusiaukelės taškas, kai pusė darbo padaryta, kad Vilniaus nuotekos būtų valomos ne kažkokiu vidutiniu lygiu, o aukščiausiu europiniu lygiu, tai pirmas etapas yra pabaigtas.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdyboje dirbs narė Giedrė Gečiauskienė – ji bus atsakinga už klientų aptarnavimo ir finansavimo sprendimus. Tai jau penkta „Invegos“ valdybos narė.